baltijos šalys

Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityje ir kaip tai paveiks Baltijos šalis? Pagrindinis prekybos suvaržymų šaltinis yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teigiantis, kad dabar galiojantys prekybos susitarimai yra nesąžiningi JAV atžvilgiu, o prekybos karus lengva laimėti.

Vartojimo kainų augimas per metus Lietuvoje, birželį užfiksavusioje nulinę mėnesio infliaciją, tapo kukliausiu Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje sumenko nuo 2,9 proc. gegužę iki 2,6 proc. birželį, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje - išaugo atitinkamai nuo 2,3 proc. iki 2,8 proc. ir nuo 3,0 proc. iki 4,0 procento.

Eurostato renkamoje statistikoje Lietuva vis dar išlieka viena pigiausių šalių ne tik Europoje, bet ir tarp Baltijos šalių. Tiesa, kai kurių prekių kainos jau viršija Europos Sąjungos vidurkį. Eurostato duomenimis 2017 metais didžiausios paslaugų ir prekių kainos buvo Danijoje (142 proc. ES vidurkio), Liuksemburge (127 proc.), Airijoje ir Švedijoje (po 125 proc.). O pigiausia buvo Bulgarijoje (48 proc. ES vidurkio), Rumunijoje (52 proc.), Lenkijoje (56 proc.), Vengrijoje (62 proc.

Milijardą eurų. Tiek Baltijos šalių gyventojai išleidžia kasmet apsipirkdami užsienyje. Įspūdingas pinigų sumas svečiose šalyse palieka ir lietuviai – tautiečiai nė nebando gintis, kad važiuoja į užsienį specialiai, leisti ten savo Lietuvoje uždirbtų pinigų. Pigių maisto produktų į kaimyninę Lenkiją tautiečiai traukia, kaip patys sako, kartą ar net keliskart per mėnesį.

Nuo šiol baigus studijas vienoje Baltijos šalyje ir norint toliau studijuoti kitoje aukštojo mokslo diplomas bus pripažįstamas automatiškai, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Vilniuje penktadienį vykstančio Baltijos šalių švietimo ir mokslo ministrų susitikimo metu Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pasirašė susitarimą dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad Rusija ir toliau „tęs tautiečių teisių ir interesų gynimą Baltijos šalyse“. Kalbėdamas apie situaciją Latvijoje, tačiau apibendrintai įvardindamas šią problemą, kaip bendrą Baltijos šalyse, Rusijos prezidentas tiesioginiame eteryje pažymėjo, jog „svarbiausia nepabloginti jų pačių situacijos“. Tiesioginiame eteryje sulaukęs klausimo, „kada bus imtasi priemonių prieš Latviją, dėl šios politikos rusų kalbos mokymo klausimu“, įskaitant ir sankcija...

Šiaurės šalių grupės gynybos ministrai trečiadienį Hagoje susitarė dėl supaprastinto karinių pajėgų judėjimo tarp šių šalių. Tarpusavio supratimo memorandumas dėl karinio tranzito supaprastinimo turėtų būti pasirašytas per kitą susitikimą rudenį, praneša Krašto apsaugos ministerija. „Supaprastintas karinių pajėgų judėjimas tarp Šiaurės šalių ir Baltijos regiono valstybių gali tapti realybe dar šiemet.

Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė pripažinti visų Baltijos šalių aukštųjų mokyklų suteiktus akademinius laipsnius. Pasak Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos, 2012-aisiais Europos aukštojo mokslo erdvės ministrai nutarė įvesti automatinį akademinių laipsnių pripažinimą. Ministerijos pateiktais duomenimis, 2017-aisiais Latvijos aukštosiose mokyklose studijavo 155 asmenys iš Lietuvos ir 74 studentai iš Estijos. Be to, 118 studentų iš Latvijos pernai mokėsi Estijoje, o 124 – Lietuvoje.

