branduolinis ginklas

Rusijai užpuolus Ukrainą, branduoliniai ginklai jau buvo paminėti, kai autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė padidinti branduolinių pajėgų parengties lygį. NATO šalių atstovai vengia tiesioginio įsitraukimo į karą Ukrainoje, nenustato virš šios šalies neskraidymo zonos, nes tai reikštų ne ką kita, o susidūrimą su branduoline valstybe – Rusija.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba Maskvos prašymu penktadienį rengia skubų posėdį dėl įtariamos biologinių ginklų gamybos Ukrainoje, nors anksčiau surengtos sesijos dėl Sirijos metu buvo suabejota pačios Rusijos patikimumu kalbant apie cheminius ginklus. Ketvirtadienį Rusija apkaltino Jungtines Valstijas, kad jos esą finansuoja biologinių ginklų mokslinius tyrimus Ukrainoje, kurią nuo vasario 24 dienos puola dešimtys tūkstančių Rusijos karių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį nurodė padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu. Tarptautinė įtampa yra smarkiai išaugusi dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, o šis V. Putino įsakymas neabejotinai dar labiau padidino nerimą.

Kyla pavojus, kad bus panaikinta metų metus trukusi branduolinio neplatinimo pažanga visame pasaulyje. Šaltojo karo pabaiga atvedė prie stebuklingo branduolinio nusiginklavimo momento, rašo politico.eu. Žlugus Sovietų Sąjungai, dėl atkaklių diplomatinių manevrų iš Baltarusijos, Ukrainos ir Kazachstano buvo išvežti sovietų strateginiai branduoliniai ginklai, taip pat taktiniai branduoliniai ginklai iš kitų sovietinių respublikų.

Šiaurės Korėja sekmadienį per rekordinį septintą raketų bandymą šį mėnesį paleido galingiausią nuo 2017 metų raketą, o Seulas perspėjo, kad dabar Pchenjanas galėtų išbandyti branduolinius ir tolimojo nuotolio ginklus. Šiaurės Korėja iki šiol niekada nebuvo surengusi tiek daug raketų bandymų per vieną kalendorinį mėnesį, be to, praeitą savaitę pagrasino atsisakyti kone penkerius metus trunkančio savanoriško branduolinių ir ilgo nuotolio ginklų bandymų moratoriumo.

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų atkeliavusi informacija, kad Rusija į Baltarusiją gali įvežti branduolinį ginklą, daug kas sunerimo, tačiau Arvydas Anušauskas teigė, kad mes, NATO valstybė, esame saugūs. Krašto apsaugos ministras TV3 Žinių „Dienos komentare“ sakė, kad ranka negalime numoti ir į tai, kad toks ginklas yra Kaliningrade. Junginės Valstijos prasitarė, kad yra grėsmė, jog Rusija į Baltarusiją atveš branduolinius ginklus.

Vakarų šalių diplomatai „The New York Times“ užsiminė, kad derybų metu Rusijos pusė perspėjo apie galimą branduolinių raketų perkėlimą „arčiau JAV krantų“. JAV tuo metu pademonstravo savo branduolinės triados povandeninį laivą Guamo uoste, o Rusijos bendrovės dėl investuotojų panikos neteko dešimčių milijardų dolerių. JAV žiniasklaidos šaltinių teigimu, Maskva gali imtis tokių veiksmų, jeigu Vakarai nepatenkins Kremliaus reikalavimų dėl saugumo Europoje garantijų.

Kinija antradienį pareiškė, kad ir toliau „modernizuos“ savo branduolinį arsenalą, ir paragino JAV bei Rusiją mažinti savo atsargas. Toks pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai penkios branduolinės galybės pažadėjo neleisti platinti atominių ginklų ir vengti branduolinio konflikto.

