butai

2011-aisiais metais Vilniaus miesto Viršuliškių ir Lazdynų seniūnijų teritorijoje ypatingai padaugėjo vagysčių iš butų. Nusikalstamos veikos braižas buvo analogiškas – iš bendrojo naudojimo balkono-džiovyklos, išlaužęs priešgaisrines duris, atstūmęs butų balkono duris, vagis lengvai patekdavo į butus. Ilgapirštis lankėsi tik senos statybos stambiaplokščiuose butuose, kuriuose įrengtos minėtos priešgaisrinės durys ir bendro naudojimo balkono džiovyklos.

Augant komunalinių paslaugų kainoms, Panevėžio nekilnojamojo turto rinkoje veriasi nauja niša – greitus pinigus nešanti trumpalaikė patalpų nuoma. Mažyčiais viešbučiais paverstuose daugiaaukščių butuose kelioms dienoms ar tik parai apsistoja verslininkai, emigrantai, slaptos užuovėjos ieškančios porelės.

Paklausiausi šiemet bus dviejų kambarių butai, kainuojantys iki 100 tūkst. litų. Tik vilniečiai už butą pasiruošę mokėti daugiau - 200-250 tūkst. litų. Miegamuosiuose miesto rajonuose esantys butai pirkėjams kur kas patrauklesni, nei esantys miesto centre ar senamiestyje. Statybos įmonių grupės „Merko“ bei visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, penktadalis lietuvių pirktų butą, jei turėtų už ką. Daugiau nei 20 proc.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų vasario mėnesio reikšmė nepakito. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai šis rodiklis nesikeičia. Vilniuje, po praeitų metų pabaigoje ir šių metų sausį fiksuoto butų kainų mažėjimo, vasarį jau buvo užfiksuotas 0,2% kainų ūgtelėjimas. Tuo tarpu Kaune stebimas 0,4% kainų sumažėjimas.

Alytaus rajone yra 141 daugiabutis, tačiau jų gyventojai kurti daugiabučių namų bendrijų neskuba. Vos per dešimt namų veikia bendrijos, panašus skaičius ir pasirašiusiųjų jungtinės veiklos sutartis. Vyriausybės atstovų paraginta rajono taryba patvirtino tvarką, pagal kurią bus skelbiamas viešasis administratoriaus daugiabučių reikalams tvarkyti pareigų konkursas.

Daugiau nei pusė milijono litų už „Maybach 62“ ar „Ferrari 612 Scaglietti“. Tokie brangiausi automobiliai buvo parduodami pernai. Šiemet brangiausiai parduodamo naudoto automobilio kaina viršija 430 tūkst. litų, o naujo – net 800 tūkst. litų. Tokios prabangių naujų ir naudotų automobilių rinkos tendencijos pastebėtos, įvertinus lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenis.

Šilumos tiekimas į sostinės centre esančius namus atnaujintas. Kaip skelbia „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas, šildymo problemos sureguliuotos. Šiuo metu visi butai šildomi. Namuose budėjo ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemas prižiūrėjo 67 specialistai. Dėl avarijos šildymas ketvirtadienį laikinai buvo nutrauktas beveik 150 namų. Specialistai, siekdami atnaujinti energijos tiekimą, dirbo iki išnaktų.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė 2011 m. gruodžio mėnesį smuktelėjo 0,1%. Palyginti su 2010 m. gruodžiu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo 0,6%. Paskutinįjį 2011 mėnesį teigiami pokyčiai užfiksuoti tik Klaipėdoje, kur butų kainos ūgtelėjo 0,1%. Kaune butų kainos išliko stabilios, o kituose Lietuvos didmiesčiuose- nežymia...

Kai smarkiai pabrango šildymas, o nauja statyba dažnai nekokybiška ir neilgaamžė, dilema, kokį būstą – seną ar naują – rinktis, vis aktualesnė. Nuosavo būsto įsigijimas yra tarsi ilgalaikė investicija. Nieko nuostabaus, kad kiekvienas nori, jog ši investicija būtų sėkminga. Tačiau kas gali pasakyti, į kokį būstą verta investuoti? Brangus šildymas „Nuomojuosi butą senos statybos name.

