Savarankiškai pasirūpinti gyvenamuoju plotu neįstengiantiems piliečiams valstybė suteikia galimybę nuomotis socialinį būstą. Sunkmečiu pretendentų į šią lengvatą daugėja geometrine progresija, tačiau besitikintieji gauti tokį stogą virš galvos turėtų nusiteikti, jog čia tikrai negyvens už ačiū.
Teisė į socialinį būstą priklauso nuosavo gyvenamojo ploto neturintiems asmenims, kurių turtas ir pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių - gyvenantiems kukliai. Tačiau kai kurie tokio būsto nuomininkais tapę klaipėdiečiai piktinasi, kad gaunamos sąskaitos už komunalines paslaugas esančios anaiptol ne ekonominės klasės. Negana to, nuo liepos 1-osios daugumai socialinio būto gyventojų smarkiai išaugo nuomos mokesčiai
Valdininkai sako pastebintys, kad pagrįsti teisę į išlaidų šildymui, karštam vandeniui kompensaciją neretai pritrūksta kruopštumo. Nepaisant šių subtilybių, socialinio būsto populiarumas auga lyg ant mielių - jo poreikis, palyginti su metais iki krizės, išaugo 3-4 kartus.
Brangumą slopina lengvatos
Į "Vakarų ekspresą" kreipęsis ponas Jonas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), gyvenantis socialiniame būste Irklų g. 5/ Karlskronos g. 3, ateinančio šildymo sezono tikino laukiantis su baime.
Antrąją neįgalumo grupę turintis vyriškis gyvena iš valstybės pašalpos, kuri siekia truputį daugiau nei 1 000 litų. Nemažai pinigų reguliariai tenka išleisti vaistams. Pernai žiemą, įpusėjus šildymo sezonui, už butą, pasak pokalbininko, iš viso tekdavę mokėti beveik 600 litų per mėnesį.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė teigė negirdėjusi tokio pobūdžio būgštavimų iš socialinio būsto gyventojų.
"Į mane nė vienas nuomininkas šiuo klausimu nėra kreipęsis, - teigė valdininkė. - Namas statytas pagal naujausią statybos reglamentą, pernykštis šildymo sezonas jam buvo pirmasis."
Minėtąjį namą administruojančios viešosios įstaigos "Klaipėdos butai" direktorė Polė Maskeliūnienė neigė, kad gyventi socialiniame būste esą brangu.
"Naujasis namas - tikrai ekonomiškas ir atitinka šiuolaikinius gyvenamųjų pastatų standartus. Be to, socialiai remtini asmenys turi teisę į kompensacijas", - sakė pokalbininkė.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenimis, 31 iš 90 name esančių butų gyventojai naudojasi kompensacijomis.
Mokestis išaugo dvigubai
Į redakciją kreipėsi ir ponia Vida, gyvenanti neprivatizuotame, todėl savivaldybei dabar priklausančiame bute Alksnynės gatvėje.
"Šį trijų kambarių butą pagal paskyrimą gavome dar 1982-aisiais. Dėl šeimyninių aplinkybių iki šiol šio buto negaliu privatizuoti. Nepaisant to, visą jį prižiūrėjome kaip savo - remontavome, tvarkėme, iš savivaldybės jokios pagalbos neprašėme. Nuo 2007-ųjų gruodžio kas mėnesį už buto nuomą savivaldybei tekdavo mokėti po 85,55 lito. Girdėjau, kad nuo liepos įsigalios nauji nuomos tarifai, kurie bus didesni 60 procentų. Bet kai gavau naują sąskaitą, net žagtelėjau - mokestis padidėjo daugiau nei dvigubai ir dabar reikia mokėti 189,92 lito. Visiškai neaišku, kuo remiantis taip smarkiai padidintas mokestis, jei savivaldybė nė piršto neprikiša prie būsto tvarkymo. Be to, kodėl taip skriaudžiami žmonės, kurie būsto iš savivaldybės neprašė, o gyvena jame nuo seno?" - piktinosi moteris.
Savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja D. Netikšienė paaiškino, kad nuo šių metų liepos 1-osios apskaičiuojant socialinio būsto nuomos kainą buvo pradėta taikyti nauja formulė su naujais koeficientais.
"Keisti tvarką nurodė savivaldybės kontrolieriai, nes iki tol galiojusi buvo ydinga. Bėda ta, kad rengiant naująjį tvarkos aprašą jau teko vadovautis naujausiais centrinės valdžios patvirtintais koeficientais. Jie buvo nustatyti 2007-aisiais, per patį nekilnojamojo turto kainų piką. Taigi socialinio būsto nuomos kaina kilo neišvengiamai - ją mažinantys koeficientai yra taikomi tik bendrabučio tipo būstams, butams su daliniais patogumais, keliais nuomininkais ir panašiai. Vidutiniškai kainos padidėjo 60 procentų. Tačiau geruose butuose, esančiuose iki 28 metų amžiaus pastatytuose namuose, nuomos kainos šoktelėjo ir daugiau. Bet reikia pripažinti, jog net ir 190 litų yra kur kas mažiau nei reikėtų mokėti nuomojantis būstą iš privataus asmens", - sakė D. Netikšienė.
Anot jos, socialinio būsto nuomos kainos skaičiuojamos taip, kad jame gyvenantys asmenys per visiško nusidėvėjimo laikotarpį - 120 metų - sumokėtų tiek, kad už jų pinigus būtų galima esamomis rinkos kainomis pastatyti tokį patį naują būstą.
Kartu D. Netikšienė akcentavo, jog miesto Taryba taip pat yra patvirtinusi tvarką, kuri numato, jog socialinio būsto gyventojai, gaunantys kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį ar socialines pašalpas, jų gavimo laikotarpį yra atleidžiami nuo socialinio būsto nuomos mokesčio.
Pretendentų daugėja
Socialinių paslaugų rinkoje paklausa jau dabar gerokai viršija pasiūlą. Manoma, kad artimiausioje ateityje šios tendencijos tik stiprės. Anot D. Netikšienės, žmonių, norinčių apsigyventi socialiniame būste, skaičius sparčiai auga. Šiuo metu į Klaipėdos savivaldybės administracijos sąrašus jam gauti įtraukta 1 530 žmonių.
Vien per aštuonis šių metų mėnesius Socialinio būsto skyrius sulaukė 400 asmenų prašymų įtraukti į eilę. "Anksčiau per visus metus gaudavome apie 100-200 prašymų. Daugėti jų pradėjo pernai", - pasakojo pašnekovė.
Anot D. Netikšienės, pastebima, kad vis dažniau prašymus socialiniam būstui gauti teikia vyresnio amžiaus žmonės, kurie nuosavą gyvenamąjį plotą anksčiau yra turėję. Ypač daug stojančiųjų į bendrąją eilę yra atvykėliai iš įvairių Lietuvos kampelių.
Ji taip pat akcentavo, jog socialinio būsto srityje bręsta įvairios permainos. Šiuo metu Vilniuje rengiama bendra visoms savivaldybėms metodika, kuria jos turės vadovautis nuomojant socialinį būstą. Taip pat po Valstybės kontrolės atlikto socialinio būsto fondo audito įvairiose savivaldybėse yra ruošiamos įstatymo pataisos, kurios turėtų numatyti, jog didesnes pajamas gaunantys socialinio būsto gyventojai turėtų arba privatizuoti šį būtą rinkos kaina, arba mokėti ženkliai didesnius mokesčius.
Privatizuoti dar galima
Pasak D. Netikšienės, nors Butų privatizavimo įstatymas leido sovietmečiu pagal paskyrimą gautus butus privatizuoti tik iki 1998-ųjų, ir iki šiol asmenys, to nepadarę dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių, gali buvusiomis sąlygomis išsipirkti būstą, kuriame jie gyvena.
"Tokie asmenys turi kreiptis į teismą, kuris gali pripažinti tokią teisę. Tiesa, bent jau kiek aš žinau, šeimyninės aplinkybės nėra laikomos svaria priežastimi", - sakė savivaldybės tarnautoja.
