aušrinė armonaitė

Lietuvos ekonomika klimpsta į krizę: mažėja gyventojų vartojimas, smunka pramonės gamyba ir eksportas. Per metus šalies ekonomika krito beveik 4 proc., o per pirmąjį metų ketvirtį – 3 proc. Pramonės ir transporto verslai apimti nevilties – esą mažėjant prekių paklausai nuo praėjusio rugsėjo mėnesio eksportas sumažėjo 1 mlrd. eurų. Verslininkai skundžiasi, kad pasigenda pagalbos iš valstybės.

Seimui nepritarus pirmalaikiams rinkimams ir konservatoriams tuomet įgyvendinus pažadą performuoti Vyriausybę, Laisvės partija siektų tvirčiau užsitikrinti savo programinių nuostatų atstovavimą koalicijoje, sako partijos vadovė Aušrinė Armonaitė. Anot jos, Laisvės partija savo dalyvavimą koalicijoje mato „griežtai laikantis koalicinės sutarties“, joje įrašyta ir tai, kad koalicija remia būtent premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybę.

Drama dėl pirmalaikių Seimo rinkimų tautos išrinktųjų kaip reikiant užkaitino kraują parlamentarams. Premjerė Šimonytė pareiškė, kad „į šitą Seimą tikrintis pasitikėjimo neis“, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis dalį seimūnų išvadino veidmainiais, o liberalai nebežino, ar koalicija dar išvis egzistuoja. Landsbergis kvietė Seimo frakcijas tartis dėl pirmalaikių rinkimų, tačiau jos siūlymą boikotavo.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė per porą metų, kuriuos dirbo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, išleido apie 4,5 tūkst. eurų arba vidutiniškai 248 eurus per mėnesį, rodo skelbiamos tarybos narių ataskaitos. Laisvės partijos lyderė Vilniaus taryboje dirbo 2015–2016 metais, prieš tapdama Seimo nare. Savivaldybės duomenimis, tarybos nariai per mėnesį maksimaliai galėjo išleisti 300 eurų per mėnesį. Didžioji dalis jos išlaidų minėtais laikotarpiais buvo skirta transportui.

Savivaldybių išmokų skandalas skandina jau visą Vyriausybę. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad prašymai čekiais pagrįsti, kaip ministrai anksčiau Kauno taryboje leido mokesčių mokėtojų pinigus per aukštas skaidrumo standartas, dėl to esą reikia keisti visą Vyriausybę, o gal net ir Seimą. Konservatoriai siūlo Seimui išankstinius rinkimus, o jei nesutiks, kels klausimą apie Vyriausybės pasitraukimą.

Laisvės partija yra atvira visoms alternatyvoms, tarp jų ir pirmalaikiams rinkimams, sako jos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Mes esam atviri visoms alternatyvoms, tame tarpe ir pirmalaikiams rinkimams, aišku, partijoje dar kalbėsimės, bet apskritai esame atviri“, – BNS penktadienį sakė A. Armonaitė. Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą.

Garsiai pristatyta ir daug šurmulio sukėlusi mokesčių reforma gali ir neišvysti dienos šviesos. O sutrukdyti jai gali net ne opozicija, o konservatorių partneriai liberalai. Po Liberalų sąjūdžio viešų pareiškimų, kad konservatoriai, neįsiklausydami į pasiūlymus, galimai pažeidžia koalicijos sutartį, premjerė Šimonytė sukvietė keletą liberalų į neviešą pasitarimą. Tačiau nusileisti premjerė neketina – esą liberalai pageidauja milijardinių pakeitimų, nors lėšų jiems nėra.

Seimas apsisprendė galutinai – bankai turės mokėti laikiną solidarumo įnašą. Nors opozicija garsiai gyrėsi, kad dės pastangas dalį iš bankų paimtų milijonų skirti paskolų turėtojams, valdantieji be vargo įgyvendino savąjį užmojį – 400 mln. eurų keliaus kariuomenės reikmėms. Bankų asociacija piktinasi ir tikisi užtarimo iš prezidento Nausėdos. Pasak bankų, įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

Buvęs policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, kurį Gitanas Nausėda teikia kaip kandidatą į Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus, prisistatė Seimui. Socialiniuose tinkluose įspudingus raumenis demonstruoti mėgstantis Pernavas parlamentarams žada, kad jam vadovaujant kova su korupcija taps greitesnė ir efektyvesnė. Tiesa, su tuo nesutinka policijos pareigūnų profsąjunga: aiškina, kad Pernavas buvo prastas policijos lyderis, todėl esą jis vadovauti neturėtų.

