Kaimynėje Latvijoje vietos rinkoje dirbantys skandinavų bankai pradėjo atiminėti už paskolas pirktus būstus. Laukiama, kad procesas greitai taps masinis. Kaip pranešė latvių žiniasklaida, per pirmąjį etapą būstai greičiausiai bus atimti iš 13,5 tūkst., arba maždaug iš 16,2 proc. visų būsto paskolas gavusių, šeimų.
Anksčiau – savininkai, dabar – nuomininkai
„Kol kas bankai šeimų į gatvę neišvaro. Būstuose, kuriuos perima bankai, leidžiama gyventi ankstesniems jų savininkams, tačiau tik nuomininkų teisėmis„, – „Respublikai“ sakė latvių ekonomistas Dmitrijus Smirnovas.
Anot pašnekovo, iš viso Latvijoje būsto paskolas turi apie 120 tūkst. šeimų, iš jų apie trečdalis turi sunkumų grąžindamos paskolas ir mokėdamos palūkanas už jas. Minėtas trylika su puse tūkstančio šeimų, kurių dalies būsto nusavinimas jau pradėtas, bankai pripažino beviltiškais skolininkais. 25 tūkst. šeimų kreditai yra restruktūrizuojami. Tai reiškia, kad jei ir toliau “restruktūrizuoti„ skolininkai nevykdys naujų įsipareigojimų, jie irgi taps nuomininkais. Arba benamiais.
Vien Rygoje Švedijos bankas „Swedbank“ iš savo skolininkų jau yra atėmęs tūkstantį užstatytų nekilnojamojo turto objektų. Nemažą dalį jų sudaro butai, tačiau nepranešama, kokiai daliai šeimų jis yra paskutinis.
„Tai apiplėšimas vidury dienos. Buvo laikas, kai bankai gyventojams būstus bruko tiesiog per prievartą. Tada jų kainos buvo pusantro ar net dvigubai didesnės. Gyventojai dažnai būstus už savo lėšas įrengdavo, šitaip padidindami jų vertę. Dabar, kai jau būstai iki galo įrengti ir išgražinti, bankai iš klientų juos paima veltui. Be to, bankams atitenka ir sumokėti pradiniai įnašai, kelerius metus mokėtos įmokos„, – sakė D.Smirnovas.
Jo tvirtinimu, leidimas nuomotis būstus buvusiems jų savininkams – tik tarpinis sprendimas prieš visiškai juos išvarant. “Paskolos įmoką gali pradelsti sumokėti ir kelis mėnesius – tavęs iš būsto vis tiek be hipotekos teismo sprendimo neišvarys. O nuomininką gali išmesti bet kurią minutę. Pavyzdžiui, kad ir už vieną mėnesį nesumokėjo nuomos mokesčio. Tik neaišku, iš kur buvę skolininkai gaus lėšų sumokėti už nuomą, jei anksčiau neturėjo pinigų būsto paskolai grąžinti ir už ją sumokėti palūkanas?“ – svarstė Latvijos ekonomistas.
Bankininkai ir politikai patenkinti
Skandinavijos bankų Latvijoje pradėtas susidorojimas įtartinai sutapo su kai kurių Baltijos jūros regiono šalių politikų ir bankininkų viešomis kalbomis, kurios skamba tarytum patyčios iš tų estų, latvių ir lietuvių, iš kurių atimamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.
Pavyzdžiui, Švedijos užsienio reikalų ministras Karlas Biltas (Carl Bildt) vakar tvirtino, kad Baltijos šalys, iš kurių piliečių dabar atiminėjami būstai ir verslas, esą lengviau atsigavo po krizės todėl, kad savo sistemose turi daug švediško kapitalo. K.Biltas taip pat teigė manąs, kad Estija, Latvija ir Lietuva stulbinamai gerai susitvarkė su krize ir už tai nusipelno pagyrų.
„Būtent iš Skandinavijos šalių atklydęs kapitalas mus ir atvedė prie ekonominės bedugnės krašto. Todėl K.Biltas mažų mažiausiai sako netiesą. Kadaise skandinavai mielai kreditavo ir Latvijos verslą, ir gyventojus, o paskui žaibiškai nutraukė pinigų srautus. Kaip be kraujo negali funkcionuoti organizmas, taip ir šalies ūkis be lėšų atsidūrė ties praraja„, – sakė D.Smirnovas.
Jis neabejoja, kad pasaulinė finansų krizė buvo sukelta tam, kad bankininkų naudai būtų perdalyta gyventojų ir įmonių nuosavybė, okupuotos ištisos valstybės. “Latvija jau yra po skandinavų padu. Ir iš esmės jie mus okupavo už grašius, sumaniai manipuliuodami pinigų srautais“, – teigė Latvijos ekonomistas.
Tačiau latvio nuomonė, matyt, nepatiktų Lietuvos banko valdytojui Reinoldijui Šarkinui. Prieš kelias dienas vienam žiniatinkliui duodamas interviu svarbiausias mūsų šalies bankininkas mūru stojo už paskolas dalijusius skandinaviškus bankus.
„Pirmiausia ne Lietuvos bankai sukėlė krizę. Mes ne kartą įspėjome, kad paskolas galima gauti, bet nereikia užmiršti, kad jas reikės grąžinti. Bet buvo visuotinė euforija, kad iš paskolos galima įsigyti namą ar mašiną, ir nelabai kas norėjo girdėti kitą nuomonę„, – net išsijuosęs skolininkus kaltino R.Šarkinas.
Anot jo, esą bankai savo jau atsiėmė, kai 2008–2009 m. patyrė mistinių nuostolių. Apie iš būsto paskolas paėmusių šeimų bankų prievarta perimamus būstus, iš verslininkų – verslą Lietuvos banko vadovas net neužsiminė. Taip pat jis nutylėjo ir tai, kad visa tai bankams ateityje virs milijardinėmis pajamomis.
Lietuviams irgi gresia apiplėšimas
Mūsų šalyje veikiantys Skandinavijos komerciniai bankai anksčiau lyg ir yra pasižadėję, kad iš paskutinio būsto skolininkų neišvarys. Tačiau jiems atstovaujančios Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas šiandien jau kalba kitaip.
„Žinoma, jei žmogus nemoka paskolos metus ar dvejus, bankas negali kitaip elgtis, tiktai perimti iš tokio kliento būstą. Bankas juk nėra socialinė institucija, kuri už indėlininkų pinigus išlaikytų nemokų klientą. Bet jis nėra išvaromas, jam pasiūloma nuomotis būstą“, – vakar „Respublikai„ sakė asociacijos vadovas.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu komerciniai bankai mūsų šalies gyventojams yra suteikę apie 156 tūkst. būsto paskolų. Iš viso paskolų portfelio, skaičiuojamo pagal paskolų bendrą sumą, blogos paskolos sudaro apie 8 proc., t.y. apie 12,5 tūkst. paskolų. Kol kas Lietuvoje žinoma tik keliolika atvejų, kai bankai atėmė būstą iš fizinių asmenų. Tačiau Latvijos pavyzdys rodo, kad bankų pažadais negalima tikėti, todėl ateityje priverstinio iškeldinimo atvejų greičiausiai daugės.
Vidmantas UŽUSIENIS