Rusija, Didžioji Britanija, Kinija, JAV ir Prancūzija išplatino pranešimą dėl „branduolinių ginkluotės ginklavimosi varžybų išvengimo“. Jame akcentuojama, kad tos šalys, kurios jau turi tokią ginkluotę sutaria dėl jau galiojančių dvišalių ir daugiašalių susitarimų svarbos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas pranešimus apie Rusijos branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje galimybę, sakė manantis, kad tai yra informacinė ataka siekiant įbauginti. „Man atrodo, kad kažkokių bauginimų dėl branduolinių ginklų migracijos iš Rusijos Federacijos į įvairius pasaulio kampelius mes daug kartų girdėjome – ir apie branduolinio ginklo dislokavimą laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje. Dabar girdime informaciją... dėl Baltarusijos.

Pastaruoju metu buvo spekuliuojama, ar Iranas artimiausiu metu sukurs branduolinį arsenalą. Atrodo, kad Iranas pervertina savo skiliųjų medžiagų atsargas, siekdamas daryti spaudimą JAV. Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas rugpjūčio pradžioje JT Saugumo Tarybai pasakė, kad „Iranui <...> liko tik apie dešimt savaičių iki medžiagų, būtinų branduoliniam ginklui, įsigijimo“. „Dabar metas darbams – žodžių neužtenka.

Jungtinė Karalystė ketina 40 proc. padidinti savo branduolinį arsenalą, sakoma šalies gynybos ir užsienio politikos apžvalgoje. Planai nuo 180 iki 260 padidinti iš povandeninių laivų paleidžiamų balistinių raketų „Trident“ branduolinių galvučių skaičių rodo, kad tris dešimtmečius vykdytas laipsniškas nusiginklavimas stabdomas. „Pagrindinis mūsų branduolinio potencialo tikslas – palaikyti taiką ir atgrasyti agresiją.

Panašu, kad Šiaurės Korėjos gyventojai palaiko lyderį Kim Jong Uną dėl jo parlamento ruošimosi patvirtinti šalies branduolinių ginklų programos išplėtimo planą, keliantį grėsmę JAV sąjungininkams ir net JAV žemyninei daliai.

Pirmoji visų laikų tarptautinė branduolinių ginklų uždraudimo sutartis, laikoma istoriniu pasiekimu, nors jai griežtai nepritaria branduolinį ginklą turinčios pasaulio valstybės, penktadienį įsigaliojo. Jungtinių Tautų Branduolinių ginklų uždraudimo sutartis (TPNW) dabar yra tarptautinės teisės dalis: taip baigėsi dešimtmečius vykdyta kampanija siekiant užkirsti kelią Hirošimos ir Nagasakio bombardavimo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasikartojimui.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pareiškė, kad Pchenjano turimi branduoliniai ginklai garantuoja šalies saugumą, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Šis pareiškimas buvo nauja žinia, kad stalinistinė valstybė neketina išsižadėti savo branduolinio arsenalo. Kim Jong Unas kalbėjo per veteranų konferenciją, minint Korėjos karą užbaigusių paliaubų 67-ąsias metines, nurodė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA). Per 1950–1953 metų konfliktą žuvo iki trijų milijonų korėjiečių.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarstė galimybę įvykdyti pirmąjį nuo 1992 metų branduolinį bandymą, turėjusį tapti potencialiu perspėjimu Rusijai ir Kinijai, penktadienį pranešė dienraštis „The Washington Post“. Toks bandymas būtų reikšmingas žingsnis į šalį nuo pastarojo meto JAV gynybos politikos ir pasiųstų nerimą keliantį signalą kitoms branduolinių ginklų turinčioms valstybėms.

