aušrinė armonaitė

Lietuva turi ambicijų, kad po penkerių metų jos kosmoso sektorius sukurs apie 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Tai yra įmanoma. Šiandien šis sektorius sudaro 0,1 proc. BVP, tačiau mes turime ambiciją, kad iki 2027 metų jis galėtų pasiekti 1 proc. šalies BVP“, – pirmadienį Vilniuje Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros koncepcijos pristatyme sakė A. Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia rimtai nevertinanti Rusijos grasinimų dėl sustabdyto dalies jos prekių tranzito per Lietuvą į Kaliningradą.

Pasaulio gurmanai, keliaudami po įvairias šalis ir galvodami ką ypatingo paskanauti, atveria garsųjį seniausią viešbučius ir restoranus vertinantį leidinį – „Michelin“ gidą, kuriame geriausi restoranai kritikų įvertinami žvaigždutėmis – nuo 1 iki 3. Garsiausi Lietuvos šefai su politikais jau seniai diskutuoja apie tai, kad garsiuosius restoranų vertintojus reikėtų pakviesti į Lietuvą, esą taip pakelsime šalies prestižą bei paskatinsime turizmą. Tačiau tai kainuoja apie 1 mln.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Laisvės partija Seime pasiekė revanšą po nesėkmės rudenį. Parlamente užteko balsų žengti pirmą žingsnį, kad už nedidelį kiekį kanapių prigautas asmuo gautų baudą, o ne sėstų į kalėjimą. Liberalai įrodinėja, kad praėjusią kadenciją bausmes sugriežtinę valstiečiai prieš žmones taiko perteklinę jėgą. Oponentai atkerta, kad Laisvės partija, siūlydama vos 30-ies eurų baudas, tiesiog siekia įteisinti narkotikus. Po balsavimo Seimo salėje aidėjo ir klausimai, kur nusipirkti narkotikų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su Amerikos ir Lietuvos verslo tarybos (ALBC) misijos atstovais aptarė, kaip būtų galima dar labiau paskatinti abipusę prekybą ir ekonominius santykius, gerinti investicinį klimatą mūsų šalyje. Taip pat buvo aptarti Kinijos veiksmai Lietuvos atžvilgiu, galimas karo Ukrainoje poveikis šalies ekonomikai.

Seime pakvipo susitaikymo nuotaikomis. Po derybų pas prezidentą Nausėdą ir dar vieno bendro susitikimo opozicija rytoj žada grįžti į bendrą salę, jei valdantieji laikysis pažado iškart svarstyti antiinfliacinius projektus – mažinti akcizus degalams, didinti pensijas. Visgi be dramų politikai neapsieina ir toliau. Pas prezidentą neatėjo Liberalų sąjūdžio vadai, kaltina Nausėdą, esą jis tik nori prisiimti taikdario laurus. Užtat pasirodė valstiečių vadas Karbauskis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad frakcija į bendrą Seimo salę su valdančiaisiais grįš tuo atveju, jei iš pavasario sesijos darbų sąrašo bus išbraukti civilinės sąjungos ir narkotikų dekriminalizavimo klausimai. Į šį pareiškimą sureagavusi Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė teigia, kad siekiant dialogo, ultimatumų kelti nereiktų.

Seimo valdantieji iš naujo siekia įteisinti lyčiai neutralią partnerystę ir parengė kur kas nuosaikesnį Civilinės sąjungos projektą. Tiesa, šį kartą projektu ne itin patenkinti ir patys „laisviečiai“ – kad jo parašo po nauju projektu nebus, pareiškė net ankstesniojo iniciatorius Tomas Vytautas Raskevičius. Savo ruožtu, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad geriau žengti žingsnį į priekį, nei trypčioti vietoje.

Sekmadienį, renginio metu „Visos šeimos svarbios“, politikai diskutavo apie partnerystės įteisinimą Lietuvoje. Kalbant apie šį įstatymą Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Paulius Saudargas aršiai įsidiskutavo. „Jeigu tu atstovauji prokrikščioniškoms vertybėms ir kvestionuoji partnerystę, tai tu esi už Putiną. Čia yra demagogija“, – sakė P. Saudargas.

Nemaža dalis svarbių Lietuvos valstybės duomenų kopijų saugoma „saugioje vietoje“ Briuselyje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė nemato savo atsakomybės, kad prieš pusmetį į Lietuvą persikėlusi Baltarusijos aukštųjų technologijų bendrovė „Izovac Photonics“ iš karinę įrangą kuriančio Rusijos valstybinio koncerno „Rostec“ instituto, kuriam pritaikytos Europos Sąjungos  sankcijos, bandė pervesti 1,2 mln. eurų.