Nuosavas būstas – daugeliui net ir vidutines pajamas gaunančių vilniečių atrodo neįgyvendinama svajonė, o po Lietuvoje ir pasaulyje praūžusios ekonominės krizės jis tapo finansinių problemų ir skolų šaltiniu. Kita vertus, kaip rodo ekonomistų atlikti tyrimai, nuosavas būstas sostinėje įperkamas. Gruodžio 14 d. „Swedbank“ pristatė būsto įperkamumo indeksą, kuris atskleidžia, ar namų ūkio narių gaunamas atlyginimas yra pakankamas norint įsigyti būstą.

Šiaulių apskrityje kai kurios savivaldybės skelbia išsiparduodančios savo turtą. Privatizuotus gyvenamuosius namus ar kitą nekilnojamąjį turtą Šiaulių apskrities rajonuose per aukcionus mėgina parduoti ir Valstybės turto fondas. Išsiparduoda ne tik savivaldybės Akmenės rajono savivaldybė parduoda dalį mūrinio administracinio pastato kartu su ūkiniu pastatu bei nedideliu žemės sklypu.

Šalies būsto rinka trečiąjį šių metų ketvirtį didesnio augimo pagreičio neįgavo ir išlaikė šiais metais rodytą stabilumą. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo laikotarpiu butų kainos šalies didmiesčiuose ūgtelėjo vos 0,1 proc., tačiau suskaičiavus pirmųjų devynių šių metų mėnesių rezultatus butai 0,1 proc. atpigo.Tik Vilniuje per tris šių metų ketvirčius butai 1,3 proc. pabrango, kituose didmiesčiuose per tą patį laikotarpį kainos 1-2 proc. sumažėjo.

Butai, namai, sklypai – įprastas nekilnojamojo turto tipas, paklausiausias daugumai pirkėjų ar nuomininkų. Tačiau tam tikru sezonu ar vykstant tam tikriems renginiams pasidaro ypač aktualūs trumpalaikės nuomos pasiūlymai, kurių siūloma įvairių ir už skirtingas kainas. Trumpalaikės nuomos pasiūlymai būna dvejopi, rodo nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt skelbimų informacija.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų spalio mėnesį smuktelėjo 0,2 proc. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais indekso reikšmė nesikeitė. Palyginti su praėjusių metų spaliu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo 0,1 proc.. Spalio mėnesį butų kainos Vilniuje ir Klaipėdoje sumažėjo 0,2 proc., Šiauliuose nukrito 0,5 proc.

Į Lietuvą grįžtančius buvusius tremtinius ir politinius kalinius aprūpinti būstais iki 2012 metų nerealu, todėl ieškoma būdų iš dalies kompensuoti tremtinių šeimoms būstų įsigijimo išlaidas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu būsto Lietuvoje laukia 443 tremtinių šeimos, o šiam poreikiui visiškai patenkinti reikia 60 mln. litų. Kasmet skiriant tik po mažiau negu 1,5 mln. litų, tremtiniai gauna po 10 butų per metus. Pusė lėšų skiriama Vilniaus miestui.

Saugos specialistai įspėja, kad Visiems Šventiesiems ir Vėlinėms ilgėliau iš namų išvykti nusprendę gyventojai nesaugiai paliktus namus atiduota ilgapirščių valiai, kuriems šiomis dienomis pats darbymetis. Remdamasi atliktais tyrimais saugos rinkos lyderė šalyje „G4S Lietuva“ pataria gyventojams pasirūpinti būsto apsauga ir atkreipti dėmesį į kelis esminius saugumo dalykus.

Parduodamo ir nuomojamo nekilnojamojo turto tendencijos dažnai skiriasi: vieno kainoms krintant, kitos kyla arba būna stabilios. Panaši statistika ir šiemet, tik pasiūlos pokyčių rodikliai itin panašūs. Parduodamų butų kainos nekinta, pasiūla – auga Nuo metų pradžios didžiuosiuose šalies miestuose parduodamų butų skelbimuose kainos nepakito netgi vienu procentu, o pastebimų pokyčių ženklų rodo tik pasiūla.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų rugsėjo mėnesį nepakito ir tai jau antras mėnuo iš eilės, kai indekso reikšmė nesikeičia. Palyginti su praėjusių metų rugsėju, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose ūgtelėjo 0,1 proc. Šių metų rugsėjo mėnesio apibendrintai indekso reikšmei 0,1 proc.