Praėjusią savaitę JAV surengė karines pratybas, kurių metu imitavo „riboto poveikio“ branduolinį konfliktą su Rusija, skelbia Pentagonas. Kritikai baiminasi, kad Kremliaus ir Vašingtono strategai branduolinį ginklą laikys nebe kraštutine, o taktine pergalės kare priemone.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pakartojo, kad Iranui niekada nebus leista pasigaminti branduolinių ginklų. Savo „Twitter“ žinutėje didžiosiomis raidėmis JAV lyderis rašė: „Iranas niekada neturės branduolinio ginklo!“ Žinutė buvo paskelbta kitą dieną po Teherano pareiškimo, kad jis toliau mažina įsipareigojimus pagal 2015 metų daugiašalį susitarimą, kuriuo siekta užtikrinti, jog šiitiška respublika slapta nesusikurtų branduolinių ginklų, prisidengdama civiline branduoline programa.

Branduolinis ginklas yra siaubingos galios įrankis, kuris, patekęs į netinkamas rankas, galėtų sukelti tikrą katastrofą visai žmonijai. „Business Insider“ paaiškino, kokių žingsnių JAV vadovybei reiktų imtis, kad būtų aktyvuotas taktinės ginkluotės aparatas.  Pirmiausiai reiktų pažymėti, kad JAV prezidentas turi išskirtines teises priimti sprendimą paleisti branduolinę bombą.  Iš pradžių jis susitinka su aukščiausiais kariuomenės vadais.

Jungtinės Valstijos penktadienį oficialiai pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties su Rusija, paskelbė valstybės sekretorius Mike'as Pompeo. Diplomatijos vadovas pridūrė, kad dėl šios Šaltojo karo sutarties žlugimo kalta Maskva, sąmoningai ją pažeidusi. „JAV pasitraukimas... iš sutarties įsigalioja šiandien“, – M. Pompeo sakė per vizitą Bankoke, kur vyksta Pietryčių Azijos bloko užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Ramiajam vandenynui iškilo reali užterštumo grėsmė, perspėja Jungtinės Tautos (JT). Branduolinės atliekos, kurias po atominio ginklo bandymų 1946-1958 metais užkasė JAV, gali patekti į aplinką. Informaciją apie kritinę situaciją pateikė pats JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas konferencijoje Fidžyje.

Jungtinės Valstijos antradienį perspėjo Rusiją pasitrauksiančios iš svarbios Šaltojo karo laikų branduolinių ginklų kontrolės sutarties, jeigu Maskva per 60 dienų neužtikrins jos sąlygų laikymosi.

Nauji palydovo duomenys, kuriuos gavo CNN žurnalistai, rodo, kad Rusija itin aktyviai atnaujina savo karines bazes Kaliningrade – strategiškai svarbiame NATO pašonėje įsikūrusiame rusų forposte. CNN portale Kaliningradas yra pristatomas kaip nuo kitos Rusijos dalies atskirta, ir tarp Lenkijos ir Baltijos šalių įterptas enklavas, kuris yra nuolatinės įtampos tarp Rusijos ir Vakarų objektas.

Pasaulis ilgai laukė dienos, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas atsisės prie bendro derybų stalo. Dar visai neseniai atrodė, jog branduoliniais ginklais pasaulį bauginęs korėjiečių vadas jokiais būdais nesileis į derybas su Vakarų pasaulio atstovais. Tačiau praėjusią savaitę Singapūre įvykęs dviejų „nesutaikomų priešų“ susitikimas paneigė išankstines prognozes.

Šiaurės Korėjos valdžia sutiko surengti derybas su JAV, mėgindama laimėti laiko, kad galėtų išplėtoti savo branduolinę ginkluotę, sekmadienį pareiškė mano Johnas Boltonas (Džonas Boltonas), nuo balandžio pradėsiantis eiti JAV prezidento nacionalinio saugumo patarėjo pareigas. „Jiems (Šiaurės Korėjos specialistams) liko vos keletas žingsnių, kad sukurtų branduolines kovines galvutes, galinčias smogti JAV teritorijoje esantiems taikiniams.

  Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas (Mohamedas bin Salmanas), palyginęs Irano lyderį su Hitleriu, perspėjo, kad tuo atveju, jeigu Teheranas pasigamins branduolinių ginklų, Rijadas paseks Irano pavyzdžiu.

