Prieš dvi dienas Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas viršūnių susitikime teigė, kad šie gynybos planai buvo patvirtinti, nors Ankara iš pradžių žadėjo juos blokuoti.
Tuo metu M. Cavusoglu Romoje sakė žurnalistams, kad Turkija tik sutiko su kitu proceso žingsniu, bet dar nepatvirtino planų ir juos blokuos, kol bus patvirtintas Ankaros gynybos iniciatyvos.
Turkija nori, kad NATO pritartų jos nuomonei, jog Sirijos šiaurės rytuose veikiantys kurdų Liaudies apsaugos daliniai (YPG) yra teroristų grupuotė.
Ankara laikosi pozicijos, kad YPG yra dalis Turkijoje uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), jau kelis dešimtmečius tęsiančios kruviną sukilimą šalies pietryčiuose ir JAV bei Europos Sąjungos laikomos teroristine organizacija.
„Butų nesąžininga, jei kitos šalys nepatvirtins mūsų plano ir tuo pat metu patvirtins planą kitiems“, – pažymėjo turkų diplomatijos vadovas.
Po Londono apylinkėse šią savaitę surengto NATO viršūnių susitikimo J. Stoltenbergas paskelbė, kad buvo pasiektas susitarimas dėl Baltijos šalių gynybos plano.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino tokią žinią ir padėkojo Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui „už solidarumą“, nors liko neaišku, ką Turkija gavo mainais už pademonstruotą paramą, jei apskritai gavo.
Prancūzijos prezidento Emmanulis Macronas tuo metu sakė, kad keturšalis susitikimas su R. T. Erdoganu ir Didžiosios Britanijos bei Vokietijos lyderiais padėjo „išsklaidyti nesusipratimus“, o Turkijos vadovas esą tikriausiai priėjo išvadą, kad blokuoti Lenkijos ir Baltijos šalių gynybos planą neatitiktų jo interesų.
