branduolinis ginklas

Italijos gynybos ministras Guido Crosetto pareiškė, kad potenciali Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo prieš Ukrainą grėsmė yra, nors ir „labai mažai tikėtina“. Italijos žiniasklaidai kalbėjęs politikas patvirtino, kad Romos pozicija karinės pagalbos Kyjivui klausimu nesikeičia – bus siekiama nutraukti Rusijos raketų antskrydžius.

Napoleonas yra pasakęs „Kariuomenės pirmyn žygiuoja pilvais.“ O galbūt tai Frydricho II mintis. Bet kuriuo atveju, ja siekiama pabrėžti, kaip svarbu yra tinkamai aprūpinti savo pajėgas maistu, medicinos reikmenimis, atsarginėmis dalimis, ryšių įranga, ginklais ir amunicija. Atremdama Rusijos puolimą, Ukraina pademonstravo nepaprastą narsą, sumanias taktikas ir fenomenalią lyderystę. Tačiau pripažinkime – be Vakarų tiekiamų ginklų Kyjivas greičiausiai jau būtų Maskvos valdžioje.

Šiaurės Korėja atliko „svarbų baigiamąjį bandymą“ kuriant žvalgybinį palydovą, kurį užbaigs iki kitų metų balandžio, pirmadienį pranešė atsiskyrėliškos šalies valstybinė žiniasklaida. Pranešimas paskelbtas kitą dieną po to, kai Seulo kariuomenė nurodė užfiksavusi, jog Pchenjanas paleido dvi vidutinio nuotolio balistines raketas – tai naujausias Šiaurės Korėjos įvykdytas ginklų bandymas precedento neturinčiame maratone.

Rusijos prokremliškas aktyvistas Ravilis Garifulinas neseniai paskelbė akciją „Į Vašingtoną“, kuria norėjo parodyti Rusijos strateginės ginkluotės galią ir, užsikabinęs ant mašinos stogo didžiulį balistinės raketos „Sarmat“ maketą, išvyko iš Kazanės į Maskvą. Tačiau Rusijos sostinėje jo jau laukė policijos pareigūnai, kurie perspėjo nesirodyti pagrindinėse miesto gatvėse.   „Kelių policija stabdė, kad mes suformuotume maršrutą, kur galima važiuoti, o kur ne. Protokolo neišrašė.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi surengė netikėtą akibrokštą Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui. Jis atšaukė tradicinį susitikimą su V. Putinu po to, kai Rusijos lyderis pagrasino panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje. Apie tai, remdamasi savo šaltiniais, pranešė „Bloomberg“, rašo „Ukrinform“. Anot vieno agentūros šaltinio, Indijos ir Rusijos santykiai išlieka tvirti, tačiau N. Modi susitikimas su V. Putinui nebūtų buvęs naudingas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad bet kuri šalis, išdrįsusi pulti Rusiją branduoliniais ginklais, bus „nušluota nuo žemės paviršiaus“, rašo „Sky news“. Jis teigia, kad Rusija neturi įgaliojimų suduoti prevencinio branduolinio smūgio, tačiau pabrėžė, jog Maskvos ginklai užtikrintų, kad Rusija galėtų surengti ryžtingą atsaką, jei būtų užpulta. Apie tai V. Putinas ketvirtadienį kalbėjo Kirgizijoje.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė „palaidas kalbas“ apie branduolinius ginklus, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui užsiminus apie didėjančią branduolinio karo riziką. V. Putinas, kuris anksčiau yra užsiminęs apie nedidelių „taktinių“ branduolinių ginklų panaudojimą kare Ukrainoje, trečiadienį per susitikimą Kremliuje pareiškė, kad „tokia grėsmė didėja“, tačiau apie Rusijos politiką kalbėjo aptakiai. „Rusija jokiomis aplinkybėmis nenaudos jų pirmoji“, – sakė V. Putinas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paskelbtame interviu teigė, kad tarptautinio spaudimo Rusijai dėka sumažėjo branduolinių ginklų panaudojimo rizika Maskvos kare Ukrainoje. „Kol kas pasikeitė vienas dalykas: Rusija nustojo grasinti panaudoti branduolinius ginklus. Reaguodama į tarptautinės bendruomenės nubrėžtą raudoną liniją“, – sakė O. Scholzas Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ duotame interviu.

