Iškilmingame minėjime dalyvavo rezistentai Vytautas Landsbergis, Algirdas Patackas, Nijolė Sadūnaitė, Antanas Terleckas, monsinijoras Alfonsas Svarinskas, kunigas Robertas Grigas, kunigas Julius Sasnauskas, Jonas Volungevičius, Andrius Tučkus bei kiti aktyvūs visuomenės veikėjai.
Pirmieji kalbėję A. Tučkus ir N. Sadūnaitė neaplenkė ir šių dienų aktualijų - Eglės Kusaitės bylos bei Garliavos įvykių. Apie tai užsiminė ir kiti kalbas sakę svečiai.
Kalbą sakęs V. Landsbergis atkreipė dėmesį į iki šiol šalia esančius priešus bei reikalingą drąsą sakyti „ne“, nebijoti kovoti prieš neteisybę. Anot jo, aplink vis dar apstu nematomų priešų.
„Ne taip svarbu pamatyti, kad priešas yra, svarbiausia, akd mes nematome, kada jis ateina. Nežinome, kada kas praskrido ir gal numetė čia kokią “mešką", - sakė pirmasis atkurtos valstybės vadovas. Jis taip pat priminė, kad pirmieji laisvės šūksniai pasigirdo ne prie A. Mickevičiaus paminklo, o dar tada, kai susidegino Romas Kalanta.
Jis papbrėžė, kad valdžia Lietuvoje turi priklausyti lietuviams, o ne statytiniams iš Maskvos ir, prisiminęs artėjančius seimo rinkimus, paragino verčiau balsuoti už klystančius nei už parsidavėlius.
Petras Gražulis pasisakydamas apgailestavo, kad Lietuva nors iškovojo laisvę, meilės ir teisingumo neišsaugojo. Jis taip pat priminė Garliavos įvykius ir vieną didžiausių Lietuvos skaudulių - emigraciją.
Minėjimas pasibaigė Lietuvos himnu. Prieš iškilmes prie A. Mickevičiaus paminklo buvo aukojamos mišios Šv. Mikalojaus bažnyčioje, keli šimtai žmonių dalyvavo iškilmingoje eisenoje.
Prieš 25-erius metus Lietuvą sudrebinęs mitingas Vilniuje, prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo buvo organizuotas Lietuvos laisvės lygos, kuri buvo įkurta 1978 metais. Mitinge pirmą kartą viešai buvo sakoma tiesa apie Stalino–Hitlerio (Molotovo–Ribentropo) paktą, jo slaptuosius protokolus, kuriais 1939 metais dviejų agresyvių valstybių diktatoriai – Hitleris ir Stalinas – pasidalijo Rytų ir Vidurio Europos šalis į įtakos sferas.
Mitingo dalyviai pasmerkė šį gėdingą sandėrį ir jo padarinius Lietuvos valstybingumui, reikalavo pakto pasekmių likvidavimo. Mitingą organizavo ilgus metus persekioti neginkluoto pasipriešinimo dalyviai: Antanas Terleckas, Nijolė Sadūnaitė,Robertas Grigas, Vytautas Bogušis, Julius Sasnauskas, Petras Cidzikas, Medardas Čeponis ir kiti.
Į mitingą susirinko daug žmonių, ypač daug buvo jaunimo. Beveik 3000 susirinkusiųjų skandavo „Laisvės, laisvės!“, giedojo „Lietuva brangi“,nepriklausomos Lietuvos himną. Tai buvo drąsus ir reikšmingas iššūkis, pažadinęs lietuvių sąmonę, kviečiantis atsikratyti baimės, sakyti tiesą. Mitingas turėjo platų atgarsį tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Mitingas nebuvo išvaikytas, tačiau tuometinė valdžia pasmerkė akcijos dalyvius, okupacinės represinės struktūros už šią viešą istorijos pamoką lietuvių tautai mitingo organizatorius persekiojo, tardė ir įspėjo kelias dešimtis žmonių. Praėjus dvejiems metams 2 milijonai lietuvių, latvių, estų išėjo į Baltijos kelią, pademonstruodami tvirtą ryžtą būti laisvi.
