250 tūkst. Lietuvos gyventojų šiemet jau gavo europinę labdarą maisto produktais, kurios vertė - 15 mln. litų. Kitais metais tam bus skirta dvigubai daugiau lėšų. Tai tarsi dar vienas artėjančio sunkmečio ženklas.
Lietuvos varguoliams baigiama dalyti šiemetė Europos Sąjungos (ES) parūpinta maisto produktų labdara. Žmonės į maišus kraunasi miltus, cukrų, makaronus, ryžius, sausus pusryčius, sutirštinto pieno skardines ir tikina, kad šias gėrybes taupys Kalėdoms. Savanoriškai labdaros dalytojomis plušančios moterys tik šypsosi girdėdamos tokius žodžius, mat dalis postringautojų turi kitų ketinimų.
Didžiulė paspirtis
„Tikrai žinau, kad kai kurie labdarą gaunantys gyventojai maisto produktus skuba iškeisti į alkoholį. Esama ir tokių, kurie apskritai neateina jos pasiimti. Tačiau nesmerkiu nei vienų, nei kitų, bandau juos suprasti“, - LŽ teigė Panevėžio rajono Raguvos miestelyje maisto produktų labdarą dalijanti „Carito“ savanorė Ona Danilienė. Teisę gauti europinę labdarą turi tie žmonės, kuriems per mėnesį tenka ne daugiau kaip 525 litai pajamų.
Kai LŽ lankėsi Raguvoje, pirmoji eilėje gauti maisto produktų stovėjo Dalia Šinkevičienė. Vyro pamestai penkių vaikų mamai, gyvenančiai su pensininkais tėvais ir 93 metų močiute, ši labdara - didžiulė paspirtis. Šįkart D.Šinkevičienei teko kone centneris gėrybių. Ji prisiminė, kad artėja Kalėdos, tad iš gautų dovanų būtinai prisikeps kūčiukų.
Kol moteris kalbėjosi su LŽ, pro šalį einančios raguviškės reiškė nepasitenkinimą. Jos tikino esančios įskaudintos, kad parama skiriama tik tiems, kurie gauna ne daugiau kaip 525 litus. „Suskaičiavus mūsų šeimos pajamas kiekvienam žmogui išėjo po kelis litus daugiau, todėl į gaunančiųjų labdarą sąrašus nepatekome. Dėl kelių litų praradome šimtus“, - sakė jauna moteris.
Tuo metu Raguvoje gyvenantis Remigijus Paškevičius teigė, jog labdaros dalijimo dienos laukęs taip pat, kaip laukia Kalėdų. Apyjaunis vyriškis tikino, kad šiaip jau sočiai pavalgantis tik tada, kai jį dirbti vieną ar kitą darbą nusisamdo koks nors ūkininkas arba sveikatos nebeturinti močiutė. Anot R.Paškevičiaus, iš Raguvos iškėlus sūrinę, vėliau baldų gamyklai atleidus nemažai darbuotojų, žmonės pradėjo skursti.
Dalijamos labdaros atsiimti atskubėjusi 87 metus einanti raguviškė Agafija Podvorotnikova pasakojo, kad šie maisto produktai jai labai pravers, mat visą gyvenimą „tarnavo ponams“, o dabar tegauna 250 litų pensiją.
Priekaištų nebeturi
Europinę labdarą iš vadinamųjų intervencinių maisto produktų atsargų Lietuva pradėjo gauti 2006-aisiais - praėjus pusantrų metų, kai įstojo į ES. Iš pradžių labdaros paketus sudarė daugiausia miltai ir makaronai. Žmonės ėmė skųstis, kad nebeturi kur dėti šių gėrybių ir yra priversti jomis šerti kiaulaites. Antraisiais metais labdaros paketuose atsirado ir mėsos konservų. Tuomet vėl pasigirdo priekaištų, esą konservai labiau primena gyvūnams, o ne žmonėms skirtą maistą.
Pretenzijų dėl šių metų labdaros, kurią, be miltų, makaronų, ryžių, cukraus, sudaro ir sausų pusryčių pakeliai, žmonės nebeturi. Tačiau raguviškiai vis dėlto išdrįso pasvajoti, kad Europa jiems galėtų parūpinti ir į labdaros paketus įdėti silkės, dešros, aliejaus. „Miltų blynams kepti gauname. Tačiau jiems išsikepti reikia ir aliejaus“, - pabrėžė R.Paškevičius.
Suma dvigubinama
Labdaros dalijimu užsiimančios Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros direktorius Aristydas Kulvinskas LŽ sakė, kad parūpinti silkės ar dešros neturtingiesiems - sudėtinga. Anot jo, esamuose sandėliuose nėra galimybių išlaikyti greitai gendančių produktų. A.Kulvinskas teigė galįs pradžiuginti europinės paramos gavėjus tuo, kad kitais metais šiai paramai įsigyti skirta dvigubai daugiau lėšų nei gauta šiemet - 30 mln. litų. Tad neabejojama, jog labdaros paketą sudarys įvairesni produktai.
Daiva BARONIENĖ
