audronė liesytė

 Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš ketverius metus Klaipėdoje veiklą pradėjęs „Maisto bankas“ ne tik produktais remia vargstačiuosius, bet ir maitina skurdžiausiai gyvenančius miestiečius. Šiai nevyriausybinei organizacijai pradėjus šeimininkauti labdaros valgykloje, karšto maisto kasdien gauna kone dvigubai daugiau žmonių. Valandą prieš vidudienį į Klaipėdos labdaros valgyklą pradeda rinktis skurdžiausiai gyvenantys klaipėdiečiai.

Savarankiškai pasirūpinti gyvenamuoju plotu neįstengiantiems piliečiams valstybė suteikia galimybę nuomotis socialinį būstą. Sunkmečiu pretendentų į šią lengvatą daugėja geometrine progresija, tačiau besitikintieji gauti tokį stogą virš galvos turėtų nusiteikti, jog čia tikrai negyvens už ačiū. Teisė į socialinį būstą priklauso nuosavo gyvenamojo ploto neturintiems asmenims, kurių turtas ir pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių - gyvenantiems kukliai.

Klaipėdos miesto socialinės paramos centras neatsigina agresyvių klientų. Po to, kai vakar vienas toks į centrą atsinešė daiktą, panašų į granatą, socialiniai darbuotojai išplatino viešą pareiškimą, kuriame politikų ir žiniasklaidos prašo pagalbos. "Socialiniams darbuotojams vėl grasinama, todėl jie nesijaučia saugūs savo darbo vietose, pakeliui į darbą ir iš darbo", - rašoma pareiškime.

Uostamiesčio mokyklos, už tėvų lėšas mokslo metų pradžioje prisipirkusios stalų, kėdžių bei indų valgykloms, dabar nežino, kur juos reikės dėti, jei kitąmet, kaip žadama, bus panaikintas visuotinis nemokamas pradinukų maitinimas pietumis. Pasak Klaipėdos „Gilijos“ pradinės mokyklos direktorės pavaduotojos Daivos Stančienės, praeitais mokslo metais jų mokykloje pietaudavo 50-60 mokinių, o nuo šio rugsėjo - per šešis šimtus.

Šį mėnesį Europos Parlamentas nusprendė, jog Europos Sąjungos (ES) šalyse turi nelikti benamių. Toks pareiškimas gresia galvos skausmu Lietuvos politikams, nes iki šiol šalyje nerenkama jokia valkataujančių asmenų statistika ir nėra jokios strategijos jų problemoms spręsti. Europos parlamentarų nuomone, benamių visoje ES turi nelikti iki 2015 metų. Deputatai ragina ES valstybes parengti skubios pagalbos benamiams žiemą planus ir įkurti daugiau pagalbos būstų bei paslaugų centrų.

Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija davė pylos miesto valdžiai, kad ši skatina daug vaikų auginančių tėvų degradaciją, rašo "Klaipėda". Esą taip yra todėl, kad didžioji dalis socialinės paramos skiriama ne į gyvenimą besikabinančioms šeimoms, o toms, kuriose nė nesistengiama žengti į priekį ir pragyvenimui užsidirbti, o tik laukiama išmokų.

Tik trečdalis socialiai remtinų vaikų šiais mokslo metais pietus mokykloje valgo nemokamai. Likusieji alkti priversti dėl biurokratinių kliūčių, kurių jų tėvai nepajėgė įveikti, rašo "Klaipėda". Rinkdama pažymas susirgo Daugiavaikės šeimos močiutė skundėsi, kad gražios kalbos apie vieno langelio principą savivaldybėje neveikia. Jos ligota dukra, norėdama pasirūpinti nemokamu vaikų maitinimu mokykloje, nuo kabinetų varstymo ir pažymų rinkimo pasiligojo visiškai.

Kai iš namų pabėga primuštos žmonos, klaipėdiečiai vyrai ima į rankas telefono ragelį ir išpažįsta savo nuodėmes moterų pagalbos centrų savanoriams. Kitaip nei sostinėje, uostamiestyje nėra nė vieno psichologinės pagalbos centro vyrams, kurio specialistai padėtų stipriajai lyčiai išsivaduoti nuo polinkio smurtauti. Klaipėdoje vis dar nėra įstaigos, teikiančios ilgalaikes nemokamas konsultacijas smurtautojams ir tiems, kurie patiria moterų smurtą.

Už komunalines paslaugas įsiskolinę klaipėdiečiai dar šiemet gali tikėtis vienkartinių pašalpų skoloms sumažinti. Nusprendusi padėti sunkiai besiverčiantiems gyventojams pinigų išmokoms uostamiesčio savivaldybė ieškos miesto biudžete. Savivaldybės duomenimis, daugiau nei 6 tūkst. 700 Klaipėdoje gyvenančių šeimų bei pavienių asmenų turi įsiskolinimų už buto šildymą, karštą ir šaltą vandenį bei kitus komunalinius patarnavimus. Iš viso jų įsiskolinimų suma siekia apie 13 milijonų litų.