Branduolinio karo grėsmė „didėja“, trečiadienį pareiškė Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, rašo „Sky news“. Apie tai jis kalbėjo Kremliaus žmogaus teisių tarybos posėdyje. Jame V. Putinas taip pat pareiškė, kad Rusija nepradėjo karo Ukrainoje ir aiškino, kad jis prasidėjo nuo „valstybinio perversmo“ Ukrainoje 2014 m. Tais metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą. „Rusija branduolinius ginklus laiko atsaku į užpuolimą“, – cituojamas jis.

Maskva antradienį pareiškė, kad itin lauktos svarbios derybos su Vašingtonu dėl branduolinių ginklų kontrolės atidėtos dėl Jungtinių Valstijų „toksiškumo ir priešiškumo“. Tvyrant didelei įtampai dėl Kremliaus karo Ukrainoje, Rusija pirmadienį paskelbė, kad lapkričio 29–gruodžio 6 dienomis Kaire turėjusios vykti derybos bus surengtos „vėliau“, tačiau galima data nebuvo nurodyta.

Švęsdamas naujausios tarpžemyninės balistinės raketos paleidimą per ceremoniją su savo mažamete dukra, Kim Jong Unas pareiškė, kad jo šalis siekia turėti galingiausias pasaulyje branduolines pajėgas, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Ketvirtadienį Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdytojų taryba priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl to, kad Rusija neatsižvelgė į raginimus nutraukti veiksmus prieš branduolinius objektus karo draskomoje Ukrainoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad nei JAV, nei Rusija neplanuoja panaudoti branduolinių ginklų. Šis jo pareiškimas pasirodė netrukus po Turkijoje vykusio abiejų didžiųjų valstybių žvalgybos vadovų susitikimo.

JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir žvalgybos vadovais, kad informuotų juos apie savo įspėjimą Maskvai nenaudoti branduolinių ginklų, pranešė vienas JAV pareigūnas. W. Burnsas Kyjive lankėsi antradienį. Pirmadienį jis Ankaroje su Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovu Sergejumi Naryškinu kalbėjosi apie karą ir Maskvos grasinimus panaudoti taktinius branduolinius ginklus savo interesams ginti.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį vėl užsiminė, kad Maskva galėtų panaudoti branduolinius ginklus. „Dėl priežasčių, kurios yra akivaizdžios visiems blaiviai mąstantiems žmonėms, Rusija dar nėra panaudojusi viso turimo galimų naikinimo priemonių arsenalo. <...> Viskam yra savas laikas“, – parašė jis platformoje „Telegram“. Nors Ukrainai pavyko atsikovoti okupuotą Chersoną, Kremlius tvirtina, kad ši teritorija vis tiek yra Rusijos dalis.

Jei Rusija panaudos branduolinį ginklą kare prieš Ukrainą, Rusija nustos egzistuoti, o pasaulis po to bus visiškai kitoks, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo Kyjive ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje, rašo UNIAN. „Man atrodo, kad ji (Rusija – red. past.) jau pralaimėjo šį karą jį pradėdama. Tai laiko klausimas. Mes kovojame už laisvę, o laisvė visada laimi. Tai taip pat yra laiko klausimas.

Rusijos kariuomenės aukšto rango vadai neseniai aptarė, kada ir kaip mūšio lauke Ukrainoje galėtų būti panaudoti taktiniai branduoliniai ginklai, remdamasis neįvardytais JAV pareigūnais trečiadienį rašė laikraštis „The New York Times“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiose diskusijose nedalyvavo, taip pat nėra požymių, kad Rusijos kariuomenė jau nusprendė panaudoti tokius ginklus, rašoma straipsnyje.

Rusijai apkaltinus Ukrainą ketinimu savo teritorijoje panaudoti vadinamąją nešvarią bombą, Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucija šią savaitę atliks „nepriklausomą patikrą“ dviejose Ukrainos vietose, ketvirtadienį pranešė agentūra. Rusija apkaltino Ukrainą rengiantis panaudoti tokį ginklą prieš Maskvos karius, tačiau Kyjivas įtaria, kad pati Rusija gali panaudoti „nešvarią bombą“ ir tuo apkaltinti Ukrainą. Analitikų teigimu, tai galėtų būti pretekstas eskaluoti karą.

Rusijos gynybos ministerija prisijungė prie kitų šalies valdžios atstovų dėstomų kaltinimų Ukrainai dėl tariamo „nešvarios bombos“ kūrimo istorijos. Tikėtina, kad tuo siekiama ne tiek sumažinti Vakarų valstybių pasitikėjimą Ukraina, nes šiam tikslui Rusijos pateikiama informacija yra pernelyg atvirai propagandinė, kiek sumažinti rusų pyktį dėl Chersono netekties, skleidžiant informacinę dūmų uždangą.

Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir grasina pradėti branduolinį kartą, įvairūs ekspertai abejoja, kad šalies politinis elitas, oligarchai ir kariuomenės generolai liktų abejingi. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vladimiro Putino rankose – ne tik masinio naikinimo ginklas. Karą pralaimintis Rusijos prezidentas gali duoti įsakymą sukelti pačią didžiausią kada nors pasaulyje įvykusią branduolinę katastrofą.

Vis daugiau karo ekspertų yra įsitikinę, kad branduolinis ginklas, kuriuo grasina Vladimiras Putinas, yra tiesiog bandymas išgąsdinti Vakarus. Tačiau Rusijos prezidentas galėtų imtis kito, jam saugesnio varianto – pulti atomines elektrines. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Rusija grasina pražūtingiausiais ginklais pasaulyje – branduoliniais. Tokiu atveju specialistai piešia kone apokaliptinę pasaulio pabaigą.

Kai aneksavęs dar neužgrobtas Ukrainos sritis Vladimiras Putinas prabilo apie branduolinės bombos panaudojimą, Vakarai šį Rusijos vadovo grasinimą įvertino rimtai. Amerikiečių strategai dar kartą ėmė modeliuoti branduolinio karo scenarijus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Karo ir apokaliptinių scenarijų specialistai neslepia, kad šiuo metu gyvename laikmetyje, kai branduolinio ginklo panaudojimas yra arti realybės.

Rusijai nepavykstant fronte pasipriešinti ukrainiečiams, vis dažniau pasigirsta kalbos apie branduolinio karo grėsmę. Vladimiras Putinas viešai tikina, kad šįkart jis neblefuoja, o ir Vakarų lyderiai tokį jo grasinimą vertina rimtai. Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, ar į kampą užspeistas Putinas iš tiesų galėtų tam ryžtis.

Septyni pastarojo meto Šiaurės Korėjos raketų paleidimai buvo „taktinės branduolinės“ pratybos ir jas asmeniškai prižiūrėjo lyderis Kim Jong Unas, pirmadienį paskelbė valstybinė žiniasklaida. Šiaurės Korėjos kariuomenės junginiai dalyvavo „taktinėse branduolinėse karinėse pratybose nuo rugsėjo 25-osios iki spalio 9-osios, kad patikrintų ir įvertintų šią šalies karo atgrasomąją priemonę ir branduolinės kontratakos pajėgumus“, paskelbė oficialioji naujienų agentūra KCNA.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino pasaulį pasimokyti iš istorijos dėl branduolinio karo grėsmės ir pasirinkti taikos kelią, Rusijai tęsiant karą Ukrainoje. Per kanonizacijos mišias Šv.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau užsiima branduoliniu šantažu – tvirtina, kad „gins“ Rusiją visomis įmanomomis priemonėmis ir tai nėra blefas. Tačiau branduolinis ginklas gali būti panaudotas ne ginant Rusiją, kurios niekas nepuola, tačiau Ukrainoje, norint pasiekti bent kiek didesnį pranašumą konflikte. O tai Maskvos diktatorių paskatinti padaryti gali... Rusijos visuomenė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rengiasi pademonstruoti savo galimybes panaudoti masinio naikinimo ginklą, surengdamas „demonstracinį branduolinio ginklo aktyvavimą Ukrainos pasienyje“, skelbiama „The Times“. Kremlius demonstruoja savo pasirengimą didelei eskalacijai, nes Rusija praranda pozicijas mūšio lauke.

Visų Vakarų valstybių žvilgsniams nukrypus į Rusiją, daugeliui kyla klausimas, ką šios valstybės darytų, jei Rusija panaudotų bet kokio pobūdžio branduolinį ginklą. Tai buvo labai aiškiai įvardinta, teigia Marius Laurinavičius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politikos apžvalgininkas aiškino, kad reikia įsiklausyti į Jungtinių Amerikos Valstijų atsargos generolų žodžius, nes jie pasiuntė labai aiškią informaciją.

Kremliaus planuose – bandymai surengti diversijas Vakarų dujotiekiuose, priversti Kyjivą kapituliuoti ir pasinaudoti branduoliniu ginklu, jeigu Ukraina atsisakytų paklusti, išklausęs V. Putino kalbą pareiškė „Carnegie“ fondo analitikas Aleksandras Baunovas.

