baltijos šalys

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai ketvirtadienį pasmerkė Rusijos bandymus klastoti istoriją, menkinant Maskvos vaidmenį pradedant Antrąjį pasaulinį karą ir sovietų nusikaltimus okupuotose Baltijos šalyse.  Bendrame pareiškime Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-ųjų metinių išvakarėse Baltijos šalių vadovai perspėjo, kad istorijos iškraipymas kelia pavojų taisyklėmis grįsto pasaulio tvarkai.

Vyriausybė siūlo leisti į Lietuvą darbo, verslo ar mokslo reikalais atvykti Europos Sąjungos šalių piliečiams, o atvykstantiems iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos – netaikyti dviejų savaičių saviizoliacijos. Karantiną siūloma tęsti iki  gegužės 31 dienos.  Pagal projektą, sienas ES piliečiams siūloma atverti nuo gegužės 11 dienos, tačiau jiems galiotų dviejų savaičių saviizoliacijos reikalavimas.

Baltijos šalyse iki pirmadienio vidurdienio iš viso patvirtinti 4018 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, 46 mirtys užfiksuotos Lietuvoje, 55 – Estijoje, 16 – Latvijoje, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys. Lietuva: patvirtinta 1419 atvejų, atlikti 144 tūkst. 29 tyrimai, mirė 46 žmonės. Latvija: patvirtinti 896 atvejai, atlikti 65 tūkst. 464 tyrimai, mirė 16 žmonių. Estija: patvirtinti 1703 atvejai, atlikti 55 tūkst. 784 tyrimai, mirė 55 žmonės.

Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriai sutarė, kad šalims prisijungus prie Europos elektros tinklų, jie kartu valdys energetikos sistemos dažnį Baltijos šalių galios ir dažnio valdymo bloke. Sinchronizavimo projektui svarbus memorandumas pasirašytas antradienį, skelbia bendrovė „Litgrid“.  „Dirbame išvien, kad sinchronizacijos projektai sklandžiai vyktų net ir karantino sąlygomis.

Sienos tarp Baltijos šalių galėtų būti atvertos nuo gegužės vidurio, po pokalbio su Latvijos ir Estijos kolegomis BNS trečiadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Preliminariai mes įsivaizduotume, kad tai galėtų įvykti nuo gegužės 18 dienos, tačiau tai jokiu būdu dar nėra nutarta“, – teigė L. Linkevičius. Pasak jo, epidemiologinė situacija „su tam tikrais niuansais“ šalyse yra panaši, todėl tai pagrįstai leidžia kelti klausimą dėl sienų atvėrimo.

Baltijos šalių prezidentai trečiadienį tarėsi dėl koronaviruso sukeltos krizės padarinių mažinimo ir strategijos, kaip grįžti į tvarų augimą. „Sieksime, jog Baltijos regionas būtų grįžimo į tvarų ekonomikos augimą sėkmės pavyzdžiu po krizės pasikeitusioje aplinkoje. Sutarėme tam išnaudoti tiek nacionalinius, tiek Europos Sąjungos finansinius instrumentus bei turimas politikos priemones, kad po krizės taptume dar stipresni“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas Gitanas Nausėda.

Koronaviruso SARS-CoV-2 sukelta ūmine kvėpavimo takų liga COVID-19 Latvijoje daugiausiai serga 30-39 metų amžiaus žmonės, skelbia Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centras. 139 šia liga susirgusiųjų yra 30-39 amžiaus (26 proc. pacientų dėl šios ligos), 103 – 40-49 metų metų (19 proc.), po 89 – 20-29 metų ir ne jaunesni kaip 60 metų amžiaus (po 17 proc.), 83 – 50-59 metų (17 proc.), 30 – iki 20 metų amžiaus žmonės (5 proc.

