Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas ir JAV prezidentas Joe Bidenas „pavedė savo komandoms suplanuoti veiksmingą koordinuotą atsaką į įvairius scenarijus, įskaitant Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo panaudojimą“, pranešė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai.
Nacionalinio saugumo taryba pasisakė po to, kai žiniasklaidoje pranešimuose atsirado painiavos dėl sąjungininkių atsako į Pchenjano branduolinį žvanginimą ginklais.
Pirmadienį J. Bidenas, paklaustas, ar galimos bendros branduolinės pratybos, atsakė „ne“, tuo akivaizdžiai prieštaraudamas ankstesniems Yoon Suk-yeolo komentarams.
Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai patikslino, kad bendros pratybos negalimos, nes Pietų Korėja neturi savo branduolinių ginklų.
Tačiau „Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios palaikyti mūsų aljansą... ir užtikrinti ilgalaikį atgrasymą pasitelkiant visus JAV gynybos pajėgumus“, sakė atstovas spaudai.
Yoon Suk-yeolo biuras pareiškime nurodė, kad sąjungininkai „veda derybas dėl keitimosi informacija, bendro planavimo ir tolesnių bendrų įgyvendinimo planų, susijusių su JAV branduolinių priemonių veikimu reaguojant į Šiaurės Korėjos branduolinius ginklus“.
Teorinės pratybos
Kai kas ankstesnius Yoon Suk-yeolo komentarus interviu vienam laikraščiui interpretavo kaip nuorodą į sudėtingesnes bendras branduolines pratybas.
Pirmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Chosun Ilbo“ Pietų Korėjos prezidentas teigė, kad esamo Jungtinių Valstijų „branduolinio skėčio“ ir „išplėstinio atgrasymo“ nebepakanka nuraminti pietų korėjiečiams.
„Branduoliniai ginklai priklauso Jungtinėms Valstijoms, tačiau planavimą, dalijimąsi informacija, pratybas ir mokymus turi vykdyti Pietų Korėja ir Jungtinės Valstijos bendrai“, – sakė Yoon Suk-yeolas ir pridūrė, kad JAV šią idėją vertina gana palankiai.
Tačiau vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad nėra jokios painiavos dėl sąjungininkų veiksmų koordinavimo masto.
Kadangi Šiaurės Korėjos „veiksmai ir pareiškimai kelia vis didesnį susirūpinimą“, Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja „dirba kartu, kad sustiprintų išplėstinį atgrasymą, taip pat, galiausiai, per teorines pratybas, kuriose bus nagrinėjamas mūsų bendras atsakas į įvairius scenarijus, įskaitant branduolinio ginklo panaudojimą“, sakė pareigūnas.
„Tai atitinka prezidento Yoon Suk-yeolo komentarą, kad Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja plės planavimą, dalijimąsi informacija, pratybas ir mokymus“, – sakė pareigūnas.
Kim Jong Uno režimas neišliktų
Po to, kai Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas paragino eksponentiškai padidinti savo šalies branduolinį arsenalą ir įgyti naujų tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM), kad atremtų tai, ką vadina JAV ir Pietų Korėjos priešiškumu, įtampa yra didelė.
2022 metais Šiaurės Korėja beveik kiekvieną mėnesį vykdė sankcijas pažeidžiančius ginklų bandymus, be kita ko, paleido pažangiausią iki šiol ICBM.
Valdant Yoon Suk-yeolui, Seulas sustiprino bendras karines pratybas su Jungtinėmis Valstijomis, kurių mastas buvo sumažintas pandemijos metu arba jos buvo pristabdytos dedant galiausiai žlugusias diplomatines pastangas santykiuose su Pchenjanu, kai Pietų Korėjai vadovavo Moon Jae-inas.
Oficiali Pentagono pozicija dėl atsako į Šiaurės Korėjos branduolinę ataką yra kategoriška.
„Bet kokia Šiaurės Korėjos branduolinė ataka prieš Jungtines Valstijas arba jų sąjungininkus ir partnerius yra nepriimtina ir lems šio režimo pabaigą. Nėra jokio scenarijaus, pagal kurį Kimo režimas galėtų panaudoti branduolinius ginklus ir išlikti“, – teigia JAV gynybos departamentas.
