Vašingtone susitikę JAV, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai taip pat pareiškė ieškosiantys naujų galimybių sustiprinti regiono oro gynybą tiek dvišaliu pagrindu, tiek NATO formate.
„Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau periodiškai dislokuos pajėgas Baltijos valstybėse, siekdamos sustiprinti atgrasymą ir gynybą bei katalizuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos pastangas toliau vystyti jų nacionalinę gynybą“, – rašoma bendroje keturių prezidentų deklaracijoje.
„Siekdami užtikrinti stipresnį atgrasymą regione, plėtosime naujas idėjas ir galimybes, įskaitant oro gynybą, tiek dvišalių santykių pagrindu, tiek NATO Aljanse“, – paskelbė prezidentai.
Jungtinės Valstijos Baltijos šalyse 2014-2017 metais buvo dislokavusios po kuopą karių, bet pernai, kitiems sąjungininkams sukūrus po NATO batalioną Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, amerikiečių kariai atsitraukė į Lenkiją ir pratyboms atvyksta nereguliariai.
Lietuvos pareigūnai siekia, kad JAV kariai šalyje būtų nuolat. Antradienį paskelbta formuluotė apie tolesnį periodinį dislokavimą reiškia, kad didelių pokyčių artimiausiu metu turbūt nebus.
Siekdama sustiprinti oro gynybą, Lietuva kviečia JAV dažniau pratyboms atgabenti ilgojo nuotolio gynybos sistemas „Patriot“, galinčias numušti orlaivius ar balistines raketas. Baltijos šalys taip pat siekia būti įtrauktos į NATO Europos oro gynybos skydą.
Anot Lietuvos diplomatų, oro gynybos vystymo paminėjimas deklaracijoje yra pirmas tokio lygio JAV įsipareigojimas, jis bus svarbus siekiant pažangos liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
JAV deklaracijoje taip pat patvirtino „savo nepalaužiamą įsipareigojimą laikytis Vašingtono sutarties 5-ojo straipsnio“, įtvirtinančio kolektyvinės gynybos principą.
Prezidentas Donaldas Trumpas Baltijos šalyse buvo sukėlęs susirūpinimą, kai kritikavo NATO ir palankiai atsiliepė apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, bet jo sprendimas tiekti ginklus Ukrainai ir Rusijos diplomatų dalį nerimo išsklaidė.
D. Trumpas ragino D. Grybauskaitę pripažinti jo nuopelnus NATO
Baltijos šalių prezidentus priėmęs Jungtinių Valstijų vadovas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) viešai paragino Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę pripažinti jo nuopelnus NATO.
„Trys Baltijos šalių prezidentai ką tik man pasakė, kad NATO pradėjo leisti didžiulius kiekius pinigų D. Trumpo dėka. To niekada nebūtų nutikę, taigi NATO tapo daug stipresnė. Gal jūs norėtumėte tai pasakyti, ar norėtumėte tai pasakyti, ponia prezidente? Prašau“, – į D. Grybauskaitę kreipėsi D. Trumpas.
„Ar tai D. Trumpas, kuris padarė pokyčius NATO? Tai labai rizikingas klausimas, bet jeigu ji pasakytų tai, ką pasakė Ovaliniame kabinete...“, – klausė D. Trumpas.
Lietuvos prezidentė į tai atsakė, kad JAV lyderystė svarbi NATO, o sąjungininkai prieš prašydami kitų paramos pirmiausia turi padaryti savo namų darbus. Kaip pavyzdį ji pateikė Baltijos šalių sprendimą skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Aš galiu pakartoti, kad tai yra labai geras spaudimas mums visomis, visoms NATO narėms, tai puikus spaudimas visam politiniam elitui, kuris galvoja, kad kažkas kitas turi juos gintis, bet ne jie patys“ - sakė D. Grybauskaitė.
D. Trumpas susitikime su Baltijos šalių vadovais taip pat kelis kartus pakartojo, kad jis buvo itin griežtas Maskvai, bet pridūrė, kad geri santykiai su Rusija būtų „geras dalykas, o ne blogas dalykas“.
„Beveik visi su tuo sutinka, išskyrus labai kvailus žmones“, - kalbėjo jis.
D. Trumpas rinkimų kampanijos metu ir savo kadencijos pradžioje ne kartą kritikavo NATO, vadinamas jį atgyvenusiu aljansu. Jis itin piktais žodžiais atsiliepdavo apie sąjungininkus NATO, neskiriančius pakankamai lėšų gynybos reikmėms.
D. Trumpas: Baltijos šalys – pavyzdys kitoms NATO šalims
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) antradienį pagyrė Baltijos šalis už gynybos biudžetų didinimą ir paragino kitas NATO valstybes sekti jų pavyzdžiu.
„Jūsų įsipareigojimas dalytis našta yra pavyzdys, kaip kartu nešti šią naštą turi kitos NATO šalys ir partnerės visame pasaulyje“, – sakė D. Trumpas bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais.
Visos Baltijos šalys šiemet krašto apsaugai skiria 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip yra numatyta NATO dokumentuose. Daugelis kitų Europos šalių pagal šį rodiklį atsilieka.
Po prezidentų susitikimo paskelbtoje keturšalėje deklaracijoje rašoma, kad Jungtinės Valstijos ir toliau periodiškai dislokuos pajėgas Baltijos valstybėse.
Spaudos konferencijoje perklaustas, kokias pajėgas JAV ketina siųsti į Baltijos šalis, D. Trumpas nieko konkretaus neatsakė, tik apsiribojo teiginiu, kad visos šalys kartu dirba ties saugumo klausimais.
D. Trumpas dėkojo Baltijos šalims už jų įsitraukimą į kovą su terorizmu ir tvirtino, kad šalių verslai gali atrasti bendradarbiavimo taškų mokslo, technologijų ir medicinos srityse.
Pasveikinęs Lietuvą, Latviją ir Estiją su nepriklausomybės šimtmečiu, JAV prezidentas sakė, kad per ateinančius šimtą metu Amerika išliks „stipri, išdidi ir ištikima draugė ir sąjungininkė“.