Baltijos šalys – Europos Sąjungos sanglaudos politikos sėkmės pavyzdys, pirmadienį pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Maris Kučinskis, dalyvaudamas kasmetiniame ES strategijos Baltijos jūros šalims forume. Kalbėdamas forume Latvijos vyriausybės vadovas sakė, kad Baltijos šalys žinomos Europos Sąjungoje kaip žalias, aplinkai draugiškas ir inovatyvus regionas Europos šiaurėje.

Visų trijų Baltijos šalių vyriausybių vadovai pirmadienį išreiškė palaikymą Lenkijos pageidavimui, kad jos teritorijoje būtų įkurta nuolatinė Jungtinių Valstijų karinė bazė, kurioje būtų dislokuotas tankų divizijos dydžio dalinys. „Estijos požiūriu, JAV buvimas Lenkijos ir Baltijos šalių regione yra svarbus. Jeigu Jungtinės Valstijos aktyviau eitų į Lenkiją, tai būtų sveikintina“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Estijos premjeras Juri Ratas.

Atlyginimai Lietuvoje per metus augo sparčiausiai Baltijos valstybėse, tačiau išliko mažesni nei Latvijoje ar Estijoje. Baltijos šalių nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje padidėjo 9,5 proc., Latvijoje - 8,6 proc., Estijoje - 7,7 procento. Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lietuvoje šiemet sausį-kovą buvo beveik 7 proc.

Benzino ir dyzelino kainos degalinėse Baltijos valstybėse nuo metų pradžios išaugo 5-10 proc., mažiausios jos išliko Lietuvoje. Vidutinė 95-os markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje buvo 1,311 euro – 8 proc. didesnė nei metų pradžioje. Vidutinė dyzelino kaina šiame degalinių tinkle nuo pradžios padidėjo 8,5 proc. iki 1,230 euro už litras. Vidutinė 95-os markės benzino litro kaina šiame degalinių tinkle Rygoje nuo metų pradžios ūgtelėjo 5,5 proc.

Baltijos šalys šiuo metu yra kur kas atsparesnės ekonominiams sukrėtimams nei prieš dešimtmetį, sako Latvijos „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Martino Kazako teigimu, tiek verslas, tiek gyventojai išmoko praėjusios krizės pamokas, todėl naujas ekonominis sukrėtimas nebus toks skausmingas. „Šiandien Baltijos šalyse kreditavimas nėra toks paplitęs, o tai reiškia, kad nėra tokių burbulų, kurie buvo susiformavę per ekonomikos krizę prieš 10 metų.

Benzinas ir dyzelinas degalinėse Lietuvoje išlieka pigiausias Baltijos valstybėse. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje buvo 1,279 euro, Rygoje - 1,282 euro, Taline - 1,349 euro, dyzelino - atitinkamai 1,199 euro, 1,202 euro ir 1,289 euro. Litras suskystintų dujų Vilniuje kainavo vidutiniškai 0,607 euro, Rygoje - 0,499 euro, Taline - 0,649 euro.

Baltijos valstybėse didžiausia mėnesio infliacija balandį užfiksuota Lietuvoje – 0,6 procento. Latvijoje vartojimo prekės ir paslaugos praėjusį mėnesį brango 0,2 proc., Estijoje – 0,4 procento. Metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje sumažėjo nuo 2,7 proc. kovą iki 2,3 proc. balandį, Latvijoje – nuo 2,2 proc. iki 2,0 proc., o Estijoje – padidėjo nuo 2,8 proc. iki 2,9 proc., rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys.

Kaip manote, kurios sostinės gyventojai – Vilniaus, Rygos ar Talino – išleidžia mažiausiai pinigų ir geriausiai gyvena? Naujas tyrimas gali nustebinti: nors neabejotini regiono lyderiai išlieka estai, lietuviai irgi neturėtų skųstis. Nors daug kas prieštarautų, lietuvių maisto krepšelis yra pigesnis nei Rygoje ar Taline. Taip pat per porą metų čia sumažėjo būsto išlaidos, o pajamos išaugo net penktadaliu.

