baltijos kelias

Laima Ragėnienė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt Tai, kas vyksta dabar, Baltijos keliui suteikia naujų prasmių, sako Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys. „Mes dar kartą paliudijame, jog, nepaisant etninių, ideologinių, pasaulėžiūros, partinių, socialinių ir kitokių skirtumų, esame kartu. O tai mums teikia viltį, kad mes, kaip bendruomenės, kaip tautos, esame ir galime būti, nes jau parodėme, kad kartu galime kažką nuveikti“, – pabrėžia jis.

25-tų Baltijos kelio metinių minėjimuose JAV dalyvaujantis legendinės roko grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas prisimena prieš ketvirtį amžiaus į Baltijos kelią „Antį“ vedusias „Roko maršų“ laisvės idėjas. Muzikanto teigimu, Baltijos kelias – beprecedentis istorinis įvykis, pažadinęs kiekvieno lietuvio sąmonę, o jo atminimas itin svarbus ateities kartoms. „Baltijos kelias – žmogiškosios politikos šedevras. Tai buvo tobula savo forma ir turiniu vieša manifestacija.

Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje Baltijos kelio 25-metį pasitinka šventiniais renginiais. Vietos lietuvių bendruomenes kartu prisiminti Baltijos šalių kelią į nepriklausomybę kviečia Lietuvos atstovybės Airijoje, Baltarusijoje, Belgijoje, Estijoje, Japonijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Ukrainoje. Dubline rugpjūčio 23 dieną Baltijos kelio 25-metį kartu minės Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados bei Airijos lietuvių, latvių ir estų bendruomenės.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, minėdama Baltijos kelio 25-metį, kviečia susikibti rankomis ir uždegti vienybės laužą kaip solidarumo su Ukraina ženklą. Ukrainos atlikėja Ruslana Lyžičko, išgarsėjusi po pergalės „Eurovizijos“ konkurse, rugpjūčio 23 d. atvyksta į Vilnių pasveikinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos su Baltijos kelio 25-mečiu. Šeštadieni, 19.30 val.

Dalia Kuodytė, LR Seimo narė, LR liberalų sąjūdis Kaip visada, jubiliejaus proga bus pasakyta daug gražių ir teisingų žodžių apie tai, kaip mes siekėme laisvės, kokie buvome drąsūs ir vieningi, tuo stebindami pasaulį. Visi, kurie ten buvome, galime daug pasakoti apie tai, kokie nepakartojami jausmai bei potyriai liko visam gyvenimui. Išties – tai gali nutikti tik kartą gyvenime (geriausiu atveju). Tačiau aš ne apie tai.

Gabrielė Valaitytė, LRT.lt Kai 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos regiono gyventojai susikibo į gyvą grandinę, latviui Aivars Noviks-Grasis buvo tik 12 metų. Baltijos kelyje jis nedalyvavo, tačiau dabar, minint 25-ąsias įvykio metines, A.N-Grasis nusprendė savotiškai jame sudalyvauti ir pradėjo kelionę maršrutu Vilnius –Talinas. Deja, kelionės tikslo jis nepasiekė, tačiau tikina: atėjus laikui, jis pabaigs pradėtą žygį.

Virtualioje erdvėje ketvirtadienį prasidėjo interaktyvus projektas, kuris kviečia vėl susiburti tuos, kurie susikibę už rankų stovėjo „Baltijos kelyje“ prieš 25 metus. Nors prisiminimai apie „Baltijos kelią“ gyvi kiekviename iš mūsų, dabar galime juos išgyventi dar kartą. Iniciatyvos paskyroje Facebook.

Jovitas Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Minint Baltijos kelio 25-ąsias metines, keliautojas iš Latvijos nutarė šį įvykį pagerbti pėsčiomis leidžiantis iš Vilniaus per Rygą iki Talino. Vyras keliaus tuo maršrutu, kuriuo prieš 25 metus buvo sudaryta gyva žmonių grandinė. Šia akcija latvis taip pat prisidės prie UNESCO Latvijos nacionalinės komisijos projekto „Baltijos kelio pasakojimai“ – keliaudamas kalbins žmones ir klausysis jų pasakojimų.

Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, vadovaujama dr. Romo Pakalnio, į Kultūros vertybių registrą įtraukė 36 Baltijos kelią žyminčių ženklų vietas. Vienos ženklo vietos vertingosios savybės patikslintos. Visoms 37 vietoms suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo. Nuo Vilniaus į šiaurę per visą Lietuvą pažirusioms Baltijos kelio ženklų vietoms teisinė apsauga suteikta dėl jų istorinės vertės.

Jau ketvirtis amžiaus praskriejo nuo Sąjūdžio – judėjimo, pašaukusio tautą į svarbiausią laisvės žygį – Baltijos kelią, įkūrimo. Surinkta po kruopelytę Rugpjūčio 23-ioji į Lietuvos istoriją įrašyta ir tamsiomis, ir šviesiomis raidėmis. Juodžiausia ta diena buvo 1939 metais, kai buvo pasirašytas paktas, panaikinantis šalies nepriklausomybę.

Balsas.lt redakciją pasiekė skaitytojo Andriaus nuotraukos, kuriose jis penktadienio rytą užfiksavo Vilniaus Konstitucijos prospektu bėgusius žmones, kurie kartu nešėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavas. „Prabėgantys žmonės šypsojosi ir mojavo rankomis. O kai paklausiau, kokiu renginio akcentu tapo šis bėgimas, policijos ekipažų lydimi žmonės šūktelėjo „Talin, Ryga, Vilnius“. Smagu, kad istorinis Baltijos kelias iki šiol dar sugeba suvienyti tris tautas“, - pasakojo Balsas.

Baltijos kelio minėjimo išvakarėse latviai, lietuviai ir estai kviečiami dar kartą šventiškai susikibti rankomis, šį kartą – socialinėje žiniasklaidoje. Interaktyviame interneto tinklalapyje www.thebalticway.eu bus bandoma dar kartą atkurti šį istorinį įvykį, prisimenant nemirtingas laisvės ir bendrų tikslų idėjas.

Nuotraukos iš Baltijos kelio su anūke vežimėlyje, tautiniais drabužiais aprengta lėlė, vėliavėlė, kabėjusi automobilyje 1989 metais, radijo žurnalistės senas diktofonas, senas juostinis fotoaparatas, senas „pribaltikos“ žemėlapis – tai pirmieji daiktai atnešti penktadienį skaitmeninti į Seimą, kuriame vyksta projekto „Europeana 1989“ prisiminimų surinkimo dienos.

Rytoj, Europos Parlamente Briuselyje vyksiančios iškilmingos ceremonijos metu pagrindinei Europos Parlamento alėjai bus suteiktas Baltijos kelio vardas. Oficialus atidarymas vyks dalyvaujant aukščiausiems Lietuvos ir Latvijos vadovams – Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir premjerui Valdžiui Dombrovskiui, Europos Parlamento pirmininkui Martinui Šulcui (Martin Schultz), Europos Komisijos viceprezidentui Siimui Kallasui (Siim Kallas) bei Baltijos revoliucijos lyderiams.

Europos Parlamento biuras pritarė Baltijos valstybių europarlamentarų pasiūlymui pagrindinei Europos Parlamento alėjai suteikti Baltijos kelio vardą. Šis pasažas bus pavadintas Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečių garbei, kurie 1989 m. rugpjūčio 23 d. susikibę rankomis sudarė simbolinę 600 kilometrų ilgio žmonių grandinę, nusidriekusią per visas tris Baltijos valstybes, ir tokiu būdu visam pasauliui pademonstravo savo laisvės siekį.