Latvijos skrydžių bendrovė „Air Baltic“ kitą savaitę surengs Baltijos šalių piliečių grąžinimo reisus į Vokietija, Jungtinę Karalystę, Nyderlandus, Sakarvelą, Turkiją. Bendrovė praneša apie numatytus repatriacijos reisus į Londoną, Stambulą, Tbilisį, Amsterdamą, Frankfurtą prie Maino. Išsamesnė informacija apie šiuos skrydžius – „Air Baltic“ tinklapyje.

Baltijos šalys koordinuos veiksmus kovojant su koronaviruso grėsme – keisis informacija apie keliaujančiuosius iš bei į rizikos zonas, epidemiologinę situaciją, priemones, kurių šalys imasi, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Lietuvos, Latvijos ir Estijos sveikatos apsaugos ministrų pasirašytame susitarime dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) pandemijos Baltijos šalys išreiškia solidarumą ir pažada abipusę pagalbą rengiantis ir reaguojant į kylančias grėsmes.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Baltijos šalys artėja prie bendro sprendimo nepirkti elektros iš Lietuvos pašonėje statomos Astravo atominės elektrinės. Baltijos šalių ministrai pirmininkai penktadienį Taline aptarė Baltijos šalių energetikos rinkos vystymą. „Džiugina, kad artėjame prie bendros Baltijos šalių pozicijos nepirkti elektros iš nesaugios Astravo atominės elektrinės“, – po susitikimo išplatintame pranešime sakė S. Skvernelis.

Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė (VMG) baigė statyti maždaug 140 mln. eurų vertės medienos drožlių plokščių gamyklą Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), o sausį ketina pradėti jos bandymus.  Pasak pagrindinio įmonės akcininko Sigito Paulausko, darbai vyksta pagal planą.

Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai pirmadienį susitikę Taline sutarė stiprinti bendradarbiavimą siekiant užtikrinti atgrasymą ir sąjungininkų paramą. „Baltijos šalys ir Lenkija išlieka labiausiai pažeidžiamu regionu prie rytinių NATO sienų, todėl turime ir toliau stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą visuose – dvišaliuose, regioniniuose, NATO ir ES – formatuose, kad užtikrintume atgrasymo efektyvumą“, – susitikime sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu penktadienį pareiškė, kad Turkija dar galutinai nepatvirtino atnaujintų NATO Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų ir pagrasino blokuoti paruoštą dokumentą, jei sąjungininkės nesutiks pripažinti Sirijos kurdų pajėgų teroristinėmis. Prieš dvi dienas Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas viršūnių susitikime teigė, kad šie gynybos planai buvo patvirtinti, nors Ankara iš pradžių žadėjo juos blokuoti.

Jungtinių Valstijų atsargos generolas Benas Hodgesas sako, kad Turkijos sprendimas blokuoti atnaujintus Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planus gali apsunkinti karinį planavimą, tačiau tai nėra katastrofa, nes kiti planavimo instrumentai išlieka. Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas pabrėžė, kad karininkai privalo atsižvelgti į tai, kokie gynybos planai yra formaliai patvirtinti visų NATO narių Šiaurės Atlanto Taryboje.

NATO nelaiko Rusijos priešu, bet atsakytų į puolimą prieš Lenkiją arba Baltijos šalis, antradienį paskelbtame interviu sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Šis interviu buvo paskelbtas Turkijai pagrasinus blokuoti naujus NATO planus dėl Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos – pavyzdžiui, potencialaus Rusijos puolimo atveju – jeigu galingosios Vakarų šalys nepripažins vienos kurdų kovotojų grupės teroristine organizacija.

Trijų Baltijos šalių įgyvendinamo europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ padėtis yra kritinė dėl blogo korporatyvinio valdymo ir interesų konflikto, pareiškė bendros įmonės „RB Rail“ darbuotojai. „Esame labai susirūpinę tuo, kad dosniai Europos Sąjungos finansuojamas projektas „Rail Baltica“ dėl blogo korporatyvinio valdymo ir interesų konflikto atsidūrė kritinėje padėtyje“, – rašoma 62 darbuotojų pareiškime.