 Latvijos statybinių medžiagų prekybos tinklas „Depo“ pirmadienį Vilniuje atidaro didžiausią Baltijos šalyse parduotuvę. Tai bus jau trečia tinklo parduotuvė Lietuvoje. BNS žiniomis, investicijos į ją siekė apie 20 mln. eurų. „Galiu patvirtinti, kad atsidarome šiandien 13 valandą“, – BNS sakė parduotuvės vadovė Rita Šoplandienė. Jos teigimu, parduotuvėje bus prekiaujama statybinėmis medžiagomis, namų apyvokos reikmenimis, gyvūnų prekėmis. Maždaug 30,8 tūkst. kv.

Baltijos šalių įmonės šiuos metus pasitiko su išaugusia optimizmo doze. 2016 m. pabaigoje Lietuvoje ir Latvijoje vyravusias nerimastingas verslininkų nuotaikas 2017 m. gruodį pakeitė augimo prognozių kupini lūkesčiai. Tai rodo verslo pasitikėjimo tyrimas „Citadele Index“, sudarytas apklausus po 750 įmonių vadovų Lietuvoje ir Latvijoje. Naujausiais šio tyrimo duomenimis, Lietuvos verslininkų pasitikėjimo indeksas 2017 m. gruodį sudarė 50,81 punkto ir viršijo optimizmo ribą žyminčius 50 punktų.

 Baltijos šalių aukštųjų mokyklų diplomai ateityje galės būti pripažįstami automatiškai – nedarant atskiro įvertinimo. Lietuva, Latvija ir Estija baigia derinti vyriausybių susitarimą dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, automatinio akademinio pripažinimo. „Veikiant pagal sutartis būtų automatiškai pripažįstami diplomai Lietuvoje“, – BNS sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.

JAV pelnosi iš ginklų pardavimo Baltijos šalims, tokiu būdu kiršindama europiečius, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Už europiečių pinigus tiekiama amerikiečių gamybos ginkluotė. JAV iš to gauna naudos ir pinigų, o ką gauna europiečiai? Kam tie ginklai?“ – kalbėjo M. Zacharova, komentuodama išvakarėse įvykusį JAV ir Baltijos šalių viršūnių susitikimą bei Vašingtono planus parduoti trims Baltijos šalims 100 mln. JAV dolerių vertės ginklų.

Jungtinės Valstijos antradienį pažadėjo periodiškai dislokuoti pajėgas Baltijos valstybėse, siekiant atgrasyti Rusiją. Vašingtone susitikę JAV, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai taip pat pareiškė ieškosiantys naujų galimybių sustiprinti regiono oro gynybą tiek dvišaliu pagrindu, tiek NATO formate.

Baltijos šalims nebūtų sunku įtikinti JAV Kongresą ir administraciją atsiųsti amerikiečių karių į regioną, bet tam kliudo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nuostatos, teigia britų leidinys „The Economist“. „Estija, Latvija ir Lietuva nori „sausumos operacijos“ – dislokuoti savo teritorijoje nedidelę, pusiau nuolatinę JAV karių grupę, kuri atgrasytų bet kokią Rusijos agresiją.

Pirmasis Baltijos šalių prezidentų ir Donaldo Trumpo susitikimas – reikšmingas Lietuvai, prašančiai JAV didesnių saugumo garantijų regione. Tačiau analitikai mano, kad bet koks konkretus JAV pažadas Lietuvai jau būtų stebuklas, o patį vizitą, nepaisant aukšto jo statuso, laiko greičiau simboliniu. Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai antradienį Vašingtone susitinka su JAV vadovu D. Trumpu. Sutikimo metu daugiausiai dėmesio turėtų sulaukti saugumo klausimai.