Seime antradienį finišo tiesiąją pasieks vadinamasis bankų solidarumo mokestis. Valdantieji konservatoriai sako, kad tai būtina priimti, jei norima daugiau investuoti į krašto gynybą. Jų koalicijos partneriai liberalai ir laisviečiai kartoja – tikslas kilnus, bet papildomai apmokestinti bankų jie jokiu būdu nesutinka. Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės iniciatyvos įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą.

Per kelerius metus Lietuva turi pasiekti, kad bent 12 proc. ekonomikos taptų žiedine, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.   „Per ilgus metus viso labo tik 4 proc. žiedinės ekonomikos sudaro ekonomikos struktūroje. Turime viziją per keletą metų pasiekti, kad bent 12 proc. ekonomikos taptų žiedine“, – penktadienį Seime vykstančiame socialinio verslo ir inovacijų forume apie socialinio verslo plėtrą sakė A. Armonaitė.

Gyvenime yra tik du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai. Tik klausimas, kokie tie mokesčiai bus. Nors viešojoje erdvėje daug triukšmo sukelia, kai valdančiosios koalicijos partneriai ginčijasi dėl tokių temų, kaip homoseksualų partnerystė ar narkotikų dekriminalizavimas, dėl kurių ir taip sutarė nesutarti, panašu, kad didžiausias kibirkštis įžiebia diskusijos dėl mokestinės politikos.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė vyksta į Omaną, kur dalyvaus Lietuvos ir Omano verslo delegacijų susitikime.   Ministrė taip pat susitiks su Omano ekonomikos, prekybos, pramonės ir investicijų skatinimo ministrais, bus aptartos šalių bendradarbiavimo galimybės, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Lietuvos ir Omano verslo delegacijų susitikime dalyvaus 24 įmonės iš Lietuvos.   Dvišalė prekyba su Omanu 2022 metais siekė 6,7 mln.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija susirūpino maistą švaistančiais tautiečiais ir siūlo prekybininkams pardavinėti miltus, kruopas ir kitus produktus, kurie ženklinami žyma „geriausias iki“, pasibaigus nurodytam terminui. Taip ministerija tikisi, kad žmonės sutaupys pinigų, o ir tūkstančiai tonų maisto keliaus ne į sąvartynus, o į žmonių skrandžius. Nevyriausybininkai tokį siūlymą kritikuoja ir atšauna, kad daugiausia lietuviai iššvaisto vaisių ir daržovių, pieno ir mėsos produktų.

Lietuvos gynybos pramonės plėtrą reikia pradėti pašalinant tam kliūtis, be to, jos reguliavimas nebeatitinka šiandienos aktualijų, todėl jau parengti ar dar bus rengiami teisės aktai, siūlanti keisti padėtį, sako valstybės institucijų atstovai. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad Ginklų šaudmenų kontrolės įstatymas yra dešimčių metų senumo, reguliavęs savigynos ginklų apyvartą, tačiau neatitinka realijų, todėl sutarta, kad jis bus koreguojamas.

Lietuvai pasekus kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu leidžiant prekiauti produktais, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs, bet jie dar nepraradę nei skonio, nei išvaizdos, Lietuvoje būtų sutaupoma apie 50 tūkst. tonų maisto ir 147,6 mln. eurų per metus, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė.  „Kalbant skaičiais, tai apie 50 tūkst. tonų per metus, tai yra tiek, kiek per metus suvalgo Alytaus gyventojai (...) Tai mums leistų sutaupyti 147,6 mln.

Nešini plakatais ir skambiais šūkiais keliasdešimt ultrapatriotinių pažiūrų piketuotojų susirinko po ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės langais. Piketuotojai piktinasi, kad ministrei nerūpi lietuvių kalba, esą per daugiau nei metus ukrainiečiai taip ir nepramoko mūsų kalbos. Esą papildomas finansavimas tam neskirtas, o mokytojų mokyti lietuvių kalbos trūksta. Ministrė sako, kad nesupranta, ko čia piketuotojai piktinasi.

Finansų ministerijos siūlomas bankų viršpelnių mokestis pasiekė Seimo salę ir įveikė pirmąjį barjerą. Konservatoriai su Lietuvos banku tikina, kad būtina apmokestinti komercinius bankus, kurių pelnai šiemet gali viršyti net milijardą eurų, sukritusių į bankų aruodus tiesiog dėl augančių palūkanų. Bankų viršpelnių neliesti siūlo liberalai ir laisviečiai. Visgi dėl 400 milijonų eurų paskirstymo dar laukia aršios rietenos.