Teoriniai Rusijos planai panaudoti branduolinį ginklą tebūtų „atsakomasis smūgis“, o sprendimas jį panaudoti gali būti priimtas tik atsakant į puolimą raketomis, pareiškė šalies prezidentas Vladimiras Putinas. „Noriu jums pasakyti ir noriu, kad apie tai sužinotų ir pas mus, ir užsienyje.

Japonijos parlamente ketinama organizuoti evakavimosi pratybas: pagal specialų scenarijų parlamentarams teks skubėti į slėptuvę nuo artėjančios raketos, paleistos neva iš Šiaurės Korėjos, pranešė Japonijos televizijos kanalas NHK. Pasak jo, tokios pratybos, kai deputatai išlydimi iš salės į slėptuvę, bus rengiamos pirmą kartą. Pratybos vyks per žemųjų parlamento rūmų posėdį. Saugumo tarnybai teks pasirūpinti, kad apie 465 deputatai ir parlamento rūmų darbuotojai sklandžiai pereitų į slėptuvę.

Įtampa tarp Šiaurės Korėjos ir JAV per pirmuosius Amerikos prezidento Donaldo Trumpo valdymo metus aiškiai augo. Nevengta nei grasinančių žinučių, nei šalių turimo „branduolinių mygtukų“ dydžių lyginimo. Tačiau kas nutiktų, jei Šiaurės Korėja iš tikrųjų nuspręstų paleisti branduolinį ginklą? „Business Insider“ šiuo klausimu pakalbino Šiaurės Korėjos ir gynybos specialistus apie tai, kokia galėtų būti branduolinio karo su Šiaurės Korėja pradžia.

Naujoji Jungtinių Valstijų branduolinė politika stumia žmoniją „arčiau susinaikinimo“, šeštadienį vakare pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas. Penktadienį Pentagonas paskelbė planus peržiūrėti savo branduolinį arsenalą, pirmiausia reaguojant į numanomą atsinaujinusią Rusijos grėsmę.

 Kai sausio viduryje Havajuose nuaidėjo netikras įspėjimas dėl besiartinančios balistinės raketos, daugelis žmonių nežinojo, nei kur dėtis, nei ką daryti, ar išvis pavyks išgyventi branduolinę ataką, rašo portalas iflscience.com. Jei internete imtumėte ieškoti, kaip apsisaugoti branduolinės nelaimės metu, veikiausiai rasite patarimų nuo atominės bombos sprogimo slėptis patalpoje. Bet toks patarimas padės tik tuo atveju, jei bomba sprogs netikėtai, pavyzdžiui, per teroristinę ataką.

Maskva šeštadienį griežtai pasmerkė „karingą“ ir „antirusišką“ naująją JAV branduolinę doktriną, taip pat perspėjo, kad imsis priemonių, būtinų Rusijos saugumui užtikrinti. Penktadienį paskelbtame strateginiame dokumente JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nurodė, kad daugeliu atžvilgių tęs jo pirmtako Baracko Obamos branduolinės ginkluotės politiką, bet Rusijos atžvilgiu pozicija bus agresyvesnė.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija daugeliu atžvilgių tęs jo pirmtako Baracko Obamos branduolinės ginkluotės politiką, bet Rusijos atžvilgiu pozicija bus agresyvesnė, sakoma penktadienį paskelbtame strateginiame dokumente. Branduolinės politikos peržiūros (Nuclear Posture Review) dokumente sakoma, jog Rusiją privalu įtikinti, kad ji turėtų „nepriimtinai brangiai sumokėti“, jeigu grasintų surengti net riboto masto branduolinį puolimą Europoje.

Tarptautinė branduolinių ginklų uždraudimo kampanija (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN), sekmadienį prieš atsiimdama šiemetinę Nobelio taikos premiją, išreiškė nerimą dėl „itin pavojingos situacijos“ Šiaurės Korėjoje. „Kaip tik dabar matome itin pavojingą situaciją, dėl kurios daug žmonių jaučiasi labai nemaloniai“, – kelios valandos prieš premijos įteikimą Osle sakė ICAN vadovė Beatrice Fihn.