Nepaisydamas tarptautinių pastangų atnaujinti Artimųjų Rytų taikos procesą, Izraelis vėl davė leidimą šimtų butų statybai Rytų Jeruzalėje, praneša agentūra AFP. Anot Vidaus reikalų ministerijos, Gilo gyvenvietėje leista statyti 1 tūkst.100 naujų butų. Palestiniečiai sukritikavo šį sprendimą, savo susirūpinimą pareiškė ir Jungtinės Tautos (JT). Žydų gyvenviečių statyba Izraelio okupuotose teritorijose yra viena didžiausių kliūčių taikos deryboms.

Rugpjūtį butai brango Vilniuje ir Taline, tuo tarpu būsto kainos Rygoje ir Varšuvoje smuktelėjo, parodė nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus Real Estate Advisors“ apskaičiuota šių metų rugpjūčio mėnesio butų kainų indekso reikšmė. Rugpjūčio mėnesį butų kainos Vilniuje, nors ir nedaug - 0,1 proc., - tačiau vis dėlto kilo. Gerokai daugiau butai brango Taline - 3,3 proc. Tuo tarpu Rygoje rugpjūtį, kaip ir liepos mėnesį, buvo stebimas 0,2 proc. smukimas.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober Haus“ ekspertai tikina, kad šiais metais būsto kainų kilimas nėra tikėtinas, o brangsiantis šildymas didmiesčių nekilnojamojo turto rinkas paveiktų nebent nežymiai. Paprašytas pakomentuoti galimas būsto rinkos permainas nekilnojamojo turto bendrovės „Ober Haus“ vertinimo ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigė, jog artimiausiu metu būsto kainų kaitos tikėtis neverta. Anot jo, per metus būsto kainos didmiesčiuose sumažėjo tik 0,1 proc.

Norintieji įsigyti nuosavą butą arba investuoti į nekilnojamąjį turtą gali atsikvėpti – butų kainos jau kurį laiką nekyla, kai kur jos, atrodo, tvirtai stabilizavosi ir nerodo kilimo ženklų. Butų kainos kito skirtingai Skelbimuose siūlomų vidutinių butų kainų statistika rodo, kad per paskutinius pusantrų metų didžiuosiuose šalies miestuose būta skirtingų pokyčių. Vilniaus mieste šiuo metu siūlomos butų kainos tokios pat, kokios buvo praėjusių metų pradžioje, rodo portalo Aruodas.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų liepos mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Vilniuje butų kainos išliko nepakitusios, tuo trapu kitose Baltijos šalių sostinėse smuko: Taline - 1,4 proc., Rygoje – 0,2 proc. „Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad ryškiausi butų kainų pokyčiai, lyginant su 2010 metų liepa, fiksuojami Estijos sostinėje: Taline butų kainos per metus pakilo 15,8 proc. Rygoje metinis augimas siekia 4,6 proc.

Į Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto (NT) rinką įsisuko pirkėjai. Šiuo metu Palangoje beveik neįmanoma nusipirkti ekonominės klasės buto. Palangoje veikiančios NT agentūros „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė pasakojo, kad dažniausiai lietuvių lankomame kurorte jau išpirkti beveik visi ekonominės klasės butai.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų liepos mėnesį išaugo 0,1%. Lyginant su praėjusių metų liepa, butų kainos šalies didmiesčiuose nekito ir metinė OHBI reikšmė išliko stabili (gegužės ir birželio mėnesiais metinis pokytis atitinkamai siekė 0,4% ir 0,2%). Šių metų liepos mėnesio indekso reikšmės pokyčiui įtakos turėjo 0,4% ūgtelėjusi...