Rusijos prezidentas pagrasino panaudoti Ukrainoje taktinius branduolinius ginklus, tačiau toks žingsnis duotų mažai naudos ir galėtų pradėti plataus masto branduolinį konfliktą su Vakarais. Tokie grasinimai nėra naujiena, bet šį kartą karą Ukrainoje Putinas apibūdino, kaip egzistencinį mūšį su Vakarais, kurie, anot jo, nori susilpninti, suskaldyti ir sunaikinti Rusiją. JAV prezidentas Joe Bidenas kritikavo Putino atviras branduolines grėsmes Europai.

JAV senatorius Lindsey Grahamas, komentuodamas Rusijos vykdomą Ukrainos teritorijų aneksiją ir nuolat eskaluojamą galimo branduolinio ginklo panaudojimo „kortą“, pareiškė, kad tai galėtų būti vertinama kaip NATO puolimas. Senatoriaus teigimu, branduolinio ginklo Ukrainoje panaudojimo atveju radiacija pasklistų į aplinkines valstybes, „įskaitant Lenkiją“, o tai reikštų, kad yra pažeidžiamas NATO 5-asis straipsnis, kuris numato visų aljanso valstybių atsaką vienos iš jų puolimo atveju.

Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad šalis pasilieka teisę panaudoti branduolinį ginklą ir pasvarstė apie „teorinę galimybę“ panaudoti jį Ukrainoje. Nepaisant to, kad eilinį sykį apie branduolinio ginklo panaudojimą pirmasis prabilo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, savo „mobilizacinėje“ kalboje pagrasinęs, kad Rusija „ne blefuoja“, D. Medvedevas kažkodėl įžvelgė Vakarų atstovų iniciatyvą šiuo klausimu.

Buvęs Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas generolas Mykola Malomužas mano, kad, grasindamas branduoliniu karu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balansuos iki peržengdamas ribą, laukdamas kitų šalių reakcijos į jo grasinimus.  Pasak M. Malomužo, V. Putinui svarbia „branduoliniam klubui“ priklausančių valstybių – JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kinijos, Indijos, Pakistano, Šiaurės Korėjos, Izraelio – reakcija.

Jungtinės Valstijos privačiai įspėjo Rusiją dėl katastrofiškų pasekmių, jei ji per savo invaziją Ukrainoje panaudotų branduolinius ginklus, sakė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį, po ukrainiečių pergalių mūšio lauke skelbdamas dalinę mobilizaciją, netiesiogiai pagrasino panaudoti branduolinius ginklus.

Vladimiro Putino grasinimai Vakarams branduoliniu ginklu paskleidė baimę Vakaruose – ar karas neišsiplės ir į NATO. Nors ekspertai ramina, sakydami, kad tai tik į kampą įspausto diktatoriaus blefas, ICDS vadovas Tomas Jermalavičius sako, kad atsakyti į grasinimus yra būtina.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naujausioje savo kalboje pagrasino, kad tiems, kurie prieš Rusiją esą vykdo branduolinį šantažą, tai gali atsiliepti, tačiau karybos ekspertas tame didelės dramos neįžvelgia. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavęs karybos ekspertas Darius Antanaitis teigė, kad yra nemažai šansų, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą ir tiksliai įvardijo, kokiu atveju ryžtųsi tai padaryti.

Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį paskelbė, kad šalies karinio oro laivyno lėktuvai yra „parengti“ nešti branduolinį užtaisą. Anksčiau Baltarusijos prezidentas skelbėsi paprašęs iš Kremliaus, kad jam leistų šalies teritorijoje dislokuoti „NATO atgrasantį“ branduolinį ginklą.

Ant slenksčio ribos. Taip paprastai yra vertinama žmonijos padėtis pačiomis pavojingiausiomis branduolinės eros akimirkomis. Tačiau, kaip yra pastebėjęs branduolinės strategijos tėvu laikomas Thomas Schellingas, ši frazė yra klaidinanti. Jis rašė, kad branduolinis frontas nėra: „Uolos kraštas, ant kurio galima atsistoti, pasižiūrėti žemyn ir nuspręsti, ar šokti, ar ne.“ Verčiau tai: „Šlaitas, prie kurio stovint atsiranda pavojus nuslysti žemyn.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį paragino branduolinių ginklų turinčias šalis laikytis įsipareigojimo pirmoms nepanaudoti savo atominių arsenalų. JT vadovas taip pat perspėjo, kad augant tarptautinei įtampai vėl prasidėjo branduolinio ginklavimosi varžybos.

