„Pasiektas principinis sutarimas (...). Mes neturime prieštaravimų iš Turkijos pusės, kurie neleido mums iki galo padėti taško šioje istorijoje“, - žurnalistams Londono Vatfordo priemiestyje sakė G. Nausėda pasibaigus NATO vadovų sesijai.
Turkija pastaruoju metu vienintelė atsisakė patvirtinti atnaujintą Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planą, kol nebus sutarta dėl panašaus plano Turkijai.
Daugiausia ginčų kėlė Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.
G. Nausėda sakė, kad kurdų situacija nebuvo aptarta NATO lyderių susitikime.
„Kol kas nebuvo apie tai kalbos, šiandien tai nebuvo dienotvarkėje, ir manau, kad šitą klausimą mes išspręsime“, – teigė šalies vadovas, paklaustas, kaip NATO reagavo į Turkijos reikalavimus dėl kurdų.
Gynybos planų atnaujinimą G. Nausėda pavadino praktiniu NATO sutarties penktojo straipsnio, kuris įtvirtina kolektyvinę gynybą, realizavimu.
„Kalbėti apie penktąjį straipsnį abstrakčiai, žinoma, galima, bet jis turi turėti labai konkrečią kolektyvinės gynybos išraišką, kuri atsispindi planuose, atsispindi konkrečiose investicijose, ir dabar mes šitą žingsnį pagaliau galėsime padaryti“, – teigė šalies vadovas.
NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais, tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis NATO susitikime teigė, kad Lietuvai saugantis nuo Rusijos grėsmės be detalesnio gynybos planavimo taip pat reikia daugiau karinių pratybų ir oro gynybos pajėgumų.
G. Nausėda taip pat pasveikino NATO vadovų sprendimą baigiamojoje deklaracijoje įvardyti Rusijos grėsmę. Dokumente teigiama, kad „Rusijos agresyvūs veiksmai kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui“.
„Prie derybų stalo sėdint susidarė įspūdis, kad daugelis valstybių supranta, koks neramus yra dabartinis pasaulis, ir kad vienas iš veiksnių yra agresyvus Rusijos elgesys savo kaimynių atžvilgiu“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovas taip pat teigė, kad NATO lyderiai aptarė Kinijos ekonominę ekspansiją, ypač technologijų ir infrastruktūros srityse.