Ji tikino, kad savivaldybė vienodai prižiūri ir neprivatizuotus butus, kuriuose žmonės gyvena nuo sovietmečio, ir būstus, kurie jiems buvo paskirti po laukimo eilėje.
"Aišku, tapetai neklijuojami, sienos nedažomos, tačiau susidėvėję langai, durys tikrai yra keičiami. Socialinio būsto nuomininkas turi parašyti prašymą "Klaipėdos butams" ir jei apsilankiusi komisija nustato, jog remontas yra būtinas, darbams kitų metų biudžete numatomos lėšos. O defektai, dėl kurių susidaro avarinė būklė, šalinami nedelsiant", - sakė D. Netikšienė.
Ji patikino, kad šiemet socialiniuose būstuose dėl kritusių kainų bus atlikta daugiau remonto darbų nei planuota. Tiesa, labai daug laiko atima privalomos viešųjų pirkimų procedūros.
Plėtra sustojo
Didžioji dalis pretendentų, nepriklausančių jaunų šeimų, našlaičių, neįgaliųjų ir panašioms socialinėms grupėms, įtraukiama į vadinamąjį bendrąjį sąrašą. Ši eilė iš visų šešių sudarytų yra gausiausia, vadinasi, ir juda lėčiausiai. Tiesa, pernai pakoregavus įstatymus, atsirado galimybių "peršokti" į kitą, lengvatinę eilę, pavyzdžiui, šeimoje gimus trečiajam vaikui arba vienam iš šeimynykščių tapus neįgaliam. Anksčiau šitokia galimybė nebuvo detaliai reglamentuota.
Naujos statybos socialiniame būste Irklų g. 5/ Karlskronos g. 3 laisvų butų šiuo metu nėra. Per metus vieno buto nuomos atsisakyta, kitas gyventojas pateikė prašymą perkelti jį į mažesnio ploto butą. Dvi šeimas ketinama iškeldinti dėl turto gadinimo.
"Kadangi šiuo atveju yra aiškus išeities taškas - naujutėlaitis būstas, turime į ką orientuotis nustatydami gadinimą. Ši situacija gali tapti precedentu tokio pobūdžio bylų istorijoje", - teigė D. Netikšienė.
Iš 1 834 miesto turimų socialinių būstų 60 yra netinkami išnuomoti dėl savo techninės būklės. Kai kurie socialiniai būstai yra avarinės būklės namuose: Puodžių g. 25, Liepų g. 36A, Bokštų g. 5, Arimų g. 14, K. Donelaičio g. 12. Tad Savivaldybei reikės arba šiuos pastatus parduoti, arba ieškoti lėšų jiems remontuoti. 27 butai šiuo metu yra remontuojami. Juos sutvarkyti planuojama iki spalio pradžios.
Tuo metu socialinio būsto plėtra uostamiestyje yra visiškai sustojusi. Pernai brandintus planus statyti dar du naujus būstus Irklų ir Rambyno gatvėse tenka atidėti neribotam laikotarpiui. Pirmojo projektas, kuris jau yra parengtas, guls į stalčių. Iš valstybės biudžeto skirtų lėšų pakaks tik projektavimo darbams finansuoti.
"Net jeigu gautume finansavimą, butus tiesiog pirktume, kadangi šiuo metu jie yra atpigę, o mes ir turime rinktis pigiausią įmanomą variantą", - komentavo D. Netikšienė.
"Laukiame faktų"
Audronė LIESYTĖ, Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja:
Situacija labai keičiasi, jau dabar sulaukiame labai daug kreipimųsi dėl pašalpų ir kompensacijų skyrimo. Akivaizdu, kad paramos gavėjų dvigubės, prisidės tie žmonės, kurie nuo metų pradžios užsiregistravo Darbo biržoje ir gavo bedarbio pašalpas. Kita vertus, artėja šildymo kainų kritimas, tik dar nežinome, kaip viskas bus praktiškai, reikia sulaukti konkrečių faktų. Mūsų skaičiavimo formulės lieka tos pačios, tačiau, keičiantis pajamoms ir kainoms, situacija gali atrodyti kitaip.
Valerija LEBEDEVA
Martynas VAINORIUS