Lenkijai laikinai uždraudus grūdų importą iš Ukrainos, Lietuva gali padėti Ukrainai geležinkeliu išvežti iki milijono tonų grūdų, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Taip ji teigė po antradienį Varšuvoje įvykusio susitikimo su Lenkijos ekonominės plėtros ir technologijų ministru Waldemaru Buda, pranešė ministerija.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį su Lietuvos verslo delegacija lankosi Lenkijoje, kur daug dėmesio bus skirta bendradarbiavimui gyvybės mokslų srityje stiprinti, skaitmeninimo ir kibernetinio saugumo klausimams. Anot ministerijos pranešimo, Lenkijoje ministrė lankosi su Lietuvos biotechnologijų įmonių, asociacijų, tyrimų centrų atstovais.

Ministerija palaimina įstatymo projektą, o ministrė balsuoja „prieš“. Tokia kurioziška situacija susidarė Seimui balsuojant dėl įstatymų pataisų, kurios vėl atvertų kelią amžiniems savivaldybių ir valstybės įmonių vadovams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau tokią iniciatyvą palaimino, o ministrė Armonaitė Seimo salėje balsavo „prieš“. O įstatymo projektą siūlęs konservatorius Čepononis nesulaiko žodžių ir sako: tai išsigandėlių kompanija.

Po prezidento Gitano Nausėdos atgailos, kad jis priklausė komunistų partijai ir kaltinimų konservatoriams, kad šie artėjant rinkimams jį medžioja – patys konservatoriai į tai reaguoja ironija ir juokiasi. Premjerė apskritai pareiškė, kad tokius kaltinimus turėtų komentuoti peliukų personažai Sūrskis ir Mauzeris.

Lietuvių kalbos inspekcija pranešė, kad jau nuo kitų metų pradės tikrinti, ar nuo karo į Lietuvą pabėgę ir Lietuvoje įsidarbinę ukrainiečiai moka lietuvių kalbą, kad galėtų susišnekėti. O jei lietuvių kalbos nemokės – inspekcija žada imtis atitinkamų priemonių. Tuo pasipiktino Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir pareiškė, kad gins karo pabėgėlius nuo persekiojimo. Į Lietuvą atvykę kai kurie karo pabėgėliai iš Ukrainos Lietuvoje jau spėjo net įkurti ir savus verslus.

Lietuviško kapitalo bendrovė „Komfovent“ Kaišiadorių rajone planuoja investuoti 25 mln. eurų ir sukurti 302 naujas darbo vietas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija su bendrove pasirašė sutartį, kuria šiam projektui suteiktas stambaus investicinio projekto statusas, rašoma pranešime. „Svarbu, kad pasinaudojus žaliojo koridoriaus iniciatyva stambiems investuotojams įgyvendinami projektai, kurie koncentruojasi ne tik aplink Vilnių, bet ir suteikia postūmį įvairioms Lietuvos apskritims.

Finansų ministerijai svarstant, kaip kovoti su vadinamuoju gyvulių ūkiu ir naikinti tam tikrų jo narių mokestines lengvatas, ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo priešingas pataisas. Ji siūlo mažinti mokestinę naštą imigrantams ir iš užsienio grįžusiems lietuviams. Ministrė siūlo lengvinti verslo sąlygas naujokams – dvejus metus įmones atleisti nuo pelno mokesčio. Premjerė ir finansų ministrė tokių naujovių neatmeta ir ruošiasi svarstyti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė subalansuotu vadina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) pakoreguotą projektą, kuriuo buvo sušvelninti ribojimai šalyje esantiems rusams ir baltarusiams. „Tarptautinių sankcijų įstatymų rinkinys iš Vyriausybės išėjo be tų visų ribojimų ir jie atsirado Seime, komitete.

Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomas laikinas bankų solidarumo mokestis gali atbaidyti naujus bankus, galinčius investuoti Lietuvoje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Anot jos, mokestinė aplinka dėl nenumatytų papildomų mokesčių Lietuvoje gali būti įvertinta kaip nestabili. „Svarbu pasakyti, kad mes vis dėlto norime, kad į Lietuvą ateitų daugiau bankų ir sistemos keitimas gana dažnai neprisideda prie stabilumo.

Seimui svarstant Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, numatančias nuo liepos neriboti valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų kadencijų, valdančiosios koalicijos partnerių Liberalų sąjūdžio lyderė Aušrinė Armonaitė sako nepalaikanti pataisų, nes savivaldybių įmonių vadovai dažnai yra susiję su politikais, be to, anot jos, šiose įmonėse trūksta valdybų.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad daugelis diskutuojančių apie mokesčių reformą atkreipia dėmesį į įvairių lengvatų mažinimą, tačiau nekoncentruoja dėmesio į teigiamus pokyčių paketo aspektus. Premjerė sakė, kad neskaitė savo kabineto narės Aušrinės Armonaitės pasiūlymų mokesčių reformai, kuriuos ji pristatė pirmadienį. „Dabar tas laikas, kai pasiūlymus teikia visi“, – tvirtino I. Šimonytė.

