Tiesioginiame eteryje sulaukęs klausimo, „kada bus imtasi priemonių prieš Latviją, dėl šios politikos rusų kalbos mokymo klausimu“, įskaitant ir sankcijas, V. Putinas pažymėjo dialogo svarbą.
„Priemonės, kuriomis mes turime saugoti mūsų tautiečių interesus, turi būti tokios, kad nepablogintų jų situacijos. Todėl mes vystome dialogą su savo partneriais Europos Sąjungoje. Tikiuosi, kad jiems galų gale bus gėda dėl to, kad jie, kreipdami dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus už Europos Sąjungos ribų, leidžia sau taip grubiai pažeisti žmonių, gyvenančių Europos Sąjungoje, teises. Tai tas atvejis, kuris mūsų liaudyje įvardijama kaip „svetimoje akyje ir krislą pastebi, o patys pas save ir rasto nemato“, – aiškino V. Putinas.
Jis taip pat pažymėjo, kad sankcijos „nepadeda spręsti problemų, o tik jas pagilina“. Rusijos prezidentas taip pat paaiškino, kad „Rusija nuolat apie tai kalba, kreipiame į tai Baltijos šalių valdžios dėmesį, įskaitant ir Latviją“.
V. Putinas kalbėjo apie „nepiliečius“, kurie, anot Rusijos prezidento, buvo sugalvoti Latvijoje ir Estijoje, siekiant apriboti žmonių, gyvenančių šiose valstybėse, teises. V. Putinas piktinosi, kad šiais laikais gali būti civilizuotos visuomenės, kuriose tūkstančiai žmonių gali būti paskelbti nepiliečiais.
Latvijos nepiliečiai
Apie du milijonus gyventojų turinčioje Latvijoje rusai ir rusakalbiai sudaro apie 40 procentų šalies gyventojų. Iš jų šimtai tūkstančių neturi Latvijos pilietybės.
Žmonės atvykę į Latviją sovietinės okupacijos metu ir jų palikuonys gimę iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. norint gauti Latvijos pilietybę turi pereiti natūralizacijos procesą.
Nepiliečiai neturi balsavimo teisės ir negali pretenduoti į darbą valstybinėse institucijose, įskaitant kontraktinę kariuomenę ar policiją. Vaikai gimę po nepriklausomybės atkūrimo automatiškai gauna Latvijos pilietybę. Tačiau jeigu abudu tėvai yra nepiliečiai jie turi teisę pasirinkti ar duoti vaikui Latvijos pilietybę ar ne, tačiau automatiškai pilietybės tokie vaikai negauna.