Studentai, gavę kvietimus ir apsisprendę studijuoti Klaipėdoje, jau suskubo ieškotis gyvenamosios vietos. Jaunuoliai ieškosi, kur patogiau, pigiau ir linksmiau praleisti studentiškus mokslo metus.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tiria, ar Šiaulių apskrities policijos vadovas nesupainiojo interesų, kai jam buvo skirtas tarnybinis butas. Pareigūnų profsąjungos siūlo keisti tarnybinių butų skyrimo tvarką, Vyriausybė tai žada daryti centralizavus jų valdymą. Į ką tik suremontuotą šimto kvadratinių metrų tarnybinį butą Šiauliuose turėtų įsikraustyti apskrities policijos vadovas. Jis laukiančiųjų eilėje – pirmas.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų birželio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad butų kainos pirmąjį vasaros mėnesį augo visose trijose Baltijos šalių sostinėse: Vilniuje – 0,5 proc., Rygoje – 0,6 proc., Taline – 0,1 proc. „Ober-Haus“ duomenimis, Taline, palyginus su 2010 metų birželiu, vidutinė buto kvadratinio metro kaina pakilusi 9,5 proc. ir vidutiniškai siekia 1,023 EUR/ kv.

Žemdirbių ilgai lauktas lietus atnešė ne tik palengvėjimą, bet ir sukėlė galvos skausmą prekybininkams bei naujų miestų daugiabučių gyventojams. Vandens čiurkšlės pliūptelėjo per dengtus stogus, pastatų sienų siūles, netikėtai atsiradusius įskilimus. Abejonių, žinoma, nėra – kaltas ne lietus, o pastatus stačiusios įmonės, kai kur klaidingai projektavusios, o kai kur taupiusios medžiagas ar darbus atlikusios atmestinai.

Portalas „Prodigal Guide“ nutarė apžvelgti namus iš kino filmų ir išskyrė šauniausius namus, kuriuose gyventi, greičiausiai, norėtų kiekvienas. Šie namai puikiai tiko filmų herojams, tačiau portalo autoriai mano, kad išskirtinė pastatų architektūra ir vietovė leistų kiekvienam iš mūsų juose pasijausti lyg kino filme.

Gegužės mėnesį butų kainų augimas buvo fiksuojamas tik Vilniuje - 0,2 proc. Rygoje kainos išliko nepakitusios. Tuo tarpu Taline po 11,8 proc. kilimo balandžio mėnesį gegužę jau buvo stebimas 2,3 proc. mažėjimas. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su 2010 metų geguže, Taline vidutinė buto kvadratinio metro kaina yra pakilusi 6,6 proc. ir vidutiniškai siekia 1023 EUR/kv.

Likviduotos kompanijos „Mirax Group“ įkūrėjas Sergejus Polonskis suvalgė dalį kaklaraiščio, rašo delfi.lv. Tai įvyko gegužės 31 d. tiesioginėje rašytojo Sergejaus Minajevo laidoje. S. Polonskis prarijo laidos vedėjo paduotą gabalėlį kaklaraiščio ir užgėrė jį vandeniu.

Dauguma gyventojų (85 proc.) pritaria nebenaudojamų sostinės gamyklų pavertimui į loftų, studijų ar kūrybinių verslų salas. Tai paaiškėjo kovo – balandžio mėnesiais apklausus beveik 200 didžiųjų miestų gyventojų. Remiantis apklausos duomenimis, jei įsigytų loftą tokiose patalpose, kas trečias respondentas (38 proc.) pirmenybę teiktų gyvenamosioms reikmėms pritaikytoms erdvėms, šiek tiek mažiau nei trečdalis (27 proc.) apklaustųjų patalpas sietų su darbu, dar 15 proc.

Statistikos departamentas informuoja, kad baigėsi Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir būstų surašymo apklausa, per kurią buvo surašyta 2 mln. 15 tūkst. gyventojų. Elektroniniu būdu susirašė ar buvo surašyta 1 mln. 39 tūkst. gyventojų. Išankstiniais elektroninio surašymo ir apklausos duomenimis, surašymo apskaitos momentu Lietuvoje buvo 3 mln. 53,8 tūkst. nuolatinių gyventojų (1407,9 tūkst. vyrų ir 1645,9 tūkst. moterų). Tai sudaro apie 94 proc.

