Nepaisant iššūkių, kurie iškilo JAV dėl būtinybės ginti tokius regionus, kaip Rytų Europa ir Kinijos jūra, amerikiečių kariuomenė neskiria pakankamai dėmesio potencialių priešininkų atgrasymui juose. Šią problemą nurodė privačios analitinės bendrovės RAND ekspertai savo ataskaitoje „Tarptautinės agresijos efektyvaus atgrasymo poreikių tyrimas“, paviešintoje lapkričio 20-ąją.
Baltijos šalys jau ne vieną šimtmetį jaučia Rusijos agresiją
Vienas iš pagrindinių regionų, kur JAV realizuoja savo kuriamą atgrasymo strategiją, RAND analitikų teigimu yra Baltijos šalys. Dokumente pažymima, kad 2008-ųjų karas Gruzijoje ir Rusijos aneksuotas Krymas 2014-aisiais demonstruoja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nelaiko Europos sienų nejudinamomis.
Pažymima, kad jau vien dėl to Latvijoje, Estijoje ir Lietuva yra jaučiama baimė dėl Maskvos ketinimų, ir šios valstybės ieško garantijos iš NATO partnerių savo saugumui užtikrinti.
Baltijos šalių nerimą ekspertai aiškina grėsme, kuri per amžius buvo juntama iš didžiųjų valstybių, įskaitant ir Rusiją. Maža to, kai kuriose iš šių valstybių gyvena ženklus rusakalbių mažumos skaičius, ir yra pergyvenama, kad Rusija gali pasinaudoti šiuo faktoriumi savais tikslais.
Įsiveržimo rizika minimali
Ataskaitos autoriai įvertino rusų suinteresuotumą veržtis į Baltijos šalis, o taip pat JAV naudojamų agresijos atgrasymo priemonių adekvatumą. Pasak RAND ekspertų, karinės Rusijos agresijos Baltijos šalyse tikimybės yra maža. Maskva kritikuoja NATO plėtrą ir veržiasi pakeisti dabartinę strateginę terpę savo naudai, tačiau ji nesvarsto „agresyvių veiksmų Baltijos šalyse kaip šių tikslų pasiekimo priemonės“.
„Rusija <...> nelaiko Baltijos šalių strategiškai svarbiu regionu, kokiu yra laikoma Gruzija ar Ukraina“, – konstatavo ataskaitos autoriai.
RAND ekspertų teigimu, Rusija naudojasi kitomis priemonėmis, kad iškeltų savo nacionalinius interesus. Kalbama apie regioninius darinius – Kolektyvinio saugumo sutartį, kaip atsaką NATO ir Eurazijos ekonominės sąjungą, kaip atsaką Europos sąjungai.
Rusijos elgesys gali tapti agresyvesniu dėl amerikiečių priešraketinės gynybos sistemų dislokavimo Baltijos šalyse, mano ekspertai. Maskva jau nuo 1990-ųjų metų nerimauja dėl to, kad JAV priešraketinės gynybos pajėgos gali, ir visai pagrįstai, blokuoti Rusijos galimybes suduoti atsakomąjį branduolinį smūgį. Tiesa, ekspertai pažymi, kad, priešingai Rusijos teiginiams, kol kas strateginis balansas nėra kažkaip kritiškai nukrypęs jų nenaudai.
Analitikai taip pat nesurado pagrindo teiginiams, kad Rusija augina karinę jėgą prie sienos su Baltijos šalimis. Net ir po NATO susitikimo Varšuvoje, kuriame buvo priimtos priemonės dėl Rusijos atgrasymo, Maskva, įsitvirtinusi savo pozicijas pietvakarių kryptimi išilgai sienos su Ukraina, nepradėjo didinti savo karinio dalyvavimo šalia sienų su Baltijos šalimis, atkreipė dėmesį analitikai. „Karinės pajėgos gali būti perdislokuotos iš vieno regiono į kitą, tačiau tokiems dalykams reikia laiko ir jie atkreipia į save dėmesį“, – pažymima ataskaitoje.
Dar viena priežastis, dėl kurios įsiveržimas į Baltijos šalis yra mažai tikėtinas, – didelė rizika, kuri lydėtų tokį žingsnį, mano analitikai. Ekspertų teigimu, tiesioginė Rusijos ir JAV konfrontacija kelia didesnę grėsmę Maskvai.
„Nepaisant to, kad Rusija nuo 2009 metų aktyviai modernizuoja savo karines pajėgas, strateginis Rusijos ir JAV jėgų balansas rodo JAV viršenybę. Rusija leidžia dešimt kartų mažiau gynybai, negu JAV, ir turi mažiau karių bei pagrindinių karinės technikos vienetų – naikintuvų, laivų ir povandeninių laivų“, – nurodo ataskaitos autoriai.
Jų teigimu, Rusija Baltijos šalyse neįžvelgia aštrios savo saugumo grėsmės ir vargu ar imsis kokių nors beviltiškų veiksmų.
Šiame kontekste JAV naudojamos priemonės užtikrinti Baltijos šalių saugumą iš esmės yra užtenkamos, pažymi RAND ekspertai. Tačiau jie rekomenduoja Vašingtonui toliau tęsti investicijas į regiono šalis ir demonstruoti NATO 5-ojo str. tvirtumą. JAV taip pat derėtų pastūmėti Estija ir Latviją, kad šios imtųsi papildomų pastangų, leisiančių patenkinti rusakalbių gyventojų poreikius, rašoma ataskaitoje. Ekspertų manymu, tai atimtų iš Maskvos priemones daryti įtaką Baltijos šalims.
Politikai nori apsidrausti
Nuo 2017-ųjų Lenkijoje ir Baltijos šalyse yra dislokuota daugiau nei 7 tūkst. NATO karių. Iš jų 4 tūkst. buvo išsiųsti į regioną kaip NATO atstovai. 2020-aisiais NATO planuoja dislokuoti 30 oro eskadrilių, pasirengusių užtikrinti greitą aljanso pajėgų mobilizaciją ir reagavimą priešui įsiveržus į NATO teritoriją. NATO generalinio sekretoriaus patarėja Rose Gottemoeller pareiškė, kad krizės atveju Baltijos šalių ir Lenkijos teritorijoje pajėgos gali būti sutrauktos iš visų aljanso šalių.
Baltijos šalių susitikimo Vašingtone, vykusio praėjusių metų balandį, rezultatas toks: Lietuvai, Latvijai ir Estijai buvo pažadėta papildoma karinė pagalba, skiriant daugiau nei 170 mln. dolerių amunicijai ir apmokymams įsigyti.
Šių metų gegužę Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pakvietė NATO partnerius imtis papildomų pastangų siekiant sustiprinti Baltijos šalių saugumą. L. Linkevičius pasiūlė Baltijos šalyse dislokuoti ne tik aljanso antžemines pajėgas, tačiau ir karinį laivyną ir oro pajėgas, rašoma „The Baltic Times“.
Analitinio centro „Chatham House“ ekspertas Keiras Gilesas tvirtina, kad Baltijos šalyse dislokuotos pajėgos nepajėgtų sustabdyti modernizuojamos Rusijos kariuomenės agresijos. Pasak analitiko, Vakarai turėtų būti pasirengę blogiausiam scenarijui ir puoselėti karinės galios Baltijos šalyse auginimo galimybę. Vakarų valstybėms derėtų demonstruoti, kad jie gali už save pastovėti, ir tik tokiu būdu Rusijos grėsmė gali būti sustabdyta, tikino ekspertas savo apžvalgoje „Carnegie“ centrui.