Rusijoje veikusios tarptautinės informacinių technologijų ir kitos kompanijos negalės persikelti į Lietuvą, pranešė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Nors mūsų šalies tarnybos užtikrina itin griežtą kiekvienos atvykstančios bendrovės bei asmens patikrą, šio proceso tąsa šiandieninėje situacijoje yra neįmanoma ir neatitinka Lietuvos piliečių lūkesčių“, – feisbuke pirmadienį rašė ministrė.

Kai kuriems parlamentarams išėlus abejones dėl į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos dirbti atvykstančių žmonių, ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad Lietuva su rusiško kapitalo įmonėmis nedirba. Pasak jos, laukiamos yra dviejų tipų įmonės – aiškiai pasmerkusios Baltarusijos ir Rusijos režimą bei tarptautinės, dėl kurių nekyla abejonių. Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė yra sakiusi, kad iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą atvyksta dirbti tūkstančiai profesionalų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui sustiprinti valstybės duomenų saugumą ir diversifikuoti vietas, kur jie yra laikomi. Ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžia, kad šį klausimą aktualizuoja Rusijos vykdoma agresija Ukrainoje. „Yra valstybiniai duomenų centrai, pasaulyje egzistuoja praktika, kai duomenys yra laikomi privačiuose duomenų centruose.

Darbuotojai iš Rusijos bei Baltarusijos bei jų šeimų nariai nuo šiol galės paprasčiau persikelti gyventi ir dirbti į Lietuvą. Tai numatantis vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymas įsigalios trečiadienį ir bus taikomas nepaprastosios padėties metu. Pagal jį įmonės, iš Rusijos bei Baltarusijos dėl karo Ukrainoje po vasario 24-osios planuojančios perkelti savo darbuotojus į Lietuvoje įsteigtas tos pačios grupės bendroves, galės pasinaudoti specialia supaprastinta tvarka.

Aistras Lietuvos politinėje padangėje vėl kaitina Laisvės frakcijos siūlomas Partnerystės įstatymo klausimas. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė siūlo išbraukti šį klausimą iš Seimo pavasario sesijos darbų, o Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė linki kolegei būti arčiau vakarų, nes šios kalbos esą primena Putino ir Rusijos Dūmos naratyvą.

Taivanas žada pateikti Lietuvos puslaidininkių pramonei strateginių pasiūlymų, sako  Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas (Erikas Huangas).    „Mes ruošiamės kalbėtis su daugybe kompanijų, tyrimų centrų ir valstybės institucijų ir pateiksime (...) keletą puslaidininkių pramonės strateginių pasiūlymų Lietuvos įmonėms ir Vyriausybei“, – po Taivaniečių verslo delegacijos susitikimo su Seimo ryšių su Taivano tarpparlamentine grupe žurnalistams antradienį sakė E. Hu...

Partnerystės įstatymas ir toliau kelia aistras Seime. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė užregistravo siūlymą iš pavasario sesijos darbų sąrašo išbraukti šį projektą, esą jis karo Ukrainoje akivaizdoje tik didintų susikaldymą tarp Lietuvos piliečių. Vis dėlto Laisvės partijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad tokios kalbos yra gėdingos ir mano, kad Partnerystės įstatymas Seimo pavasario sesijoje bus svarstomas bet kokiu atveju.

