Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad 1989 metais vykęs Baltijos kelias buvo Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių triumfo valanda kelyje į nepriklausomybę, ir ragina kasdien vis iš naujo prisiminti šio kelio pamokas bei į asmeninį Baltijos kelią stoti naujai diena po dienos.
„1989 metų vasarą Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės stojo į Baltijos kelią prieš melą ir prievartą, slėgusius mus nuo pat nusikalstamo 1939 metų pakto, ir už savo laisvę ir savo valstybių nepriklausomybę. Tuomet tiesa mus išlaisvino iš penkiasdešimties metų okupacijos pančių ir šis įvykis tapo visų mūsų triumfo valanda kelyje į nepriklausomybę“, – sako I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pabrėžia, kad iki šiol Baltijos kelio negalime prisiminti be jaudulio, ir primena, kad tikroji laisvė neįmanoma be Baltijos kelyje sušvitusių vertybių ir jame išmoktų pamokų.
„Šiandien visi – ir mes, stovėję Baltijos kelyje, ir tik iš vadovėlių, pasakojimų ir archyvinių kadrų apie jį žinanti jaunoji karta privalome iš naujo mokytis tuomet mus sutelkusių pamokų. Privalome suprasti, kad tikroji laisvė nėra įmanoma be svaraus kiekvieno iš mūsų asmeninio indėlio į ją. Turime ir šiandien diena iš dienos stoti į asmeninį Baltijos kelią, kuriame drauge įveiksime visus sunkumus, iššūkius ir problemas“, – sako I. Degutienė.
1989 metų rugpjūčio 23-iąją trijų Baltijos šalių vienybę išreiškusioje istorinėje Baltijos kelio akcijoje 650 kilometrų ilgio trasoje nuo Vilniaus iki Talino į gyvąją grandinę rankomis susikibo apie 2,5 mln. žmonių, vien Lietuvoje – apie 1 milijoną.
Stovėjusieji Baltijos kelyje demonstravo taikų ryžtą būti nepriklausomi, trys tautos parodė gražiausią savitarpio supratimą, solidarumą ir vienybę, siekdamos laisvės savo valstybėms.
2009 metų liepos pabaigoje Baltijos kelio akcija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio atminties registrą, pripažįstant šios taikios akcijos reikšmę ir svarbą visai Europai ir pasauliui.