Buvęs Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas (Benas Hodžesas) trečiadienį paragino grąžinti rotacines amerikiečių pajėgas į Baltijos šalis. Pasak jo, Baltijos šalyse dislokavus NATO sausumos pajėgų batalionus, JAV galėtų prisidėti į Lietuvą, Latviją ir Estiją atsiųsdama logistikos ar oro gynybos vienetus. „Manau, kad nuolatinis logistikos ir nuolatinis oro gynybos pajėgumas, tam naudojant rotacines pajėgas, būtų naudingas būdas sustiprinti atgrasymą.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu (Reksu Tilersonu) išsakė susirūpinimą dėl galimų prekybos karų, kuriuos gali sukelti prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimas įvesti muitus plienui ir aliuminiui. „Išsakėme bendrą poziciją, kad ekonominiai karai, prekybos karai nėra tai, ko mes tikimės.

Oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, vasario 26 dieną, pirmadienį, NATO naikintuvai atpažino orlaivį „Il-20“, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Karaliaučiaus sritį.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį Vašingtone susitiks su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu (Reksu Tilersonu). Ministro atstovė Rasa Jakilaitienė BNS yra sakiusi, kad ministrai planuoja aptarti bendradarbiavimo klausimus ir saugumo situaciją regione.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai kovo pradžioje susitiks su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu (Reksu Tilersonu). Lietuvos ministro Lino Linkevičiaus atstovė spaudai BNS ketvirtadienį nurodė, kad susitikimas Vašingtone įvyks kovo 5 dieną. Pasak Rasos Jakilaitienės, ministrai planuoja aptarti bendradarbiavimo klausimus ir saugumo situaciją regione.

Estijos užsienio žvalgybos tarnyba ketvirtadienį paskelbė, kad Rusija rengia informacines atakas, Lietuvai šiemet švenčiant valstybingumo atkūrimo, o Latvijai ir Estijai – valstybės sukūrimo šimtmečius. „2018 metais Estija, Latvija ir Lietuva švęs savo nepriklausomybės šimtmečius. Kremliaus žinutes šia proga skleidžia istoriniai propagandistai ir pseudoanalitiniai centrai, bandantys juodinti ar sumažinti šių sukakčių reikšmę“, – rašoma tarnybos metinėje ataskaitoje.

 Neraminanti Kremliaus žinutė – Rusija šiandien patvirtino, jog branduolines galvutes nešti galinčios “Iskander” raketos visai šalia Lietuvos sienos paliekamos neribotam laikui. Karybos specialistai sako, jog Karaliaučiuje jau dabar esančiais pavojingais ginklais būtų puolami Vakarų Europoje dislokuoti NATO kariai. Tikslas – atkirsti Baltijos šalis nuo bet kokios sąjungininkų pagalbos.

Buvęs valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas, BNS šaltinių teigimu, užims vadovaujančias pareigas didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančioje bendrovėje „Maxima grupė“. Portalas 15min.lt skelbia, kad D. Misiūnas vadovaus „Maxima grupei“ ir pakeis nuo pernai vasario įmonei vadovavusį Robertą Čipkų. Pats D. Misiūnas BNS teigė daugiau informacijos kol kas negalintis suteikti.

Rygoje vykusiame Latvijos, Lietuvos, Estijos mokesčių ir sveikatos apsaugos žinybų atstovų, ekspertų bei politikų pasitarime, prieita išvados, kad alkoholio akcizų tarifai trijose Baltijos valstybės nebus suvienodinami, tačiau šalys turėtų aktyviau informuoti viena kitą apie planuojamus alkoholio rinkos reguliavimo pokyčius.

Lietuva tarp trijų Baltijos valstybių pernai pritraukė daugiausiai turistų, tačiau sparčiausias jų augimas fiksuotas Latvijoje, skelbia Eurostatas. Vietos ir užsienio turistai, preliminariais duomenimis, Lietuvos viešbučiuose per 2017 metus praleido 7,2 mln. naktų – 3,3 proc. daugiau nei 2016 metais, rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Vien užsienio svečių nakvynių skaičius per metus padidėjo 3,9 proc. iki 3,4 mln., vietos turistų – 2,8 proc. iki 3,8 milijono.