Žiniasklaidai paviešinus, kad Turkija atsisako patvirtinti NATO gynybos planus Baltijos šalims ir Lenkijai, Lietuvos užsienio reikalų ministras sako tikįs, kad reikalingi sprendimai bus priimti iki kitą savaitę vyksiančio viršūnių susitikimo. „Galutinio sprendimo kol kas nėra. Vyksta pozicijų derinimas ir turime viltį, kad kai kurie sprendimai bus suderinti iki lyderių susitikimo gruodžio pradžioje Londone“, – BNS antradienio vakarą sakė Linas Linkevičius.

Skandalas Estijoje. Šalies vidaus reikalų ministras pareiškė, kad nėra tikras, jog esant reikalui NATO gins Estiją, Lietuvą ir Latviją. Dėl to trys šalys esą rengia atsarginį gynybos planą. Estijos prezidentė puolė raminti ministrą, o opozicija ragina už tokius žodžius jį spirti iš posto. Estijos vidaus reikalų ministras Mart Helme dėmesio centre atsidūrė po jo interviu Suomijos žurnalistams.

Švedijos nacionalinė transliuotoja SVT informavo apie artimiausiu metu planuojamą laidą apie įtariamą pinigų plovimą SEB padalinius Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Švedijos SEB. Po pranešimo SEB akcijos nuvertėjo beveik 14 procentų. Pasak banko pranešimo, SVT tiriamosios žurnalistikos laidos „Uppdrag Grasning“ atstovai susisiekė su banku ir pranešė, kad netrukus bus paskelbta apie įtariamą pinigų plovimą Baltijos šalyse, su kuriais tariamai susijęs SEB.

Šiaurės ir Baltijos šalys turi galimybių plėsti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, bet iniciatyva turėtų kilti iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, teigia Švedijos parlamentaras, vadovaujantis Šiaurės tarybai. Hansas Wallmarkas atkreipia dėmesį, kad reikia vienodai atsakingai vertinti ir iš Rusijos, ir iš Kinijos kylančias grėsmes.

Lietuvos vyrų futbolo rinktinė netrukus baigs dar vieną siaubingą savo „žygį“ Europos futbolo padangės link. Anksčiau dar bent teorinių galimybių ir patyliukais galvoje nugulusių vilčių turėjusiai nacionalinei komandai teliko „simbolinė“ 500 tūkst. eurų vertės misija. Tiesa, labai prastai su futbolu – ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltyje.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas, kuriame yra bandomas pateisinti 1939-ųjų SSRS ir Vokietijos nepuolimo paktas (Molotovo-Ribbentropo paktas), ne tik sukėlė kritikos bangą Baltijos šalyse, tačiau sulaukė ir Vakarų žiniasklaidos dėmesio. BBC skelbiama, kad Baltijos šalys pasmerkė tokį „skandalingą“ pareiškimą.

  Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dabartinių NATO priemonių ginti Baltijos šalims nuo Rusijos nepakanka.   Po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu prezidentas tvirtino, kad užpernai Lietuvoje dislokuotas tarptautinis sąjungininkų batalionas yra gera priemonė Rusijai atgrasyti, tačiau to nepakaktų apsiginti nuo Maskvos puolimo.

Buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje, generolas leitenantas Benjaminas Hodgesas sako, kad jei galėtų, Rusija Baltijos šalis pultų nors ir šiandien. Bet, pasak atsargos karininko ir Europos politikos analizės centro analitiko, negali. Viešėdamas Vilniuje jis svarstė, kad yra 25 proc. tikimybė, jog Rusija surengs karinę ataką prieš vieną iš Baltijos šalių arba prieš visas iškart. Būtent todėl, pasak generolo leitenanto, NATO pajėgos turi būti pasirengę reaguoti greitai.

