Jungtinių Tautų Branduolinių ginklų uždraudimo sutartis (TPNW) dabar yra tarptautinės teisės dalis: taip baigėsi dešimtmečius vykdyta kampanija siekiant užkirsti kelią Hirošimos ir Nagasakio bombardavimo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasikartojimui. Tačiau esant dabartinei padėčiai pasaulyje, regis, bus labai sunku ar net apskritai neįmanoma pasiekti, kad visos valstybės ratifikuotų šią sutartį, įpareigojančią niekada neturėti branduolinių ginklų.
Kai sutartis buvo patvirtinta JT Generalinėje Asamblėjoje 2017 metų liepą, jai pritarė daugiau kaip 120 valstybių. Tačiau tarp jų nėra vienos iš devynių šalių – JAV, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Indijos, Pakistano, Šiaurės Korėjos ir Izraelio – kurios, kaip žinoma ar manoma, turi branduolinių ginklų. TPNW neparėmė ir 30 valstybių vienijanti NATO.
Japonija, vienintelė pasaulio valstybė, patyrusi branduolines atakas, taip pat neremia sutarties, nors 1945 metų bombardavimą Hirošimoje ir Nagasakyje išgyvenę žmonės labai ragina Tokiją tą padaryti. Japonija pati atsisako naudoti branduolinius ginklus ir jų turėti, bet vyriausybė yra sakiusi, kad siekti uždraudimo sutartimi nėra realu, nes tokių ginklų turinčios ir jų neturinčios valstybės šiuo klausimu smarkiai nesutaria.
Vis dėlto Tarptautinės kampanijos už branduolinių ginklų atsisakymą (angl. International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN) vykdomoji direktorė Beatrice Fihn pavadino tai „išties svarbia diena tarptautinei teisei, Jungtinėms Tautoms ir Hirošimos bei Nagasakio bombardavimą išgyvenusiems žmonėms“.
ICAN 2017 metais gavo Nobelio taikos premiją už vaidmenį siekiant, kad ši sutartis taptų tikrove.
Spalio 24 dieną sutartį ratifikavo 50-oji pasaulio valstybė ir prasidėjo 90 dienų periodas prieš sutarties įsigaliojimą sausio 22-ąją.
Ketvirtadienį, kaip sakė B. Fihn, sutartį buvo ratifikavusi 61 valstybė, o dar viena šalis gali ją ratifikuoti penktadienį. Nuo penktadienio branduoliniai ginklai šiose šalyse bus draudžiami pagal tarptautinę teisę, pažymėjo ji.
TPNW reikalaujama, kad visos ją ratifikavusios šalys „niekada jokiomis aplinkybėmis... nekurtų, nebandytų, negamintų, kitaip neįsigytų, neturėtų ir nekauptų branduolinių ginklų ar kitų branduolinių sprogstamųjų užtaisų“. Sutartimi taip pat draudžiama kaip nors perduoti ar naudoti branduolinius ginklus ar branduolinius sprogstamuosius užtaisus, taip pat grasinti juos panaudoti. Sutarties dalyvės įpareigojamos skatinti kitas šalis ją ratifikuoti.
Pasak B. Fihn, TPNW yra „tikrai, tikrai reikšminga“, nes dabar bus svarbus teisinis instrumentas drauge su Ženevos konvencijomis dėl elgesio su civiliais ir kariais karo metu, ir konvencijomis, draudžiančiomis cheminius ir biologinius ginklus, taip pat sausumos minas.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad ši sutartis parodo paramą daugiašaliam požiūriui į branduolinį nusiginklavimą.
„Branduoliniai ginklai kelia vis didesnį pavojų ir pasauliui reikia skubių veiksmų, kad būtų užtikrintas jų eliminavimas ir užkirstas kelias katastrofiškoms žmogiškosioms ir aplinkos pasekmėms, kurias sukeltų bet koks panaudojimas, – sakė jis vaizdo pareiškime. – Branduolinių ginklų eliminavimas išlieka svarbiausias Jungtinių Tautų nusiginklavimo prioritetas.“
