Šiaurės Korėjos kariuomenės junginiai dalyvavo „taktinėse branduolinėse karinėse pratybose nuo rugsėjo 25-osios iki spalio 9-osios, kad patikrintų ir įvertintų šią šalies karo atgrasomąją priemonę ir branduolinės kontratakos pajėgumus“, paskelbė oficialioji naujienų agentūra KCNA.
„Kim Jong Unas, Korėjos darbininkų partijos generalinis sekretorius ir jos Centrinės karinės komisijos pirmininkas, vadovavo karinėms pratyboms“, – sakoma pranešime.
Kim Jong Unas taktinių branduolinių ginklų įgijimą 2021 metų sausį per partijos suvažiavimą paskelbė vienu svarbiausių prioritetų, o šiemet pažadėjo Šiaurės Korėjos branduolines pajėgas sukurti kuo greičiau.
Praėjusį mėnesį šalis pakoregavo savo įstatymus, numatydama daug įvairių scenarijų, kai galėtų panaudoti savo branduolinius ginklus. Kim Jong Unas taip pat paskelbė Šiaurės Korėjos, kaip branduolinį ginklą turinčios valstybės, statusą „negrįžtamu“ ir faktiškai panaikino derybų dėl denuklearizacijos galimybę.
Po šių Šiaurės Korėjos žingsnių Seulas, Tokijas ir Vašingtonas suintensyvino bendras karines pratybas, įskaitant du JAV atominio lėktuvnešio dislokavimus regione, tuo papiktindami Pcjenjaną, tokias pratybas laikantį invazijos repeticijomis.
Reaguodama Šiaurės Korėja „nusprendė organizuoti karines pratybas pagal realaus karo imitavimą“, repetuojant smūgius Pietų Korėjos uostams, oro uostams ir karinėms vadavietėms, nurodė KCNA.
Pranešime nurodoma, kad Kim Jong Unas atmetė derybų atnaujinimą, nes Šiaurės Korėja „nejaučia būtinybės tai daryti“.
Jame taip pat sakoma, kad spalio 4-ąją paleista Šiaurės Korėjos raketa, praskriejusi virš Japonijos ir privertusi skelbti retą evakuacijos įspėjimą, buvo „naujo tipo vidutinio nuotolio balistinė raketa „žemė-žemė“.
Šiuo bandymu siekta „pasiųsti įtaigesnį ir aiškesnį įspėjimą priešams“, paskelbė KCNA.
