Nuosavas būstas – daugeliui net ir vidutines pajamas gaunančių vilniečių atrodo neįgyvendinama svajonė, o po Lietuvoje ir pasaulyje praūžusios ekonominės krizės jis tapo finansinių problemų ir skolų šaltiniu. Kita vertus, kaip rodo ekonomistų atlikti tyrimai, nuosavas būstas sostinėje įperkamas.
Gruodžio 14 d. „Swedbank“ pristatė būsto įperkamumo indeksą, kuris atskleidžia, ar namų ūkio narių gaunamas atlyginimas yra pakankamas norint įsigyti būstą. Šis indeksas leidžia palyginti situaciją trijose Baltijos sostinėse – Taline, Rygoje ir Vilniuje.
Anot finansų specialistų, būsto įperkamumo indeksas rodo, kad standartinį 55 kvadratinių metrų būstą įperka namų ūkis, kurio pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi vyresnioji „Swedbank“ ekonomistė Vaiva Šečkutė sakė: „Iki šiol buvo skaičiuoti būsto įperkamumo indeksai, bet populiaresni, buvo tie, kurie sakė, kiek kvadratinių metrų būsto žmogus gali nupirkti už metinį savo atlyginimą, o šis indeksas skaičiuojamas plačiau ir parodo, kaip sunku, ar lengva įpirkti būstą.“
Specialistės teigimu, būsto įperkamumo indeksas parodė, kad vilniečių atlyginimai šių metų trečiąjį šių metų ketvirtį 5,2 proc. didesni nei pakankami standartiniam būstui pirkti, bet, anot ekonomistės, kaimynių šalių sostinėse situacija žymiai geresnė – Rygos gyventojų pajamos buvo 41,1 proc, Talino - 44,2 proc. didesnės nei reiktų norint įsigyti nuosavą būstą.
„Vilniuje butą įpirkti sunku, nes butų kainos panašios į Talino“, – kalbėjo ekonomistė.
V. Šečkutės teigimu, pakankamos pajamos norint įsigyti būstą Vilniuje šiuo metu siekia 2681,7 lito, Rygoje – 1986,8 lito, o Taline – 2669,4 lito. Paties būsto įperkamumas labiausiai išaugo Rygoje –6,3 proc, punkto, o Vilniuje – 0,3 porc. punkto.
Ekonomistų teigimu, Vilniuje butai pigesni nei Taline pirmą kartą per ketverius metus. Įdomu tai, kad 2011-ųjų trečiąjį ketvirtį 55 kvadratinių metrų būsto kaina siekė 200 tūkst. litų, Taline – 203 tūkst. litų, o Rygoje – 143 tūkst. litų.
Indeksas atskleidė, kad sutaupyti pradiniam įnašui, kai jis siekia 15 proc. būsto kainos, lengviausia Rygos gyventojams. Pusantro vidutinio atlyginimo gaunantis namų ūkis tai galėtų padaryti per dvejus metus, Talino gyventojai užtruktų dar dviems savaitėms daugiau nei Rygos, o vilniečiams tai reikėtų daryti apie trejus metus.
Ekonomistės teigimu, Baltijos šalių sostinės gyventojai būsto nebeįpirktų, jei Vilniuje butų kainos pakiltų 5,2 proc., arba palūkanos išaugtų daugiau nei 0,42 proc. punkto, kaimyninėse sostinėse šie rodikliai skiriasi – Rygoje būstas taptų neįperkamas butų kainoms pakilus 41,1 proc., o palūkanoms 3,16 proc, punkto, o Taline – kainoms šoktelėjus daugiau nei 44,2 proc. ir 3,29 proc. punkto.