Rugpjūčio 23 d. Lietuva mini svarbią datą – 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga suorganizavo pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Ta proga rezistentai ir pirmieji atkurtos valstybės vadovai susirinko paminėti vieno svarbiausių įvykių - mitingo, pasmerkusio nusikalstamą Ribbentropo-Molotovo paktą, 25-ąsias metines.

1989-ųjų rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo metines, Vilnių, Rygą ir Taliną sujungė gyva 600 kilometrų žmonių rankų grandinė. Manoma, kad gyvą žmonių grandinę sudarė apie 2 milijonus žmonių, iš jų net vienas milijonas buvo lietuvių. Pasak Baltijos kelio akcijos organizatorių, ši istorinė data dabar nepelnytai pamirštama.

Žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstovė ir oficiali kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje UAB „Monetų namai“ artėjant Baltijos kelio minėjimui įamžino šį įvykį paauksuotame, trispalvės spalvomis puoštame medalyje. 1989 m. rugpjūčio 23 dieną pusantro milijono Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibo rankomis ir sudarę gyvą grandinę pasauliui pademonstravo tarpusavio solidarumą.

Antradienį Lietuva minėjo Juodojo kaspino dieną bei 22-ąsias Baltijos kelio metines, kai dar neatgavusios nepriklausomybės trys Baltijos valstybės subūrė ilgiausią visų laikų žmonių grandinę, nusidriekusią nuo Vilniaus iki Talino. Taip tuomet paminėtos 50-osios Ribentropo-Molotovo pakto, padalijusio Baltijos bei kai kurias kitas Europos valstybes Rusijos bei Vokietijos įtakos zonoms, – tai lėmė vėlesnę šių valstybių okupaciją, – metinės.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad 1989 metais vykęs Baltijos kelias buvo Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių triumfo valanda kelyje į nepriklausomybę, ir ragina kasdien vis iš naujo prisiminti šio kelio pamokas bei į asmeninį Baltijos kelią stoti naujai diena po dienos. „1989 metų vasarą Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės stojo į Baltijos kelią prieš melą ir prievartą, slėgusius mus nuo pat nusikalstamo 1939 metų pakto, ir už savo laisvę ir savo valstybių nepriklausomybę.

Mūsų valstybės istorijoje yra nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvė, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais: didžiųjų valstybių Vokietijos ir Rusijos susitarimai, kurių slaptieji protokolai padalino Europą ir surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

Trečiadienį Vyriausybė svarstys Seimo valdybos persiųstas Kainų įstatymo pataisas, kuriomis parlamentarai siūlo nustatyti prekybininkų antkainių maistui ribas. Jei pataisoms būtų pritarta, prekybininkų antkainis negalėtų viršyti 50 proc. gamintojų kainos. Nesilaikantiems šių reikalavimų grėstų 2 proc. mėnesinės įmonės apyvartos bauda už pirmą pažeidimą ir 5 proc. – už pakartotinius. Tačiau manoma, kad parlamentarų idėjos bus atmestos.

Rugpjūčio 20 dieną Viljandyje, Estijoje, baigėsi penkias dienas trukusios tarptautinės daugiadienės plento dviračių lenktynės „Baltic Chain Tour“, kurios buvo skirtos paminėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai svarbų istorinį įvykį – Baltijos kelią. Tarptautinių plento dviračių lenktynių nugalėtoju tapo Latvijos komandą „Alpha Baltic“ atstovavęs estas Erki Putsepas, teigiama pranešime spaudai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, iš sostinės Katedros aikštės išlydėdama tradicinio tarptautinio estafetinio bėgimo „Baltijos kelias“ (Vilnius–Ryga–Talinas), skirto 1989–ųjų gyvajam Baltijos keliui paminėti pirmuosius dalyvius, sakė, kad šis bėgimas yra mūsų visų idealų, vienybės ir laisvės siekių simbolis. Penktadienio rytą apie keturiasdešimt bėgikų su šalies vadovės sveikinimu ir kunigo pašventinimu iš Vilniaus širdies – Katedros aikštės – išlydėti į 600 km bėgimą.