 Vykdydami oro policijos misiją Baltijos šalyse danai ne tik gina jas, bet saugo ir save, teigia pirmadienį Lietuvoje viešėjęs Danijos premjeras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas). „Būdami čia giname ne tik tris Baltijos šalis, bet giname ir save“, – Aviacijos bazėje Šiauliuose žurnalistams sakė savo šalies karius aplankęs ministras pirmininkas. Jis pabrėžė, kad Danijos kariai jau šeštą kartą atvyko į oro policijos misiją Baltijos šalyse.

Baltijos šalyse dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai pernai lydėjo daugiau netoli Lietuvos, Latvijos ir Estijos sienų skridusių Rusijos karinių orlaivių, lyginant su 2016 metais. Krašto apsaugos ministerijos BNS pateiktais duomenimis, pernai NATO naikintuvai lydėti Rusijos orlaivių kilo apie 130 kartų. Užpernai naikintuvai kilo maždaug 110 kartų, 2015 metais – apie 160 kartų, o 2014 metais – maždaug 140 kartų.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Lietuvoje nuo sausio pakilo kukliausiai - nuo 380 eurų iki 400 eurų - ir tapo mažiausias Baltijos valstybėse. Labiausiai minimalus mėnesio darbo užmokestis nuo šio mėnesio padidėjo Latvijoje - 50 eurų ik 430 eurų, Gerovės ministerijai aiškinant, jog MMA didinamas mažinant darbo jėgos apmokestinimą, todėl tai neblogina įmonių konkurencingumo bei jų finansinės padėties. Didžiausias MMA išlieka Estijoje, kur nuo 2018-ųjų ūgtelėjo nuo 470 eurų iki 500 eurų.

Rusijos oro erdvės palei Baltijos jūrą gynyba yra pakankamai gera ir jos nebūtina sustiprinti papildomomis sistemomis, tokiomis kaip zenitinės raketos S-400, nors šiame regione dažnai skraido NATO žvalgybos lėktuvai, šeštadienį pareiškė Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Vladimiras Šamanovas. „Mūsų Baltijos regionas yra patikimai ginamas“, – jis sakė naujienų agentūrai „Interfax“ Maskvoje vykstančio valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ suvažiavimo kuluaruose.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje per metus augo sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje lapkritį siekė 4,4 proc., Latvijoje - 2,7 proc., Estijoje - 4,2 procento. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje brango 0,3 proc., Latvijoje - 0,1 proc., o Estijoje - 0,5 procento.

Baltijos šalyse gyventojų išlaidos alkoholiui procentine išraiška yra didžiausios tarp Europos Sąjungos šalių, skelbia Eurostatas. Remiantis praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje gyventojai alkoholiui skyrė 4,2 proc. visų savo išlaidų (1,033 mlrd. eurų). Latvijoje ši dalis sudarė 4,8 proc. (734,2 mlrd. eurų), o Estijoje – 5,6 proc. (620,1 mln. eurų). Po Baltijos šalių seka Čekija ir Lenkija (3,6 proc.), Vengrija ir Suomija (2,9 proc.), Islandija, Slovakija ir Liuksemburgas (2,5 proc.

Lietuva tikisi iki kitų metų vidurio pasiekti proveržį NATO derybose dėl Baltijos jūros regiono oro gynybos principų, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak jo, detalės šiuo klausimu dabar yra derinamos techniniu lygiu, tačiau ministras tikisi persilaužimo ir tarp politikų.

  Baltijos šalys tariasi, kaip prisidėti prie tarptautinės bendruomenės kovos Artimuosiuose rytuose su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“.   Lietuva rengiasi į Iraką siųsti Specialiųjų operacijų pajėgas. Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sako, kad Lietuva, Latvija ir Estija atsisakė planų į Iraką siųsti bendrą Specialiųjų operacijų pajėgų eskadroną, tačiau šiuo metu svarstomi kiti bendradarbiavimo būdai.