Pirmaisiais kadencijos metais, 2021-aisiais, parlamentarai paviešino penktadaliu daugiau susitikimų, nei ankstesni Seimo nariai, trečiadienį skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).  Pasak organizacijos, išanalizavusios parlamentarų darbotvarkes, pernai Seimo nariai paviešino 1179 susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais, lyginant su 971 susitikimu 2017 metais.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė išreiškė padėką „App Store“, kurie pašalino prieigą prie „YandexGo“ programėlės savo elektroninėje parduotuvėje Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai. „Dėkoju „App Store“ atstovams už greitą reakciją ir šiandien jau turime rezultatą – „YandexGo“, kurios duomenų rinkimas jau prieš kelerius metus kėlė klausimų, nebepasiekiama Lietuvoje „iPhone“ vartotojams“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Lietuvos verslas neturėtų tikėtis finansinės valstybės paramos dėl nutrūkusių ryšių su Rusija ir Baltarusija, nes žinojo apie tokių ekonominių santykių riziką ir jų pasekmes, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Verslo darymas Rusijoje ir Baltarusijoje buvo verslo rizikos klausimas, o dabar, kai retkarčiais prabylame apie pagalbos jam priemones, tai tikriausiai nėra sąžininga, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai apmokėtų tą riziką už veikimą šiose rinkose.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo skirti vienkartines išmokas iš užsienio atvykstantiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir įmonėms, kurios įdarbins Lietuvoje trūkstamų profesijų atstovus. Tokias Užimtumo įstatymo pataisas artimiausiu metu svarstys Vyriausybė, jos įsigaliotų pritarus Seimui.  Parama persikelti į Lietuvą galės pasinaudoti ir seniau išvykę emigrantai – Lietuvos piliečiai – bei nuo karo bėgantys ukrainiečiai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ragina Lietuvos verslo įmones pasitraukti iš agresiją prieš Ukrainą vykdančių Rusijos bei Baltarusijos, nepirkti šiose valstybėse pagamintų produktų.  „Bendrovės iš viso pasaulio masiškai traukiasi iš didžiulį karą sukėlusių valstybių ir aš kviečiu Lietuvos verslus, kurie dar to nepadarė, pasitraukti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad siekiant didinti šalies ekonominį bei kibernetinį saugumą Lietuva nori sukurti vietinį puslaidininkių centrą, kad įmonės galėtų dalyvauti regioninėse tiekimo grandinėse. „Taip tikimės patenkinti vietos pramonės poreikius ir prisidėti prie ES pozicijų stiprinimo šioje labai strateginėje rinkoje“, – pranešime sakė A. Armonaitė po susitikimo su Lietuvoje viešinčiu Europos Sąjungos vidaus rinkos komisaru Thierry Bretonu.

Baimė yra natūralus jausmas, kurį turime kiekvienas. Ir šis jausmas parodo, kad nesame dirbtinis intelektas, geležis ar koks kitas negyvas daiktas. Tačiau ar Ukrainai susiduriant su beprecedenčio blogio ataka mums reikia bijoti? Šiuolaikinė Vidurio Rytų Europa, kuriai labiausiai neramu dėl bepročio Rusijos diktatoriaus veiksmų, šiandien yra stipresnė nei kada nors anksčiau.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Dėl Kinijos veiksmų sunkumų patiriantis Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas jau gali  prašyti paramos naujų rinkų ir partnerių paieškai. Tam skirta 5 mln. eurų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Tikimės, kad papildoma priemonė leis smulkiajam ir vidutiniam verslui saugiau jaustis ieškant naujų rinkų lietuviškai produkcijai“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Parama gali pasinaudoti įmonės, ne mažiau kaip 50 proc.

Nuo šeštadienio Lietuvoje nustoja galioti galimybių pasas, jį pakeičia žmonių srautų ribojimai. Tiesa, ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmeta, kad galimybių pasą gali tekti sugrąžinti ateityje. Vyriausybės sprendimu, vasario 5-ąją Lietuvoje baigia galioti pernai įvestas ir nuo rugsėjo plačia apimtimi taikyti pradėtas galimybių pasas.

Galimybių pasas prekybininkams atnešė milijoninius nuostolius, o vien jo patikrai kas mėnesį išleisti šimtai tūkstančių eurų, sako verslininkai. Jie džiaugiasi stabdomu galimybių pasu ir tikisi, kad šis žingsnis palaipsniui padės klientų srautams sugrįžti į priešpandeminį lygį. Trečiadienį verslininkai išgirdo ilgai lauktą žinią – Vyriausybė nuo šeštadienio stabdo galimybių pasą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad galimybių paso atsisakymas gali būti laikinas ir šis dokumentas gali būti sugrąžintas, jei epidemiologinė situacija to pareikalaus. Ministrų kabinetas nutarė, kad galimybių pasas Lietuvoje bus laikinai sustabdomas nuo vasario 5 dienos. „Kokiam laikotarpiui, pasakyti negaliu, džiaugčiausi, jeigu visam laikui. Bet priklausys nuo to, kaip susiklostys epidemiologinė situacija.