Tautiečiai kaip kas gali mini 30-ą Baltijos kelio sukaktį. Kas bėgte, o kas ratuoti, šiandien skuba į Rygą ir net Taliną švęsti Baltijos šalių vienybės ir laisvės. Ši grupė bėgikų, nešini Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavomis, iš Vilniaus Katedros aikštės pradeda šventinį bėgimą iki pat Talino. Švęsdami Baltijos kelio 30-metį, estafetiniu bėgimu kas 10 kilometrų pasikeisdami ir pailsėdami, vyrai ir moterys per tris dienas pasiryžę įveikti 600 km atstumą.

Nuo Katalonijos separatistų iki Honkongo demokratų aktyvistų, prieš tris dešimtmečius nuo Sovietų Sąjungos padėjusi atsiplėšti Baltijos šalims gyva žmonių juosta vis dar įkvepia laisvės siekiančius žmones visame pasaulyje, rašoma „France 24“. „Baltijos kelias buvo įkvepiančiu įvykiu ne vieniems kovotojams už laisvę visame pasaulyje. Tai demonstruoja solidarumo ir nesmurtinių judėjimų jėgą“, – AFP cituojamas vienas iš Honkongo demokratinio judėjimo lyderių Joshua Wongas.

Investicijai nepasiteisinus ir neatsiradus norinčiųjų įsigyti bendrovę, Izraelio akcininkai likviduoja vienintelę Baltijos šalyse suvirinimo elektrodų gamintoją „Anykščių varis“, rašo „Verslo žinios“. Izraelio kapitalo „Zika Group“, investavusi Anykščiuose prieš trejus metus, buvo iškėlusi „Anykščių variui“ tam tikrus finansinius tikslus, bet rinkoje keičiantis technologijoms, įmonei nepavyko pasiekti akcininkų planuotų rezultatų.

Savaitgalį Rygoje vykusios „DeWalt Grand Prix“ lenktynės įeis į Baltijos šalių automobilių sporto istoriją, kai čia pirmą kartą prasidėjo oficialius „TCR Baltic“ čempionatas. Mūsų regione dar niekada nebuvo atskirų lenktynių gamykliniams tarptautinės klasės automobiliams, o čia, pirmosiose, startavo jau 9 automobiliai. Tiek pirmame, tiek antrame važiavime užtikrintai laimėjo „DHL Racing“ ekipos lenktynininkas Ramūnas Čapkauskas.

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, didėja susirūpinimas ekonomine situacija ir verslo perspektyvomis, rodo naujausia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) atlikta apklausa. Vokietijos kapitalo Lietuvos įmonės verslo aplinką vertina panašiai, kaip ir praėjusiais metais. 61 proc. apklaustųjų ją vertina gerai, 39 proc. – patenkinamai (pernai atitinkamai 66 proc. ir 34 proc.). Nė viena įmonė situacijos nevertina blogai. Panašiai vertinama ir padėtis savo ūkio šakoje.

Šiaurės ir Baltijos šalys stiprina bendradarbiavimą pinigų plovimo prevencijos ir priežiūros srityse, taip pat kovoje su teroristų finansavimu, pranešė Lietuvos bankas. Trečiadienį Švedijos sostinėje Stokholme šalių priežiūros institucijų vadovai sutarė dėl priemonių bendradarbiavimui stiprinti. Susitikimo metu nutarta įsteigti nuolatinę darbo grupę – ją sudarys Danijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos priežiūros institucijų atstovai.

Nusipirkti butą nuomai, investuoti į fondus, įsigyti įmonės akcijų, o galbūt tiesiog pasilepinti įspūdingomis atostogomis? Žinoma, kam skirti savo pinigus, sprendžiate patys. Vis dėlto SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška pastebi, kad gyventojai dažnai neišnaudoja visų investavimo galimybių. Sąskaitoje ar stalčiuje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja.

Vašingtone įsikūrusio nevyriausybinio Strateginių ir biudžeto vertinimų centro (Center for Strategic and Budgetary Assessments, CSBA) analizė rodo, kad Rusija potencialios krizės Baltijos regione atveju galėtų nuspręsti užpulti Lenkiją arba vieną ar daugiau Baltijos valstybių, pranešė Lenkijos visuomeninis radijas.

Praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai Baltijos šalyse tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Du kartus buvo atpažinti rusų naikintuvai Su-27 ir Su-24MR, kartą – transporto lėktuvas An-26. Visi šie orlaiviai virš Baltijos jūros skrido iš Rusijos pagrindinės dalies į Karaliaučiaus sritį.

Lietuva ekonomikos augimo sparta pernai nusileido kitoms dviem Baltijos valstybėms. Nacionalinių statistikos tarnybų negalutiniais duomenimis, kuriuos skelbia Latvijos centrinė statistikos valdyba, Lietuvos ūkis 2018-aisiais, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, ūgtelėjo 3,5 proc., Latvijos – 4,8 proc., Estijos – 3,9 procento. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį metinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, siekė 3,9 proc.

Žiniasklaidos paviešinta informacija apie galimą Švedijos banko „Swedbank“ įtraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo schemas Estijoje turės neigiamos įtakos visai Baltijos šalių bankų rinkai, kurią daugelis užsienio finansų institucijų vertina kaip vieną bendrą regioną, teigia BNS kalbinti ekspertai. „Baltijos šalių bankų sektoriui įtaka neabejotinai yra neigiama.

Legendinėmis žvaigždėmis mus lepinantis koncertų organizatorius „Back To The 80’s 90’s Lietuva” pranoko net pats save. Lapkričio 30 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse koncertuos Vokietijos bei Europos pop muzikos legenda – Blue System/ D.Bohlen! Derybos truko kelerius metus Tai – jau oficialu: absoliučiai geidžiamiausia ir šiais laikais Europos devintojo dešimtmečio pop muzikos mega žvaigždė D.Bohlen, įvertinęs puikius atsiliepi...

Baltijos šalių pasitraukimas iš Rusijos kontroliuojamo energetikos žiedo bus papildoma mokestinė našta jų piliečiams, antradienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.  „Pastaraisiais metais skyrėme daug dėmesio energetikos ištekliams, (Kaliningrado) regiono energetiniam saugumui, taip pat atsižvelgdami ir į Europos Sąjungos planus, kad Baltijos šalys pasitrauks iš Rusijos energetikos žiedo.

Nors minimali mėnesinė alga Lietuvoje (MMA) Lietuvoje nuo ateinančių metų sausio 1 d. augs, bet pagal šį rodiklį lyderiais Baltijos šalyse tikrai nebūsime. Mažiausiai uždirbantieji Estijos darbininkai gaus daugiau nei šimtu eurų daugiau nei jų kolegos Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje esantis 400 eurų dydžio MMA jau nuo 2019 m. pradžios bus kilstelėtas 30 eurų – iki 430 eurų prieš mokesčius.

Amerikiečių saugumo ekspertai rekomenduoja didinti JAV karių kontingentą Lenkijoje, ketvirtadienį pranešė lenkų visuomeninis radijas. Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Atlantic Council“ ekspertai perspėjo, kad jų vėliausiu tyrimas rodo, jog Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos NATO priešakinės pajėgos užpuolimo atveju gali patirti pralaimėjimą, informavo JAV karybos naujienų leidinys „Stars and Stripes“. „Ryžtinga Rusijos konvencinė ataka, ypač surengta netikėtai, per gana trumpą laik...

JAV analitikai iš prestižinės bendrovės RAND įvertino Vakarų šalių atgrasymo politiką, kurią JAV vykdo Baltijos šalyse. Grėsmė regionui nuo Rusijos yra minimali, tačiau Vašingtonui rekomenduojama demonstruoti Baltijos šalių palaikymą, rašoma amerikiečių ataskaitoje. Nepaisant iššūkių, kurie iškilo JAV dėl būtinybės ginti tokius regionus, kaip Rytų Europa ir Kinijos jūra, amerikiečių kariuomenė neskiria pakankamai dėmesio potencialių priešininkų atgrasymui juose.