Laivės partija pastaruoju metu bando nusikrapštyti „jaunųjų bebrų“ etiketę, bet pagal tai, kaip vyksta konkursai į laisvas pareigybes Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, tai gali ir nepavykti. Šiuo metu Turto banke dirbantis Jonas Juodka pasidalijo istorija, kaip laimėjo konkursą į pareigas Aušrinės Armonaitės vadovaujamoje ministerijoje, tačiau po mėnesio gavo raštą, jog pareigybė naikinama.

Finansų ministerijai praėjusią savaitę pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo palankesnę mokestinę aplinką verslui bei mažesnį užsieniečių apmokestinimą.

Pastaruoju metu Laisvės partiją ir jos pirmininkę Aušrinę Armonaitę drebina galimas nepotizmo skandalas, tačiau Seimo gyvenimas dėl to nestoja ir A. Armonaitės bendražygiai savo kolegoms negaili kritikos dėl įvairių politinių sprendimų. TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomikos ir inovacijų ministrė paaiškino, kodėl kritikuoja kolegų konservatorių siūlomą mokesčių reformą, ir atsakė siūlantiems jai atsistatydinti.

Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad Seimo rinkimus šiandien laimėtų kairieji – socialdemokratai ir Skvernelio vadovaujami demokratai. O iš valdančiųjų į parlamentą esą patektų tik konservatoriai – liberalai ir laisviečiai neperkopia minimalaus barjero. Atskirą žinutę rinkėjai siunčia ir Gabrieliui Landsbergiui su Aušrine Armonaite – net Paksas ir Gražulis sulaukia daugiau šalies žmonių simpatijų, negu jie.

Laisvės partijos galimo nepotizmo skandalas įsisiūbavo. Kilus triukšmui dėl geležinkeliuose su keturių tūkstančių eurų alga į rankas įdarbintos partijos valdybos nario žmonos, prisipažinti suskubo kita Armonaitės viceministrė Eglė Markevičiūtė. Ji pranešė, kad yra Susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės pusseserė. Vaiciukevičiūtė yra ir pačios Armonaitės klasiokė. Kai kurie Laisvės partijos nariai jau dabar sako, kad jiems klijuojama bebrų etiketė yra pagrįsta.

Laisvės partiją drebina nepotizmo skandalas. Partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės klasiokė ir kursiokė Agnė Belickaitė įsidarbino šiltoje vietoje „Lietuvos geležinkeliuose“ su atlyginimu didesniu nei 4000 eurų į rankas. Negana to, ji yra Armonaitės vadovaujamos partijos valdybos nario viceministro Vinco Jurgučio žmona. Laisviečiai įtikinėja, kad Armonaitės vaikystės draugė įsidarbino pati, be jų protekcijų.

Aušrinė Armonaitė po kilusio nepotizmo skandalo neketina trauktis iš ekonomikos ir inovacijų ministrės posto. Pasak jos, nemato tam dalykinių argumentų. „Pasvarsčiau. Dalykinių argumentų, kodėl turėčiau trauktis negirdžiu ir nematau. Politinių postų aš nesilaikau ir nesivaikau. Tačiau šioje situacijoje nematau argumentų, kodėl turėčiau trauktis“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė Aušrinė Armonaitė.

Po kilusio nepotizmo skandalo Laisvės partijos atstovai atgailauja. Tikina, kad buvo sudaryta regimybė interesų konfliktui, tačiau sveikina, kad tiek Agnė Belickaitė, tiek jos vyras viceministras Vincas Jurgutis nusprendė trauktis iš užimamų pareigų. „Akivaizdu, kad šita situacija ne dėl to, kad Vincas buvo, šiuo metu vis dar yra, Aušrinės viceministras, ne todėl, kad Aušrinė vadovauja Laisvės partijai, ir ne dėl to, kad Susisiekimo ministerijoje yra Laisvės partijos deleguotas ministras.

Skaidrumas, alergija nepotizmui bei savų kadrų prakišinėjimui turėjo būti išskirtinis dabartinės valdančiosios daugumos bruožas. Būtent taip pradėdama pareigas deklaravo premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau pastaruoju metu valdantieji vis dažniau turi aiškintis, kodėl į svarbias pareigas skiriami savi žmonės.