 Popiežius Pranciškus Šaltojo karo laikų branduolinio atgrasinimo politiką laiko nebeveiksminga ir, anot jo, branduolinių ginklų turėti apskritai yra „iracionalu“ (neprotinga). Tačiau dar prieš mėnesį jis samprotavo, kad branduolinio ginklo kaip atgrasinimo priemonės turėjimas kol kas yra morališkai pateisinamas, turint tikslą galiausiai to ginklo visiškai atsikratyti visame pasaulyje. Dabar, lėktuve, paklaustas, kas paskatino jį svarstyti, kad būtina keisti oficialų bažnyčios požiūrį.

 JAV Senato Užsienio santykių komitetui antradienį svarstant prezidento įgaliojimus panaudoti branduolinius ginklus, buvęs aukšto rango karininkas sakė, kad prezidento įsakymo paleisti branduolinius ginklus galima nepaisyti, jei tas įsakymas būtų laikomas neteisėtu. Oro pajėgų atsargos generolas Robertas Kehleris (Robertas Keleris) komitetui sakė, kad JAV ginkluotosios pajėgos turi vykdyti tik teisėtus įsakymus.

 Branduoliniai Šiaurės Korėjos testai sulaukia atgarsių visame pasaulyje. Tačiau vis labiau aiškėja, kad jie ne tik gąsdina visą pasaulį, bet ir įvairiais būdais kenkia pačiai šaliai. Naujausiais duomenimis, dėl vykdomų branduolinių testų šalyje gimsta vis daugiau kūdikių su apsigimimais, rašo mirror.co.uk.

CŽV vadovas Mike'as Pompeo'as pareiškė, kad JAV turės reaguoti, jei Šiaurės Korėja iš tikrųjų pasieks smogimo raketomis ribą. ANot, eksperto, didžioji pasaulio galia turės reaguoti atitinkamai ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pasiruošęs tai daryti, rašo CNN. „Iš JAV politikos perspektyvos mes turime elgtis taip, kad būtume pasiruošę situacijai, kai jie pasieks savo tikslą.

Per 2017 metus Šiaurės Korėja testų metu jau paleido 22 raketas. Pasak JAV žvalgybos, paskutiniojo bandymo metu buvo detonuotas 140 kilotonų branduolinis prietaisas – Šiaurės Korėja tvirtina, kad tai buvo vandenilinė bomba. Sprogmuo buvo 10 kartų galingesnis nei tas, kurį Antrojo pasaulinio karo metu Hirošimoje panaudojo JAV, rašo CNN.

Branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja įspėjo Japoniją, kad jos laukia „neišvengiamas susinaikinimas“, jei toliau palaikys Vašingtoną. Šį įspėjimą Pchenajanas paskelbė regione smarkiai išaugus įtampai dėl jo paleistos balistinės raketos, praskriejusios virš Japonijos. Antradienį Šiaurės Korėjos įvykdytas vidutinio nuotolio raketos bandymas išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą ir sulaukė daugelio valstybių, tarp jų JAV ir Japonijos, pasmerkimo.

Branduolinį ginklą uždraudžianti pasaulinė sutartis priimta Jungtinėse Tautose penktadienį, nepaisant nepritarimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir kitų branduolinių valstybių, boikotavusių šias derybas. Šia sutarčiai pritarė 122 valstybės, prieš buvo viena – NATO narė – Nyderlandai, susilaikė Singapūras. Po balsavimo JT konferencijų salėje nugriaudėjo plojimai ir džiugūs šūksniai.

