Rudenį startuojančiame didžiausiame iš iki šiol Lietuvoje rengtų šiuolaikinės muzikos festivalių „Pasaulio muzikos dienos“ viešės garsus dabarties britų kompozitorius Jonathanas Harvey’us (g. 1939) – vienas iš Europos naujosios muzikos lyderių, ypač pasižymėjęs elektroakustinės muzikos srityje, kūryboje apjungęs Rytų filosofijos ir Vakarų krikščionybės idėjas.
Nuolatinis Harvey’aus dėmesys dvasingumui, jo atvirumas lydės festivalio klausytojus muzikinėje kelionėje nuo Tibeto aukštumų iki Anglijos katedrų.
Festivalio užsakymu Harvey’us rašo naują kūrinį unikaliam olandų ir ispanų violončelių oktetui „Conjunto Iberico“– tai pirmą kartą Lietuvos festivalių istorijoje užsienio autoriui užsakytas kūrinys (premjera – spalio 26 d.).
„Portretinį“ kompozitoriaus koncertą surengs visoje Europoje pripažintas Latvijos radijo choras ir žymus britų dirigentas Jamesas Woodas (spalio 31 d.). Kompozitoriaus „vizitinę kortelę“ – kūrinį „Mortuos Plango, Vivos Voco“ („Apraudu mirusius, kviečiu gyvuosius“) – išvysime audiovizualinės instaliacijos pavidalu Vilniaus šv. Jokūbo bažnyčioje (spalio 25, 26 d.), o budizmo idėjų inspiruotus orkestrinius Harvey’aus kūrinius „…towards a Pure Land“ („…tyros žemės link“) ir „Songs of Li Po“ („Li Po dainos“) išgirsime Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (spalio 24 d., festivalio atidarymas) ir Lietuvos kamerinio orkestro (spalio 27 d.) koncertuose.
Kompozitorius taip pat skaitys paskaitas, ves kūrybines laboratorijas, konsultuos atlikėjus; jis dalyvavo ir žiuri darbe, atrenkant kūrinius festivaliui.
Domėjimasis elektronine muzika, ištikimybė europinio novatoriškumo idėjoms, o kartu ir „naujojo dvasingumo“ paieškos, įkvėpimo semiantis Rytų religinėse sistemose, lemia, kad Jonathanas Harvey’us neretai pavadinamas angliškuoju Stockhausenu. Vis dėlto, jo kompozicinio kelio pradžia siejama ne tik su šia ryškia pokario avangardo figūra, su kuria jis susidūrė 1966 m. atvykęs į Vokietiją po studijų Kembridžo universitete, bet ir su britų muzikos klasiku Benjaminu Brittenu, kuris ir patarė jaunajam Harvey’ui imtis kompozicijos. Vėliau maždaug dešimtį metų Harvey’us dirbo IRCAM’e – garsiajame muzikos ir akustikos tyrimų institute Paryžiuje, vadovaujamame kito europinės avangardinės muzikos „grando“ Pierre’o Boulezo. Būtent čia 1980 m. Georges’o Pompidou centro užsakymu buvo sukurta iki šiol viena populiariausių Harvey’aus kompozicijų „Mortuos plango, vivos voco“. Pasitelkdamas elektroninės muzikos priemones Harvey’us įspūdingai sumiksavo įrašytą savo sūnaus, giedojusio diskantu Vinčesterio katedros chore, balsą su šios katedros varpo gaudesiu. Teksto pagrindu tapo ant milžiniško juodo varpo išraižyti žodžiai: „Horas avolantes numero mortuos plano: vivos ad preces voco“ (Aš skaičiuoju prabėgančias valandas, aš apraudu mirusius: aš kviečiu gyvuosius melstis).
2007 m. Jonathanas Harvey’us pelnė „Giga-Hertz“ apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus elektroakustinės muzikos srityje. O tarp kitų muzikos žanrų ypač reikšmingi yra jo choriniai kūriniai, daugelis kurių skirti atlikti bažnyčioje (minėtina bažnytinė opera „Passion and Resurrection“ – „Kančia ir prisikėlimas“).
„Pasaulio muzikos dienose“ Latvijos radijo choras, vadovaujamas daugelio Harvey’aus chorinių kūrinių pirmojo dirigento Jameso Woodo, atliks kompoziciją „Marahi“ chorui a cappella, kurioje susijungia Mergelės Marijos ir budistų deivės Varahi garbinimas (pagal lotyniškas Marijos giesmes ir litaniją šv. Mergelei Marijai, renesansinio himno Mergelei anglišką adaptaciją ir tradicines budistines maldas sanskrito kalba deivei Varahi, 1999), „Ashes Dance Back“ chorui ir elektronikai (pagal anglišką Jala Al-Din Rumi „Meilės ugnies“ ir „Aistros kelio“ vertimą, 1997) ir didesnės apimties „The Summer Cloud’s Awakening“ chorui, violončelei ir elektronikai (pagal Richardo Wagnerio operos „Tristanas ir Izolda“ ir Shakyamuni tekstų vertimus į anglų k., 2001). Du pastarieji kūriniai buvo užsakyti ir pirmą kartą atlikti J. Woodo vadovaujamo Naujojo Londono kamerinio choro (New London Chamber Choir).
Rytų mąstysenos palytėtos bei „švelnios, kontempliatyvios ir rafinuotai gražios“, pasak „The Times“, yra ir „Li Po dainos“ (pagal anglišką Li Po tekstų vertimą, 2002), jas Pasaulio muzikos dienoms rengia Roberto Šerveniko diriguojamas LKO ir mecosopranas Nora Petročenko. Kaip po premjeros rašė „Opera Magazine“, „tema yra budistinis gyvenimo atsižadėjimas dieviško grožio akivaizdoje. Šių tekstų rinkinyje, tokių artimų jo sielai, Harvey’us subtiliai užgaunamų styginių instrumentų garsais sukūrė iškalbingą esė.“
Nuo 2005 m. Jonathanas Harvey’us yra BBC Škotijos simfonio orkestro reziduojantis kompozitorius. Kūrinys „…towards a Pure Land“ („… tyros žemės link“), kurį festivalio atidarymo vakarą Vilniuje grieš LVSO, kaip tik ir buvo pirmasis kompozitoriaus bendradarbiavimo su BBC Škotijos simfoniniu orkestru vaisius. Pasak kompozitoriaus, „tyra žemė“ (A Pure Land) – tai proto, sąmonės būsena anapus kančios. „Budistinėje literatūroje tai aprašyta kaip kraštovaizdis – pasaulio, kurio mes galime siekti, modelis. Tie, kurie čia gyvena, nesensta, nepatiria kančių dėl ligos ar kitų nepriteklių. Čia nėra skurdo, nei kovos… Aplinka yra tobulai tyra, švari ir labai graži su kalnais, ežerais, medžiais ir žavingais paukščiais, atskleidžiančiais Dharmos prasmę…“.
Pasak „The Sunday Times“, Jonathanas Harvey’us yra „reto būdo, nuolat ieškantis to, kas nauja ir kas dieviška“.
Beata Baublinskienė
Pasaulio muzikos dienų inf.
