JT vadovas taip pat perspėjo, kad augant tarptautinei įtampai vėl prasidėjo branduolinio ginklavimosi varžybos.
„Atėjo metas ... paprašyti branduolių ginklų turinčių šalių įsipareigoti laikytis principo nenaudoti jų pirmoms, taip pat negrasinti branduolinių ginklų neturinčioms šalims“, – sakė A. Guterresas per spaudos konferenciją Tokijuje.
Generalinis sekretorius kalbėjo praėjus dviem dienoms po savo vizito Japonijos Hirošimoje, kur pagerbė 1945 metų rugpjūčio 6-ąją JAV suduoto branduolinio smūgio aukų atminimą.
„Manau, kad niekas, niekas negali susitaikyti su mintimi, kad kiltų naujas branduolinis karas. Tai reikštų planetos sunaikinimą, – perspėjo A. Guterresas. – Akivaizdu, kad jei niekas nesuduos pirmojo smūgio, nebus ir branduolinio karo.“
Nuogąstavimų, kad gali būti surengtas trečiasis istorijoje atominis bombardavimas, kilo Rusijai grasinant branduoline ataka nuo karo Ukrainoje pradžios.
Ketvirtadienį Maskva apšaudė šalies Zaporižios miestą, kur yra didžiausia Europoje atominė elektrinė. Paklaustas apie tą incidentą, A. Guterresas pabrėžė: „Bet koks išpuolis prieš branduolinę jėgainę yra savižudybė.“
JT vadovas pareiškė visiškai palaikantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pastangas stabilizuoti elektrinę ir suteikti inspektoriams galimybę joje lankytis.
Pasak A. Guterreso, po ne vieną dešimtmetį dėtų branduolinio nusiginklavimo pastangų pasaulis dabar „juda atgal“. Jo duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra 13 tūkst. branduolinių kovinių galvučių, o šalys dosniai investuoja į šių arsenalų modernizavimą.
„Taigi, dabar yra laikas pasakyti: sustabdykime tai“, – sakė JT generalinis sekretorius.
Anot jo, ginklavimosi varžyboms skiriami milijardai JAV dolerių geriau pasitarnautų sprendžiant kitus aktualius klausimus.
„Milijardus, naudojamus šioms ginklavimosi varžyboms, reikia panaudoti kovai su klimato kaita, kovai su skurdu, tarptautinės bendruomenės poreikiams tenkinti“, – paragino A. Guterresas.
Jis pranešė, kad taip pat vyks į Mongoliją ir Pietų Korėją aptarti būdų pažaboti Šiaurės Korėjos branduolines ambicijas.
Komentuodamas aplink Taivaną besitęsiančias Kinijos karines pratybas, tapusias atsaku į praėjusią savaitę įvykusį JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą šioje autonominėje saloje, A. Guterresas sakė, kad JT laikosi Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, remiančios „Vienos Kinijos“ politiką. Šia politika pripažįstama Pekino nuostata, kad jis turi suverenitetą Taivane, tačiau šios salos statusas laikomas neišspręstu.
„Visi norime, kad ši rezoliucija atitiktų taikią aplinką, – kalbėjo JT vadovas, ragindamas „vadovautis sveiku protu, taip pat santūrumu, leidžiančiu deeskaluoti situaciją“.
Anksčiau pirmadienį A. Guterresas susitiko su Japonijos užsienio reikalų ministru Yoshimasa Hayashi ir išreiškė „rimtą susirūpinimą dėl įtemptos padėties regione bei sutarė, kad svarbu deeskaluoti įtampą“, sakoma ministerijos pareiškime.
Pasaulyje didėjant geopolitinei įtampai ir dėmesio centre vėl atsidūrus branduolinei grėsmei, taikūs Tokijo ketinimai yra svarbesni nei bet kada anksčiau, teigė A. Guterresas. Jis paragino Japoniją, kaip vienintelę pasaulyje atominę ataką patyrusią šalį, veikti kaip „tiltų statytoja ir taikdarė, kad būtų stiprinamas pasaulinis bendradarbiavimas, pasitikėjimas ir solidarumas“.
A. Guterresas sakė besitikįs, jog Japonija galėtų imtis lyderystės pasaulinėje kovoje su klimato kaita, konkrečiai ragindamas Tokiją nebefinansuoti anglimis kūrenamų elektrinių.
Manoma, kad Japonija, dar nepaaiškinusi, kada visiškai uždraus eksploatuoti tokias jėgaines, nenori įsipareigoti uždrausti anglių energetiką tokiu pat tempu kaip daugelis Europos šalių.
Šiuo metu Japonija, trečia didžiausia pasaulio ekonomika, daugiausia dėmesio skiria technologijoms, leidžiančioms deginti amoniaką įprastinėse anglių elektrinėse, taip pat laipsniškam anglių atsisakymui. Šis procesas galėtų baigtis šio amžiaus 5-ajame dešimtmetyje.
Be to, Tokijas skatina naudoti „švarių anglių“ technologijas Azijoje, kad išmetamų teršalų kiekis sumažėtų iki nulio.
Kritikai ir energetikos ekspertai mano, kad Japonija šiuo metu yra užsibrėžusi pernelyg ambicingą tikslą – kad iki 2030 metų branduolinė energija patenkintų 20–22 proc. šalies energijos poreikio. Iki to laiko japonų vyriausybė žada sumažinti išmetamų teršalų kiekį iki 46 proc. – iki 2013 metų lygio.
„Nėra tokio dalyko kaip švarios anglys, – pirmadienį pareiškė A. Guterresas. – Tikiuosi, kad siekiant tikrų pokyčių Japonijos viešasis ir privatusis kapitalas visiškai liausis finansuoti anglių [deginimą].“
JT vadovas išreiškė viltį, kad Japonija per daugiašalius plėtros bankus „nedelsdama skirs investicijų ir paramos besivystančioms šalims, kad jos galėtų plėsti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir didinti atsparumą klimato kaitai“. Tai leistų šioms valstybėms rasti jų poreikius atitinkančių sprendinių klimato krizei, nurodė A. Gutteresas.
„Raginu Japoniją priimti teisingą sprendimą – Japonijai ir pasauliui“, – sakė jis.