Laisvės partiją drebina nepotizmo skandalas. Partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės klasiokė ir kursiokė Agnė Belickaitė įsidarbino šiltoje vietoje „Lietuvos geležinkeliuose“ su atlyginimu didesniu nei 4000 eurų į rankas. Negana to, ji yra Armonaitės vadovaujamos partijos valdybos nario viceministro Vinco Jurgučio žmona. Laisviečiai įtikinėja, kad Armonaitės vaikystės draugė įsidarbino pati, be jų protekcijų.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupei korporatyvinių reikalų direktore paskyrus ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio sutuoktinę Agnę Belickaitę, prezidentas Gitanas Nausėda tai įvardija kaip nepotizmą ir ragina ministrę Aušrinę Armonaitę pasvarstyti apie galimybę atsistatydinti. „Aš manau, kad tai yra apgailėtinas žemos kultūros pavyzdys.

Paskyrus Agnę Belickaitę „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore, kilo skandalas. Paaiškėjo, kad ji yra Laisvės partijos vicepirmininko bei ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmona, taip pat ministrės Aušrinės Armonaitės artima draugė.

Kilus diskusijoms dėl „Lietuvos geležinkelių“ grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirtos Agnės Belickaitės ryšių su kai kuriais Laisvės partijos atstovais, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė turėtų apsvarstyti atsistatydinimo galimybę, sako šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

Finansų ministerijai trečiadienį pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės frakcijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad jos vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateiks savo pasiūlymus, susijusius su palankesne mokestine aplinka verslui bei mažesniu darbuotojų  apmokestinimu.  „Turime jau beveik pabaigtą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymų paketą, kuri paviešinsime netrukus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė bei laisviečių lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį teisinosi dėl kilusio skandalo, kai Laisvės partijai priklausančios Susisiekimo ministerijos kontroliuojamoje įmonėje „Lietuvos geležinkeliai“ vadovaujančiose pareigose įdarbinta ministrės klasiokė ir viceministro žmona Agnė Belickaitė. „Situacija yra labai nemaloni, bet visiškai neturiu ką slėpti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, dalindamasi CNN publikacija apie laimingiausias pasaulio šalis ir 20 vietą užėmusią Lietuvą sako, kad šalyje gyvenimas gerėja.  Pasak jos, Lietuva turi visus šansus būti ne tik viena laimingiausių, bet ir turtingiausių pasaulio valstybių.  „Nepaisant valdžios pastangų, gyvenimas gerėja! Saugumo dėlei pasakau – tai autoironija.

Po Seime surengto skandalingo komiko Olego Šurajevo šou, kai jis atvirai įžeidinėjo ir tyčiojosi iš jam nepatinkančių opozicijos politikų, siūlė jiems užsiimti oraliniu seksu, į parlamentą jis nebus leidžiamas neribotą laiką. O tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo savo iniciatyva jau pradėjo ir policija. Be to, į ją kreipėsi apie 30 žmonių, kurie šou pamatė internete, ir Šurajevo iškeikti parlamentarai Dainius Kepenis ir Mindaugas Puidokas.

Premjerė Ingrida Šimonytė žurnalistų paprašyta įvertinti komiko, visuomenės veikėjo Olego Šurajevo elgesį akcentavo, jog šis „yra suaugęs vyras, kuris pats atsako už savo elgesį, žodžius ir visa kita“. „Aš mačiau tik tai, ką aš mačiau savo akimis, tai galiu pakomentuoti: mačiau triukšmą šiokį tokį Seimo balkone. Nėra būtinybės Seimo balkone triukšmauti tikrai, bet Olegas Šurajevas, deja, nebuvo pirmas, kuris triukšmavo Seimo balkone“, – žurnalistams kalbėjo premjerė.

Antradienį komikas ir visuomenininkas Olegas Šurajevas Seime surengė tikrą šou. O. Šurajevas filmavo kritikuojamus parlamentarus, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė nepalaikanti tokio elgesio, nes tai rodo nepagarbą ne tik įžeidinėjamiems asmenims, tačiau ir pačiai Seimo institucijai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė stebisi, kad į antradienį Seime pasirodžiusio komiko Olego Šurajevo elgesį jautriausiai sureagavo tie politikai, kurie patys nevengia patyčių prieš oponentus. „Olegą Šurajevą į Seimą pasikviečiau ne aš. Jį pasikvietė Agnė Širinskienė. Būtent jos ir grupės Seimo narių klausimuose man, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministrei, į kuriuos rimtai turėjau atsakinėti Seimo tribūnoje, dominavo Olego vardas ir pavardė.