Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas rugpjūčio pradžioje JT Saugumo Tarybai pasakė, kad „Iranui <...> liko tik apie dešimt savaičių iki medžiagų, būtinų branduoliniam ginklui, įsigijimo“.
„Dabar metas darbams – žodžių neužtenka. <...> Irano režimas mums grasina ir sukelia regionines ginklavimosi varžybas“, – teigė jis.
B. Gantzas nėra pirmasis, įspėjęs apie Irano branduolinių pajėgumų perspektyvą. Antonis Blinkenas, savo pirmame oficialiame interviu kaip JAV valstybės sekretorius 2021-ųjų vasarį, teigė, kad Iranui trūksta poros mėnesių iki branduolinio ginklo sukūrimo. Jis prognozavo, kad jei bus atsisakyta visų branduolinio susitarimo suvaržymų, Iranas „per kelias savaites“ gaus pakankamai skiliųjų medžiagų, rašo theconversation.com.
Paradoksalu, kad politiniai tikslai, kurie paskatino A. Blinkeną griežtai perspėti, buvo visiškai priešingi tiems, kurie buvo paskelbti Izraelio vyriausybės pareiškime. Dabartiniai Izraelio vyriausybės įspėjimai skirti nutraukti derybas dėl branduolinės programos.
Irano galimybė įsigyti branduolinių ginklų buvo vienas iš pagrindinių naujosios Joe Bideno administracijos Artimųjų Rytų geopolitikos klausimų. Santykių su Iranu gerinimas buvo svarbus užsienio politikos tikslas J. Bideno rinkimų platformoje. Svarbus prioritetas buvo grįžti prie „branduolinio susitarimo“ (JCPOA) su Iranu.
Vienintelis būdas J. Bideno administracijai veiksmingai užkirsti kelią Irano branduolinei bombai yra grįžimas prie sustiprinto branduolinio susitarimo su Iranu. Irano vyriausybė bandė sudaryti sąlygas grįžti prie derybų, pavyzdžiui, panaikinti sankcijas. Tačiau J. Bideno administracija ne tik atsisakė sušvelninti D. Trumpo „maksimalaus spaudimo“ politiką, bet ir pradėjo oro atakas prieš Irano kovotojus Sirijoje.
Ženevoje vyko derybos, kuriose dalyvavo pirminį branduolinį susitarimą (Bendrą visapusišką veiksmų planą, arba BVVP) pasirašiusieji, o per šešis derybų raundus padaryta didelė pažanga – keturi skirtingi tekstai apėmė 1520 puslapių susitarimo. Tačiau derybos sustojo po Ebrahimo Raisi rinkimų 2021 m. birželio mėn. Iranas pranešė apie tolesnius susitarimo nukrypimus. Derybos šiuo metu stringa, nes Iranas reikalauja garantijų, kad JAV ateityje neatsisakys susitarimo.
Besivystanti grėsmė?
Kiek pagrįstas susirūpinimas dėl Irano pažangos branduolinių technologijų srityje? Nėra įrodymų, kad Iranas prisodrino medžiagą iki 90 proc. – tokio lygio, kokio reikia branduoliniams sprogmenims. Nepriklausomi analitikai mano, kad Iranas nėra įtrauktas į katastrofos programą, skirtą branduoliniams ginklams kurti ir kad iki šiol sodrinimas buvo tik spaudimo priemonė politinėms ir ekonominėms lengvatoms.
Tačiau tai galimai keičiasi. TATENA duomenimis, Iranas turi 62,8 kg iki 20 proc. prisodrinto urano bei 2,4 kg iki 60 proc. prisodrintos medžiagos. Tačiau tam, kad sukurtų branduolinį ginklą, jiems reikės padaryti daugiau, nei tik kaupti skiliąsias medžiagas.
Iranas nurodė, kad gali statyti gamyklą uranui gaminti iš metalo. To reikėtų ginklui sukurti. Branduolinio kuro panaudojimas ginklui kelia techninių iššūkių, kurių daugelis Irano, kaip manoma, neįveikė. Ginklo sprogdinimas reikalauja skilimo reakcijos. Branduolinė apkrova turi būti pritvirtinta prie raketos, o naudingoji apkrova turi atlaikyti grįžimą per Žemės atmosferą.
Pastarieji įspėjimai nėra naujiena. 2015 m., prieš įgyvendinant BVVP, direktorių Valerie Lincio ir Gario Milhollino Viskonsino projekto dėl branduolinių ginklų kontrolės ataskaita pasinaudojo TATENA duomenimis, teigdama, kad Iranas per 1,7 mėnesio gali pagaminti pakankamai labai prisodrinto urano (HEU) branduoliniam užtaisui. Gali būti, kad Irano tikslas yra išlaikyti „branduolinio vėlavimo“ būseną, o tai reiškia turėti pajėgumų iki galo jų neišvystant iki branduolinio užtaiso surinkimo. Taip tvirtino buvęs CŽV vadovas Leonas Panetta.
Balanso keitimas
Visiškas branduolinis statusas iš esmės suteiktų Iranui galimybę atbaidyti nuo atakos, tačiau tai gali turėti nepageidaujamų pasekmių. Nutraukus Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (NPT) taip pat būtų apribotas esamas branduolinis bendradarbiavimas su Rusija, kuriuo Iranas remiasi, nes priešingu atveju Rusija pažeistų Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį.
Iranas dalyvauja kariniame konflikte su mažiausiai dviem branduolinėmis valstybėmis (Izraeliu ir JAV) Irake, Sirijoje, Libane, Gazoje ir jūroje. Tačiau tai riboja eskalaciją, pasikliaunant įgaliotiniais ir vengiant akistatos su priešais. Nors JAV tiek Izraelyje, tiek Saudo Arabijoje dalyvavo regioniniuose konfliktuose, Iranas, įsigijęs branduolinį ginklą, gali sumažinti priešininkų, ypač Izraelio ir JAV, suvaržymus.
Be to, tai gali sukelti domino efektą, jei regioniniai veikėjai, tokie kaip Egiptas ir Saudo Arabija, nebetikės, kad gali pasikliauti JAV ir nuspręs sukurti savo branduolinį arsenalą.
Branduolinės dviprasmybės statusas, pagrįstas latentinėmis galimybėmis, suteikia Iranui strateginius pranašumus, nes jis sukuria priverstinę galią ir kartu riboja atsaką. Tuo pačiu metu jis gali būti naudojamas ekonominėms ir politinėms lengvatoms gauti – to Iranas siekia derybose dėl branduolinės programos.
JAV yra pasirengusi tik tiek nuolaidžiauti Iranui, tačiau tuo pat metu mano, kad susitarimas yra vienintelė veiksminga priemonė suvaržyti Irano branduolinę programą. Štai kodėl grįžimas prie modifikuoto BVVP išlieka labiausiai tikėtinas rezultatas artimiausiu metu.