Nekilnojamojo turto portaluose netrūksta įvairių pasiūlymų nuomotis būstą. Būsto ieškantiesiems, analizuojantiems pasiūlymus ir ieškantiems sau tinkamo, vienas svarbiausių kriterijų renkantis yra kambarių skaičius. Paskutinius kelis mėnesius skelbimuose siūlomos vidutinės butų nuomos kainos buvo stabilios ir nei krito, nei kilo. Kol kas neaišku, kaip nuomos rinką paveiks pasibaigęs šildymo sezonas ar vasaros atostogų metas.

2011 metų I ketvirtį Klaipėdoje nekilnojamojo turto vystytojai pardavė apie 40 naujos statybos butų, t.y. 20 proc. mažiau negu 2010 metų I ketvirtį. Preliminariais Registrų centro duomenimis 2011 metų I ketvirtį Klaipėdoje sudaryta 470 pardavimo sandorių, t.y. 5 proc. daugiau negu prieš metus. Pirmąjį 2011 metų ketvirtį tiesiogiai iš NT vystytojų Klaipėdoje per mėnesį vidutiniškai nupirkta 14 butų, t.y. net 34 proc. mažiau negu paskutiniais 2010 metų mėnesiais.

Apartamentai Londono elitiniame komplekse „One Hyde Park“ parduoti už rekordinę Britanijos NT rinkai sumą – 136 mln. svarų sterlingų (221,2 mln. dolerių). „One Hyde Park“ laikomas brangiausiu gyvenamu kompleksu pasaulyje. Anot „The Guardian“, pirkėjui, kurio pavardė neskelbiama atstovavo teisininkai iš Ukrainos. Faktiškai buvo parduoti du butai, kurie bus sujungti į vienus trijų aukštų apartamentus. Bendras jų plotas – 2300 kvadratinių metrų.

Per pirmąjį 2011 metų ketvirtį Vilniuje tiesiogiai iš nekilnojamojo turto vystytojų parduota daugiau nei 350 naujų butų, t.y. 6 proc. daugiau negu 2010 metų I ketvirtį. Preliminariais Registrų centro duomenimis, per pirmus tris šių metų mėnesius Vilniuje parduota virš 1300 butų. Palyginti su 2010 metų I ketvirčiu, pardavimai išaugo beveik 11 proc. 2011 metų I ketvirtį tiesiogiai iš NT vystytojų vidutiniškai per mėnesį nupirkta120 butų, t.y. net 28 proc.

2011 m. kovo mėnesio „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė smuktelėjo 0,2%. 2011 m. vasario mėnesį indekso reikšmė nesikeitė. Didžiausią įtaką kovo mėnesio indekso reikšmės pokyčiui turėjo 1,1% sumažėjusios butų kainos Kaune.

Kas geriau: ar dvidešimčiai metų imti būsto paskolą, ar vieną kitą mėnesį pataupius nusipirkti būstą kur nors Europos Sąjungoje? Toks klausimas galėtų šokiruoti, bet, pasirodo, tokių galimybių esama. Vidutiniškai 2 000 litų per mėnesį uždirbantis žmogus, norėdamas nusipirkti apie 120 tūkst. litų kainuojantį dviejų kambarių butą Vilniaus miegamajame rajone, turėtų savo atlyginimą atidėti ir gyventi vien artimųjų sąskaita 6,5 metų. Tačiau Europos Sąjungoje yra šaunių vietelių, kur 50 kv.

Įsigyti butą Didžiojoje Britanijoje labiau apsimoka nei jį nuomotis. Pavyzdžiui, dviejų kambarių buto nuomininkas moka vidutiniškai 10 proc. daugiau nei tokį pat butą nusipirkęs žmogus. Taip pat ir todėl, kad būsto paskolos metinės palūkanos šiuo metu yra itin mažos (siekia 5 proc.), skelbia Britanijos žiniasklaida. Remiantis nekilnojamojo turto paieškos puslapio „Zoopla.co.uk“ duomenimis, didžiausias skirtumas tarp nuomos ir būsto paskolos įmokos yra Jorke ir Birmingame– 39 proc.

Praėjusiais metais nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis ir lėtai gerėjanti šalies ekonominė situacija ir toliau mažino ne tik nekilnojamojo turto kainą, bet ir gyventojų apetitą –  ieškota kuklesnių, mažiau šilumos sunaudojančių būstų. Kai kurie požymiai rodo, kad Dzūkijos sostinės nekilnojamojo turto rinka 2010 metais pradėjo atsigauti.

