beata baublinskienė

Naujojo žurnalo „Bravissimo“ pirmuose puslapiuose – svarbiausias birželio įvykis: Vilniaus operos festivalis.   Sutinkame iškilų jo svečią, kuris ir  atidarys festivalį – Sankt Peterburgo Marijos teatrą; Jurgita Šaltytė atskleidžia jo istoriją, dabartį ir legendas. Vainikuos Vilniaus operos festivalį premjera: Trakų pilies erdvėje išvysime A. Ponchielli operą „Lietuviai“; šią operą intriguojančiu pavadinimu (italų kompozitorius!) pristato Eglė Ulienė.

Vasario mėnesio „Bravissimo“ žurnalas pasitinka skaitytojus 2008 metų Operos Švyturių šypsenomis. Beata Baublinskienė kalbina Vladimirą Prudnikovą („Svarbu išsaugoti savo kultūrą“), o Janina Stankevičienė – baleto viltį Romą Ceizarį („Kiekvienas vaidmuo – lyg laiptelis aukštyn“). „Nuo Kaščėjaus iki Nižinskio“ – taip Helmutas Šabasevičius apibrėžia baleto solisto Andriaus Žužžalkino sceninę karjerą, o apie operos viltį Rafailą Karpį pasakoja Vilma Paliaukienė.

Rudenį Lietuvoje pirmą kartą rengiamose „Pasaulio muzikos dienose“ bus parodytas vieno iš svarbiausių šiuolaikinio muzikinio teatro atstovų, kompozitoriaus ir režisieriaus Heinerio Goebbelso spektaklis „Eraritjaritjaka – museé des phrases“. Šis kūrinys, pelnęs net 6 europinius apdovanojimus, pripažintas geriausiu teatro Vidy Lausanne (Šveicarija) paskutinio dešimtmečio pastatymu. Goebbelso „Eraritjaritjaka“ spalio 28, 29 d. bus rodoma Nacionaliniame dramos teatre Vilniuje.

Rudenį startuojančiame didžiausiame iš iki šiol Lietuvoje rengtų šiuolaikinės muzikos festivalių „Pasaulio muzikos dienos“ viešės garsus dabarties britų kompozitorius Jonathanas Harvey’us (g. 1939) – vienas iš Europos naujosios muzikos lyderių, ypač pasižymėjęs elektroakustinės muzikos srityje, kūryboje apjungęs Rytų filosofijos ir Vakarų krikščionybės idėjas.

Rudenį startuojančiame didžiausiame iš iki šiol Lietuvoje rengtų šiuolaikinės muzikos festivalių „Pasaulio muzikos dienos“ viešės garsus dabarties britų kompozitorius Jonathanas Harvey’us (g. 1939) – vienas iš Europos naujosios muzikos lyderių, ypač pasižymėjęs elektroakustinės muzikos srityje, kūryboje apjungęs Rytų filosofijos ir Vakarų krikščionybės idėjas.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kartu su Glaindborno operos festivaliu (Anglija) ir rudenį Vilniuje vyksiančiomis „Pasaulio muzikos dienomis“ po truputį rengiasi neeilinei premjerai – naujos, tik ką sukurtos garsaus nūdienos kompozitoriaus Peterio Eötvöso operos „Meilė ir kiti demonai“ pastatymui.

2007 metais gausiai užderėjo knygų apie muziką. Naujieji leidiniai – įvairių žanrų ir tematikos: nuo fundamentalių kolektyvinių darbų, kruopščiu archyviniu darbu paremtų publikacijų ligi solidžių monografijų, intriguojančių prisiminų bei vertimų rinktinių, kelių dešimtmečių individualias įžvalgas bei bendruomenės tradicijas įprasminančių knygų. Tai Muzikos enciklopedija (3 tomas), Rūtos Gaidamavičiūtės monografija „Vidmantas Bartulis.