Pentagonas į Ferfordo oro pajėgų bazę Didžiojoje Britanijoje permetė kelis bombonešius B-52H, galinčius nešti branduolinį ginklą, ketvirtadienį pranešė JAV ginkluotųjų pajėgų Europos vadovybė. Strateginiai bombonešiai B-52H, kurių nuolatinė bazė yra Barksdale‘o (Barksdeilo) oro pajėgų bazė Luizianos valstijoje, dalyvaus virtinėje pratybų, įskaitant „Arctic Challenge 2017“, „Saber Strike“ ir „Baltops“ Europos šiaurėje.

Šiaurės Korėja vėl demonstruoja augančius karinius raumenis. Šalis atliko sėkmingą naujos balistinės raketos bandymą. Raketa nuskriejo beveik tūkstantį kilometrų. Tai reiškia, kad branduolinis ginklas galėtų pasiekti JAV karines bazes Ramiajame vandenyne. RESC direktorius, TSPMI doktorantas Linas Kojala sako, kad situacija yra visiškai neprognozuojama. Su tokia uždara ir agresyvia valstybe, kaip Šiaurės Korėja, pasaulis susidūrė pirmą kartą.

Šiaurės Korėjos urano sodrinimo galimybės per pastaruosius dvejus metus padvigubėjo, perspėjo Jungtinių Tautų atominės energetikos priežiūros agentūros vadovas. Pasaulyje didėjant įtampai dėl Pchenjano plečiamos branduolinių ginklų programos, Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Yukiya Amano laikraščiui „The Wall Street Journal“ sakė, kad ši izoliuota valstybė didina savo branduolinius pajėgumus.

Valstybės turi siekti pasaulio, kuriame branduoliniai ginklai būtų uždrausti ir kuriame esamos jų atsargos būtų sunaikintos, pareiškė trečiadienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) savo kalboje Jungtinėse Tautose. „Branduolinius ginklus reikia visiškai uždrausti ir laikui bėgant sunaikinti, kad pasaulyje nebebūtų branduolinių ginklų“, – sakė jis Ženevoje.

Nuo 2017 metų sausio 20 dienos, kai Donaldas Trumpas taps JAV prezidentu, jį visuomet lydės padėjėjas, suteikiantis galimybę bet kuriuo metu per kelias akimirkas suplanuoti branduolinį smūgį. Taip pat kaip ir jo pirmtakai, kai jis bus Baltuosiuose rūmuose, važiuos automobiliu ar keliaus užsienyje, padėjėjas su ypatinguoju lagaminu bus šalia. „Tu privalai visuomet būti pasiruošęs.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išskirtiniame interviu „Bloomberg“ nerimą dėl Baltijos šalių puolimo pavadinimo kliedesiais. Portalo tv3.lt kalbinti tarptautinių santykių ekspertai perspėja, kad tokie pareiškimai yra tik vienas iš Kremliaus šeimininko šou elementų, mat Rusijos vadovo žodžiai prasilenkia su veiksmais, o tai reiškia, kad Lietuvai ir toliau gresia pavojus.

Jungtinės Valstijos pradeda perkelti Turkijoje dislokuotus branduolinius ginklus į Rumuniją, pašlijus Vašingtono ir Ankaros santykiams, ketvirtadienį paskelbė internetinis leidinys „EurActiv“. Portalas remiasi dviem nepriklausomais šaltiniais, iš kurių vienas sakė, kad ši operacija labai sudėtinga techniniu ir politiniu atžvilgiu.

JAV prezidento posto siekianti demokratė Hillary Clinton ketvirtadienį itin griežtai taršė savo tikėtiną rinkimų varžovą Donaldą Trumpą, sakydama, kad jo užsienio politikos vizija yra pavojingai nedarni, ir tvirtindama, kad jis nėra tinkamas tapti valstybės vadovu. „Dėl savo temperamento jis netinkamas užimti pareigas, reikalaujančias žinių, stabilumo ir didžiulės atsakomybės“, – sakė H.Clinton, dar labiau aštrindama retoriką, kuri per pirminių rinkimų laikotarpį ir šiaip buvo tulžinga.