Prekybininkai džiūgauja: nepaisant aukšto nedarbo ir per krizę sumažėjusių gyventojų pajamų, norinčiųjų susiremontuoti būstą nestinga.Tačiau remontus darantys meistrai pastebi, kad kokybiškoms ir brangioms medžiagoms pinigų negailintys žmonės jiems moka gerokai mažiau nei anksčiau. Statybinių medžiagų parduotuvė – pilna pirkėjų. Pardavėjų teigimu, žiemą žmonės tiesiog turi daugiau laiko remontuoti būstą. Dabar dažniausiai tvarkomi butai. Namo remonto paprastai imamasi vasarą.

Įmonių grupė „Eika“ 2010 metais pardavė 112 butų keturiuose projektuose bei pasirašė 31 preliminarią butų pardavimo sutartį pradėtuose statyti naujuose namuose Pilaitėje ir Santariškėse. Daugiau nei pusė butų parduota geriausiu Lietuvoje 2009 pripažintame gyvenamųjų namų projekte „Santariškių namai“. Daugiau nei 61 proc. „Eika“ butų pirkėjų būstą įsigijo naudodamiesi banko paskola. Ekonominės klasės butai 2010 metais sudarė 18 proc. parduotų butų, vidutinės klasės butai – 59 proc.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenys rodo, kad 2010-ieji smarkiai pakoregavo nekilnojamojo turto pirkimui ar nuomai ieškančių gyventojų lūkesčius. Pasak Domoplius.lt projekto vadovo Evaldo Narbuntovičiaus, nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis ir ekonominė situacija mažino ne tik nekilnojamo turto kainą, bet ir gyventojų apetitą – ieškota kuklesnių būstų, mažėjo reikalavimų perkamam ar nuomojamam būstui.

Kaimynėje Latvijoje vietos rinkoje dirbantys skandinavų bankai pradėjo atiminėti už paskolas pirktus būstus. Laukiama, kad procesas greitai taps masinis. Kaip pranešė latvių žiniasklaida, per pirmąjį etapą būstai greičiausiai bus atimti iš 13,5 tūkst., arba maždaug iš 16,2 proc. visų būsto paskolas gavusių, šeimų. Anksčiau – savininkai, dabar – nuomininkai „Kol kas bankai šeimų į gatvę neišvaro.

Porą metų besipūtusio būsto statybų ir kainų burbulo sprogimo aidai garsiai atsiliepia ir šiandien. Gyvenimo pirkiniu neretas gali džiaugtis tik metus kitus, o vėliau gali tekti turėti reikalų su tikrų tikriausiu rūpesčių kalnu. Ką daryti, kad taip neatsitiktų? Paulius Docka, advokatų kontoros „Devyžis ir partneriai WILL“ partneris, pripažįsta, kad Lietuvoje nekilnojamojo turto sandoriai jau daug civilizuotesni nei anksčiau ir negu sovietinėje erdvėje.

Vyriausybė bando įpūsti gyvybės naujajai daugiabučių renovacijos programai – siūlo kompensuoti visas išlaidas projektams rengti ir statybų techninei priežiūrai. Tačiau bendrijų atstovai tokius pakeitimus vadina kosmetiniais ir baiminasi, kad kompensuojant projektavimo darbus gali gerokai šoktelėti jų kaina. Nors valdantieji yra svajoję per metus renovuoti apie 1–2 tūkst.

Pernai Vilniuje parduota daugiau nei 1250 naujų butų tiesiogiai iš nekilnojamojo turto vystytojų. Preliminariais Registrų centro duomenimis, praėjusias metais Vilniuje parduota daugiau kaip 5300 butų. Palyginti su 2009 metais, pardavimai išaugo beveik 33 %. 2010 metais tiesiogiai iš NT vystytojų buvo nuperkama apie 100 butų per mėnesį. Beveik 65 % naujų butų pardavimų sudarė ekonominės klasės butai, kurių kaina šiuo metu svyruoja nuo 2700  iki 4300 litų už kvadratinį metrą.