Sausio 13 d. Bratislavoje mirė garsus tenoras Sergejaus Larinas, kurio vardas Lietuvos melomanams yra ypač savas. Kelią į sceną pradėjęs Vilniuje, su Virgilijaus Noreikos palaiminimu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, vėliau maestro Aleksos kvietimu išvykęs į Bratislavą, kuri tapo antraisiais namais, o 1990 m. debiutavęs Vienos valstybinėje operoje, Sergejus Larinas yra dainavęs daugelyje žymiausių pasaulio operos scenų, dirbęs su garsiais dirigentais ir režisieriais, jo partnerėmi...

Gruodžio pradžią LNOBT ir žurnalo „Bravissimo“ padangėje paženklino II Tarptautinis operos kritikų seminaras „Dramma per musica“. Seminare paskaitas skaitė du muzikologijos profesoriai iš Prancūzijos: Jerome de la Gorce supažindino dalyvius su savitu prancūzų baroko operos (Liudviko XIV laikų) pasauliu – muzika, kostiumais, scenografija, Damien Colas pateikė daug įdomių minčių apie reformuotą italų operą, nors sukurtą ir ne italo – apie C. W. Glucko „Orfėją ir Euridikę“.   Vėliau vykusio...

Pagrindiniai tik ką pasirodžiusio „Bravissimo“ lapkričio numerio herojai – kūrybinės veiklos jubiliejus minintys Loreta Bartusevičiūtė ir Virgilijus Noreika. Šventė juo gražesnė, kad dvi išskirtinės Lietuvos operos ir baleto asmenybės jau ilgus metus gražiai sugyvena šeimoje.   Apie kūrybinį ir gyvenimo kelią garsią porą kalbina Jūratė Terleckaitė (Virgilijus Noreika apie Loretą Bartusevičiūtę: „Jos įtaka mano gyvenime gerąja prasme lemtinga ir laiminga.

Festivalyje „Gaida“ spalio 29 d. bus rodoma kamerinė opera „Medėja“. Nacionalinio dramos teatro scenoje išvysime vieno garsiausių dabarties prancūzų kompozitorių Pascalio Dusapino veikalą pagal žymaus vokiečių dramaturgo Heinerio Müllerio (1929–1995) tekstą. Įdomu, kad Vilniaus scenoje įvyks ir debiutas. Pagrindinį vaidmenį naujausiame prancūzų režisieriaus Antoine‘o Gindto pastatyme pirmą kartą dainuos vokiečių dainininkė Caroline Stein.

1967 metais Latvijos, Lietuvos ir Estijos muzikologai pradėjo rengti Baltijos muzikologų konferencijas. Pratęsdamos tarpukario metų Baltijos muzikų konferencijų tradicijas, šios konferencijos ženkliai prisidėjo plėtojant trijų kraštų muzikologų bendruomenių bendradarbiavimą ir kultūrinį dialogą. Jau keturiasdešimt metų organizuojamos kasmet Rygoje, Vilniuje ar Taline bei kituose Baltijos valstybių miestuose, jos praturtino nacionalines muzikos kultūras ir susilaukė tarptautinio pripažinimo.

Balandžio žurnalas „Bravissimo“ – lyg Velykų margutis, kuriame susipynę daugelis spalvų. Pirmiausiai žurnalo skaitytojus norime supažindinti su naująja opera vaikams Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje – Rachel Portman „Mažuoju princu“ pagal daugelio vaikų kartų skaitytą aviatoriaus Antoine‘o de Saint-Exupéry knygą (Junija Galejeva „Mažojo princo belaukiant“) ir pagrindiniais operos herojais – Mažojo princo vaidmens atlikėjais, kurie iš tiesų yra maži berniukai, besirengianty...

Balandžio žurnalas „Bravissimo“ – lyg Velykų margutis, kuriame susipynę daugelis spalvų. Pirmiausiai žurnalo skaitytojus norime supažindinti su naująja opera vaikams Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje – Rachel Portman „Mažuoju princu“ pagal daugelio vaikų kartų skaitytą aviatoriaus Antoine‘o de Saint-Exupéry knygą (Junija Galejeva „Mažojo princo belaukiant“) ir pagrindiniais operos herojais – Mažojo princo vaidmens atlikėjais, kurie iš tiesų yra maži berniukai, besirengiantys ...

