Tvyrant didelei įtampai dėl Kremliaus karo Ukrainoje, Rusija pirmadienį paskelbė, kad lapkričio 29–gruodžio 6 dienomis Kaire turėjusios vykti derybos bus surengtos „vėliau“, tačiau galima data nebuvo nurodyta.
„Dvišalio koordinacinio Rusijos ir Amerikos START [Strateginės ginkluotės mažinimo] sutarties komiteto sesija, kurią anksčiau buvo numatyta surengti Kaire lapkričio 29–gruodžio 6 dienomis, nurodytomis datomis neįvyks“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS pirmadienį sakė neįvardytas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
„Sesija atidedama vėlesnei datai“, – pridūrė agentūros cituojamas atstovas.
Kremlius atsisakė komentuoti šį sprendimą, tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltę suvertė Jungtinėms Valstijoms, pabrėžusi, kad santykiai tarp dviejų šalių yra „itin neigiami“.
„Visose srityse iš Vašingtono pusės matome aukščiausio lygio toksiškumą ir priešiškumą“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Ji apkaltino Vašingtoną pradėjus „visišką hibridinį karą“ prieš Rusiją ir pareiškė, kad derybos dėl branduolinių ginklų kontrolės negali vykti dabartinėmis aplinkybėmis.
Pasak M. Zacharovos, neįmanoma kalbėtis su Rusija apie „skaidrumą ir nuspėjamumą“ karinėje srityje ir tuo pat metu padėti „Kyjivo režimui žudyti mūsų karius ir civilius Rusijos regionuose“.
JAV šį mėnesį sakė, jog tikisi netrukus susitikti su Rusijos atstovais ir aptarti galimą patikrinimų atnaujinimą pagal vadinamąją naująją START – svarbiausią abiejų šalių branduolinio nusiginklavimo susitarimą.
Rugpjūtį Maskva paskelbė stabdanti JAV vykdomus jos karinių objektų patikrinimus pagal naująją START, teigdama, kad tokią reakciją išprovokavo amerikiečių sudaromas kliūtys tokius patikrinimus atlikti Rusijai.
M. Zacharova taip pat aiškino, jog Vašingtonas ir toliau nepaiso Rusijos nuogąstavimų dėl patikrinimų.
Anot jos, Maskva tikisi, jog Vašingtonas sukurs tinkamas „sąlygas“, kad derybos galėtų būti surengtos kitąmet.
Naujoji START yra naujausias tokio pobūdžio dvišalis dviejų pagrindinių pasaulio branduolinių galybių susitarimas.
2010 metais pasirašyta sutartimi abiejų šalių arsenalai apriboti iki ne daugiau kaip 1,550 tūkst. dislokuotų strateginių branduolinių kovinių galvučių, t. y. beveik 30 proc. mažiau, palyginti su ankstesne 2002 metais nustatyta riba.