Jau šiandien, rugpjūčio 16 d., antradienį, Nepriklausomybės aikštėje prie LR Seimo vyks „Velo diena“ – dviračių sporto mėgėjams skirtas renginys, teigiama pranešime spaudai. „Velo diena“ taip pat bus atidarytos tarptautinės daugiadienės dviračių plento lenktynės „Baltic Chain Tour“, kurios organizuojamos siekiant atminti trims Baltijos šalims svarbų istorinį įvykį – Baltijos kelią.

Po 24 metų pertraukos vėl rengiamos daugiadienės trijų Baltijos šalių dviračių lenktynės rugpjūčio 16 – 20 dienomis startuos Vilniuje ir turėjo baigtis Taline, tačiau Estijos sostinės vadovai šio renginio, sutampančio su Baltijos kelio ir Estijos nepriklausomybės paskelbimo paminėjimu nepanoro matyti savo mieste.

Jau ateinančią savaitę, antradienį, rugpjūčio 16 d., per 100 dviratininkų iš visos Europos sostinės centro gatvėse 2 val. trukmės prologu simboliškai paskelbs „Baltic Chain Tour“, daugiadienių plento dviračių lenktynių, pradžią. Iki lenktynių likus mažiau nei savaitei, savo dalyvavimą patvirtino ir šiuo metu JAV klube „Garmin“ lenktyniaujantis dviratininkas Ramūnas Navardauskas, teigiama pranešime spaudai.

Kalbėdamas Baltijos asamblėjoje apie Baltijos šalių vietą Europoje, Arvydas Juozaitis akcentavo, kad savo idėjomis ir sava civilizacija kadaise apvaisinusi pasaulį, Europa per paskutiniuosius dešimtmečius išgyvena likiminę krizę. Apie šią būseną Vaclavas Havelas yra pasakęs, jog Europoje baigiasi baltojo žmogaus, krikščionio ir europiečio valdžia. Dabartinis Europos Sąjungos elitas pasirengęs patvirtini šią tezę.

Šitiek emocijų, kalbų ir visuotinio dėmesio sulaukusi Baltijos kelio dvidešimtmečiui įamžinti skirta menininko Tado Gutausko skulptūra „Laisvės kelias“ pagaliau baigta. Šį vakarą nuo jos drobulę iškilmingai nudengė plytas paminklinėje sienoje pirkę žmonės, griaudėjo patriotinės kalbos, istorinę akimirką apdainavo garsiausi šalies muzikantai...   Pasak autoriaus, „Laisvės kelias“ to vertas.

Pirmadienį keli šimtai žmonių, atėjusių prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, kukliai paminėjo šioje vietoje 1987 m. rugpjūčio 23-iąją surengtą mitingą, kuriame pirmą kartą viešai buvo pasmerkta Lietuvos nepriklausomybės praradimą nulėmusi sovietų ir nacių nepuolimo sutartis, populiariai vadinama Molotovo-Ribentropo paktu. Tuomet kalbų Šv.Onos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno pašonėje klausėsi apie 3 tūkst. žmonių - ir tikrai mylinčių Lietuvą, ir tiesiog praeivių.

Baltijos kelias – tai tautos kūrinys, tai tautos viltis ir tikėjimas, tai laisvės ir vienybės simbolis, tai – mūsų tautos ateitis, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį Vilniuje įmūrijusi vardinę plytą į skulptūrą „Laisvės kelias“ ceremonijoje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmečiui.

Šeštadienį, minint Baltijos kelio sukaktį, tarptautinės bėgimo estafetės dalyviai pasiekė Rygą, kur juos pasitiko Latvijos lietuviai, Lietuvos ambasados Latvijoje darbuotojai ir miestelėnai. Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, bėgikus pasveikinusi ambasados laikinoji reikalų patikėtinė Natalija Burbienė kartu su bėgikais Rygoje padėjo gėles prie Laisvės paminklo.