„Auksinių scenos kryžių“ vertinimo komisija žada po kovo 20 d. paskelbti pretendentus į aukščiausius šalies teatro apdovanojimus. Tačiau įprastinius ginčus ir pasikarščiavimus šiandien lydi ministerinės naujovės. Menas – pagal įstatymą Kas sieja Kelmės mažąjį teatrą su Vilniaus mažuoju? Ne vien pavadinimas. O Nacionalinį operos ir baleto teatrą su Panevėžio teatru „Menas“ ar Šilutės kameriniu dramos teatru? Atspėti sunkoka.

Stefanas Zweigas rašė, kad „devynioliktas šimtmetis šventai tikėjo iliuzija, jog racionalistiniu protu galima išspręsti visus konfliktus“ ir „kad mene galima vaizduoti tik tai, kas „jausminga“ ir „kilnu“*.   Matyt, nevertėtų abejoti, kad Richardas Wagneris taip pat buvo savo amžiaus vaikas ir savo operose vaizdavo taurius ir kilnaus jausmingumo vedamus herojus, žinoma, nekalbame apie „blogiukus“, kurie visuomet reikalingi atsvarai.

„Kiekvienas darbas – naujas karas“, sako režisierius Eimuntas Nekrošius tik ką pasirodžiusiame, naujame žurnalo „Bravissimo“ numeryje apie rengiamą R. Wagnerio operos „Valkirija“ pastatymą ir priduria: „Neturiu pasiruošimo taisyklių ar sistemos. Žinoma, tai sunkina darbą, bet kiekvienas pastatymas unikalus. Negali vadovautis patirtimi. Apskritai mene patirtis neegzistuoja.

Ką tik pasirodęs vasario mėnesio „Bravissimo“ numeris – tarsi metraštis, fiksuojantis, regis, vos vakar praūžusias šventes ir vis dėlto už jas įdomesnę teatro kasdienybę. Operos ir baleto teatro leidžiamas žurnalas didžiausią dėmesį šį kartą skyrė solistams, Naujųjų išvakarėse pelniusiems „Operos švyturių“ apdovanojimus.

14-ajai “Gaidai” artėjant prie pabaigos - muzikologės Beatos Baublinskienės pokalbis su festivalio meno vadovu, Kompozitorių sąjungos pirmininku Remigijumi Merkeliu apie “Gaidos” dabartį ir perspektyvas, šiuolaikinės muzikos situaciją Lietuvoje ir lietuviškos muzikos sklaidos galimybes pasaulyje, šiek tiek užgriebiant ir kūrybos klausimų. Manau, nesuklysiu pasakydama, kad “Gaida” yra reprezentatyviausias šiuolaikinės muzikos renginys Lietuvoje.

Festivalį “Gaida 2004” spalio 14 d. pradės didingas Onutės Narbutaitės kūrinys dviems chorams ir simfoniniam orkestrui “Tres Dei Matris Symphoniae” (“Trys Dievo Motinos simfonijos”), atliekamas Kauno valstybinio choro, kamerinio choro “Aidija” ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo Roberto Šerveniko.

Tarptautinės teatro dienos, kovo 27-osios, proga Kultūros ministerija premijomis tradiciškai pagerbs geriausius praėjusio sezono profesionalių šalies teatrų menininkus. Iškilmingas Tarptautinės teatro dienos minėjimas ir laureatų apdovanojimo ceremonija šįmet vyks Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Ministerijos įsteigtomis teatro premijomis siekiama skatinti profesionalaus teatro meno kūrėjų profesinę veiklą, įvertinant geriausius profesionalaus teatro meno kūrėjų pasiekimus ir darbus.