Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje lapkritį siekė 4,4 proc., Latvijoje - 2,7 proc., Estijoje - 4,2 procento.
Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje brango 0,3 proc., Latvijoje - 0,1 proc., o Estijoje - 0,5 procento.
Šią savaitę „Luminor“ analitikai teigė, kad nors atlyginimai auga, gyvenimo pagerėjimą pajaučia ne visi dėl augančių kainų.
„Šiemet fiksuojama situacija, kai darbo užmokesčio augimo efektą gesina išaugusi infliacija, todėl statistinis vartotojas gyvenimo kokybės pokyčio tiesiog nepajunta. Ypač, palyginti su 2016 metais, kai infliacijos ir darbo užmokesčio augimo proporcijos buvo labai palankios gyventojams: infliacija – 0,7 proc., bruto darbo užmokesčio augimas – 8,7 proc. Be to, infliacija paliečia kiekvieną gyventoją, o atlyginimas didinamas tik tam tikrai dirbančiųjų daliai. Būtent subjektyvūs faktoriai lemia kai kurių visuomenės grupių vertinimus apie prastesnę ekonomikos būklę ir perspektyvas, nors oficiali statistika rodo priešingai. Tačiau artimiausių metų infliacijos prognozės bus palankesnės“, – sako banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Luminor“ analitikų skaičiavimu, 2018 m. infliacija sieks 2,5 proc., tuo tarpu bruto darbo užmokestis augs 6 proc., o 2019 metais infliacijos augimo rodiklis turėtų siekti 2,6 proc., o darbo užmokestis didės 5 proc. Kitąmet kainų kilimas turėtų sulėtėti dėl ne tokių reikšmingų kaip pernai pokyčių akcizų politikoje bei santūresnių kertinių žaliavų kainų pokyčių tarptautinėse rinkose. Be to, išaugusi infliacija apribojo kelerius metus iš eilės Lietuvos ekonomiką variusį vidaus vartojimo variklį. Jei šių metų pirmąjį ketvirtį namų ūkių vartojimas augo 5,5 proc., jau trečiąjį metų ketvirtį jo augimas smuko iki 2,4 proc., o metus, tikėtina, užbaigsime su dar mažesniu augimu. Tad tikėtina, kad prekybininkai bus priversti sureaguoti į vangesnę paklausą siūlydami vartotojams patrauklesnes kainas.