Pasaulyje didėjant branduolinių katastrofų potencialu „žmonija žaidžia su užtaisytu šautuvu“, perspėjo Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas, šeštadienį lankydamasis Hirošimoje minint pirmojo atominio bombardavimo 77-ąsias metines. Per kasmet rengiamą minėjimą A. Guterresas perspėjo dėl krizių Ukrainoje, Viduriniuose Rytuose ir Korėjos pusiasalyje keliamos rizikos ir priminė apie dviejų Japonijos miestų patirtą atominio bombardavimo siaubą.

 Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pirmadienį perspėjo, kad žmoniją nuo branduolinio susinaikinimo skiria „vos vienas apsiskaičiavimas“, o pasaulis susiduria su tokia grėsme, kokios nebuvo nuo Šaltojo karo laikų. „Iki šiol mums nepaprastai sekėsi. Tačiau sėkmė nėra strategija.

Karas Ukrainoje tęsiasi jau kelis mėnesius, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas be kita ko pradėjo braškinti ir branduolinį kardą. „Kas bando mums trukdyti, jau nekalbant apie grėsmes mūsų šaliai ir jos žmonėms, turi žinoti, kad Rusijos atsakas bus neatidėliotinas ir sukels pasekmes, kurių niekada nematėte istorijoje“, – vasarį paskelbė Putinas viename iš daugelio pareiškimų. Tai buvo įspėjimas apie galimą branduolinį smūgį.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, bendraudamas su iš Maskvos atvykusiu Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad Maskva „turi būti pasirengusi branduolinio ginklo panaudojimui“ ir pasiskundė, kad Baltarusija tokio neturi. Kremliaus išlaikytinis Baltarusijoje pasiūlė Maskvai „būti pasirengusiai“ branduolinio ginklo panaudojimui, pažymėjęs, kad Baltarusijos teritorijoje branduolinių užtaisų sandėlių nėra.

Po 35 branduolinės ginkluotės susitraukimo metų per ateinantį dešimtmetį jų skaičius pasaulyje augs, nes pasaulinė įtampa didėja vykstant Rusijos karui Ukrainoje, pirmadienį pranešė SIPRI mokslininkai.

Rusija pažeidė Budapešto memorandumą ir todėl Vakarai turi teisę padovanoti Ukrainai branduolines galvutes, kad ši galėtų apsaugoti savo nepriklausomybę, pareiškė europarlamentaras Radoslawas Sikorskis.

Prieš daugiau nei 100 dienų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo karinę invaziją Ukrainoje, o vėliau įspėjo ir apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą, rašo „The Economist“. Pabrėždamas savo turimų atominių ginklų galią ir žadėdamas pavergti Ukrainą jis grasino, kad šalys, kurios padeda ukrainiečių karinėms pajėgoms, išvys tokias pasekmes, kurių dar „neregėjo per visą pasaulio istoriją“. Nuo to laiko rusų propagandinėje televizijoje rodomi pliurpalai apie artėjantį Armag...

Šiaurės Korėja patikrino „branduolinio detonavimo įtaisą“, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango pareigūnas Pietų Korėjos prezidentūroje ir pridūrė, kad Pchenjanas naują branduolinį bandymą gali surengti artimiausiu laiku. JAV ir Pietų Korėjos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis ne kartą perspėjo, kad Pchenjanas galimai ruošiasi atlikti septintąjį branduolinį bandymą.

Dešimtmečius Kinija turėjo palyginti nedaug branduolinės galios, tačiau, remiantis dabartiniais JAV žvalgybos skaičiavimais, šis arsenalas iki 2030 m. padidės keturis kartus bei pasieks iki 1000 ginklų, o šis skaičius padės Kinijai gerokai viršyti bet kurią kitą branduolinę galiūnę, išskyrus Rusiją ir JAV, rašo foreignaffairs.com. 2021 m. birželio pabaigoje palydoviniai vaizdai atskleidė, kad Kinija Gobio dykumos pakraštyje stato 120 tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM) šachtų.

JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) nemato jokių požymių, kad Rusija ruoštųsi panaudoti taktinius branduolinius ginklus karo draskomoje Ukrainoje, šeštadienį pareiškė agentūros direktorius Williamas Burnsas. „Šiuo metu mes, žvalgybos bendruomenė, nematome praktinių įrodymų, kad Rusija planuoja dislokuoti ar net potencialiai panaudoti taktinius branduolinius ginklus“, – sakė W. Burnsas. „Atsižvelgdami į žvanginimą ginklais.