Nors Kremliaus vykdoma propaganda stipriai nusitaikiusi į tautines mažumas įvairiose šalyse – tai ypač juntama Baltijos šalyse, turinčiose dideles rusakalbių mažumas, didesnių rezultatų tai neduoda. Remiantis VSD, Lietuvoje jau kurį laiką įgyvendinama Rusijos tėvynainių politika, kai rusakalbiam jaunimui vykdomi ideologiniai projektai, remiamos tariamus Rusijos tėvynainių teisių pažeidimus ginančios organizacijos ar rengiamos Lietuvos valstybingumą menkinančios informacinės kampanijos.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Sergejus Lavrovas su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukštuoju komisaru tautinių mažumų klausimais Lamberto Zannieru aptarė aktualius organizacijos veiklos šios srityje klausimus, pirmadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Anksčiau nei planuota pabaigus Lietuvos jungties su Švedija „NordBalt“ remontą elektros kainos praėjusią savaitę mažėjo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, elektra pigo 3 proc. iki 57,83 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 1 proc. iki 57,80 euro, Estijoje kainos kritimas buvo didžiausias – 17 proc.

Europos Komisija dar šiemet ruošiasi pradėti konsultacijas su Rusija dėl Baltijos šalių elektros tinklų atjungimo nuo posovietinės sistemos ir sinchronizavimo su Vakarų Europa. „Per kitą susitikimą su Rusijos energetikos ministru lapkričio mėnesį mes informuosime Rusijos ministrą apie desinchronizavimo procesą“, – interviu BNS sakė už energetiką atsakingas Europos Komisijos viceprezidentas Marošas Šefčovičius.

 Metinis pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį buvo mažiausias Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba per metus – rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu – Lietuvoje išaugo 3 proc., rodo penktadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje pramonės gamyba per metus ūgtelėjo 6,4 proc., Estijoje – 5,6 procento. Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa, Lietuvoje pramonė augo 1,4 proc., Latvijoje – 2,3 proc., Estijoje – 1,5 procento.

Afrikinio kiaulių maro užkratas į Belgiją galėjo patekti iš Baltijos valstybių, skelbia Belgijos RTBF. „Atitinkamos Belgijos institucijos tiria dvi pagrindines afrikinio kiaulių maro viruso pateikimo į šalį versijas - šis virusas Belgijoje galėjo išplisti iš Baltijos šalių vilkikų vairuotojų maisto atliekų, arba jį galėjo atvežti iš misijų Baltijos valstybėse grįžę Belgijos kariai“, - pranešė RTBF.

Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų šiemet tik truputį lėtesnė ir nėra akivaizdžių vidaus požymių, kurie perspėtų apie rimtus pavojus artimiausiu metu. Kitąmet Lietuvos BVP turėtų augti 3 proc., Latvijos ir Estijos – po 3,5 procento.


Estijos, Latvijos ir Lietuvos futbolo federacijos sudarė strateginės Baltijos šalių futbolo plėtros ekspertų grupę, kuri pirmąsyk susirinko Taline. 
Trijų Baltijos valstybių futbolo federacijų vadovai rugpjūčio 14 d. sutarė iš aukščiausio lygio federacijų darbuotojų suformuoti ekspertų grupę. Atsakingi savo srities asmenys ir specialistai šioje grupėje diskutuos dėl konkrečių veiklos sričių.

Benzinas ir dyzelinas degalinėse Lietuvoje išlieka pigiausias Baltijos valstybėse. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje buvo 1,209 euro, Rygoje - 1,332 euro, Taline - 1,369 euro, dyzelino - atitinkamai 1,124 euro, 1,262 euro ir 1,309 euro. Litras suskystintų dujų Vilniuje ir Rygoje kainavo tiek pat - vidutiniškai 0,569 euro, Taline - 0,649 euro.