Lietuva, Latvija ir Estija susitarė dėl bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo, taip siekdamos sustiprinti savo ekonomiką ir paskatinti investicijas bei darbo vietų kūrimą. Trijų Baltijos šalių finansų ministrai, Europos Komisijos (EK) bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) atstovai pirmadienį Briuselyje pasirašė memorandumą - juo šalys susitaria suvienodinti kapitalo rinkų reglamentavimą ir pašalinti investavimo kliūtis, pranešė Finansų ministerija.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Sausio-rugpjūčio mėnesiais ES teko 59 proc. viso Lietuvos eksporto ir 70 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys sudarė atitinkamai 73 proc. ir 77 proc., Estijos - 72 proc. ir 82 procentus. Į Lietuvą buvo išvežta 17 proc. viso Latvijos eksporto ir 6 proc. viso Estijos eksporto. Latvijai teko 10 proc.

Baltijos šalys rengiasi pasirašyti susitarimą dėl bendradarbiavimo ir pagalbos reaguojant į nelaimes. Kaip BNS sakė premjero patarėjas viešojo saugumo politikos srityje Arnoldas Pikžirnis, šis susitarimas leis greičiau reaguoti į kaimynų pagalbos prašymus civilinės saugos srityje. „Praktika rodo, kad esant tam tikrai nelaimei ar iššūkiams pirmiausia mums padėti gali kaimyninės šalys.

Baltijos šalys didžia dalimi nepatenka į bendrą populizmo Europoje panoramą, antradienį interviu BNS pareiškė JAV Džordžijos universiteto profesorius olandas Casas Mudde (Kasas Mudė). „Kalbant apie Baltijos šalis, tai gana įdomu – jų toje panoramoje tam tikra prasme nėra. Jos neatitinka Vidurio Europos, kur dominuoja dešiniojo sparno populistai, naratyvo“, – sakė C. Mudde Taline vykusios konferencijos užkulisiuose.

Rusija atrado naują būdą, kaip išnaudoti beveik visų NATO karių pažeidžiamą vietą – jų išmaniuosius telefonus, JAV dienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) trečiadienį citavo Vakarų šalių kariškius. NATO šalių kariai, pareigūnai bei vyriausybių atstovai sakė laikraščiui, kad Rusija surengė įsilaužimo į karių telefonus kampaniją, kuria siekta, jų teigimu, gauti operatyvinės informacijos, įvertinti pajėgų galią bei įbauginti karius. Rusijos gynybos ministerija tokių teiginių WSJ nekomentavo.

 NATO planuoja sustiprinti Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuotas kovines grupes karinių oro ir jūrų pajėgų elementais, pareiškė Aljanso pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas Jamesas Everardas (Džeimsas Everardas). „NATO sausumos pajėgų daliniai labai sėkmingai ir greitai integravosi regione, tačiau mes turime sustiprinti juos oro ir jūrų pajėgų elementais. Tai bus mūsų naujas iššūkis Baltijos valstybėse ir Lenkijoje“, – sakė J.Everardas per vizitą Estijoje.

Baltijos šalims eilinį kartą nerandant bendros pozicijos, Lietuva vieną svarbiausių dešimtmečio strateginių energetikos projektų - elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa - gali įgyvendinti viena. Praėjusią savaitę Lenkijoje viešėjęs premjeras Saulius Skvernelis netikėtai pareiškė, kad „artimiausiu metu“ bus pasirašytas susitarimas su Lenkija. Seimo energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys taip pat ragina ruoštis „planui B“ ir, prireikus, atsiskirti nuo Latvijos ir Estijos.

Tik kiek mažiau negu pusė Lietuvos gyventojų (47 proc.) jaučiasi finansiškai stabilūs, rodo „Ergo“ draudimo grupės užsakymu Latvijos sociologinių tyrimų bendrovės SKDS Baltijos šalyse atliekamų apklausų naujausi rezultatai. Taip tvirtino 48 proc. respondentų Estijoje ir 53 proc. Latvijoje. Materialinio bei finansinio saugumo rodiklis Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, nedidėja nuo 2014 metų, o Estijoje per šį laikotarpį jis nežymiai pakilo.