Ekonomikos ir inovacijos ministrė Aušrinė Armonaitė sako siūlanti galimybių pasą stabdyti iškart, o ne etapais, ji taip pat ragina kolegas valdžioje neįvesti papildomų ribojimų verslui bei peržiūrėti atvykimo į Lietuvą sąlygas. „Atsisakyti reikia ne etapais, ne sektoriais, ne po žingsnį, o iškart. Ir taip, tai reiškia daugiau atsakomybės patiems žmonėms“, – sekmadienį feisbuke rašė ministrė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sekmadienį su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Jose W. Fernandezu aptars ekonominių ryšių plėtrą, bendradarbiavimą su EXIM banku, JAV techninę pagalbą Kinijos ekonominį spaudimą patiriančiam Lietuvos verslui.

Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį nutarė, kad Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė ir Laisvės partija pažeidė įstatymą, socialiniuose tinkluose skelbdami paslėptą politinę reklamą. VRK įvertino Laisvės partijos „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose praėjusių metų lapkritį ir gruodį paskelbtus įrašus, kuriuose partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė bei šios partijos narys Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas kalba apie 2023 m. savivaldos rinkimus.

Minkštųjų baldų gamybos įmonė „Vilmers“  Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statys naują gamyklą, į kurią planuoja investuoti apie  20 mln. eurų ir sukurti 304 naujas darbo vietas. Šis projektas bus įgyvendinamas pasinaudojus ministerijos pasiūlyta žaliojo koridoriaus iniciatyva stambiems investuotojams – su įmone ministerija pasirašė stambaus investicinio projekto sutartį. „Įmonė turi ambicingų planų žengti į naujas rinkas ir ženkliai plėsti eksportą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako nežinanti atvejų, kad dėl pašlijusių santykių su Kinija iš Lietuvos trauktųsi investuotojai.  „Yra pasirodžiusios informacijos dėl investuotojų nerimo, bet nė vienas investuotojas nėra išėjęs ir artimiausių tokių realių planų nėra. Yra tik išreikštas susirūpinimas“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį tvirtino A. Armonaitė.   Pasak jos, taip pat yra pasirašinėjamos sutartys su naujais investuotojais.

Galimas prezidento kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų įvedimo apsunkintų situaciją, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Ji atkreipė dėmesį, kad dėl galimybių paso konstitucingumo į KT gali kreiptis visos valdžios institucijos, tai jau padarė ir grupė parlamentarų, bet kviečia valdžios atstovus kalbėti vienu balsu. „Tai mums šiek tiek vėl apsunkintų situaciją.

Praėjusią savaitę šalį sudrebino trąšų tranzito skandalas išklibino net dviejų ministrų kėdes. Po šio įvykio prabilta ir apie visos Vyriausybės galimą atsistatydinimą. Tačiau Ekomonikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi – valdantieji atlaikė jau ne vieną krizę, tad atlaikys ir šią. Tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą praėjusią savaitę sukėlė vieną didžiausių pastarojo meto politinių krizių Lietuvoje.

Sukanka lygiai metai, kai dirba ši, konservatorių ir liberalų, Vyriausybė. Neeiliniai pandemijos, neteisėtų migrantų pasienyje, vertybinių karų ir kainų augimo metai žmonių nepalieka abejingų – vieni Ingridos Šimonytės ministrų kabinetą keikia, kiti giria.  Kalbinti ekspertai aiškina – esą ilgai netruko suprasti, kad lūkesčiai šiai Vyriausybei tiesiog buvo per aukšti. Ir, nors valdantieji giriasi gerinantys žmonių pajamas, kai kurie sprendimai ekonomistus verčia gūžčioti pečiais.

Politinės atsakomybės prisiėmimas ir ministrų atsistatydinimai neturi užgožti būtinų sprendimų, kad „Belaruskalij“ įvestos sankcijos iš tiesų pradėtų veikti, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. „Šita situacija yra neeilinė. Mes politinės atsakomybės akivaizdoje turime nepamiršti, kad sprendimus taip pat reikia priimti, kad nebūtų taip, jog atsistatydina žmonės, o trąšos toliau važiuoja“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Aušrinė Armonaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad nacionalinio susitarimo dėl švietimo įgyvendinimas turi būti sustiprintas tvaresniu finansavimu. Pasak prezidento, šiuo klausimu neužtenka kliautis tik europinėmis lėšomis. G. Nausėda trečiadienį susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, kad nevakcinuoti ar COVID-19 nepersirgę darbuotojai nuo gruodžio patys mokėtų už testus. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi, kad valdantiesiems užteks balsų pasipriešinti prezidento valiai. Jos teigimu, tai yra teisingiausias kelias šiuo metu valdant pandemiją, o valdančiųjų noras atmesti veto nesusiję su asmeniškumais.

Aušrinė Armonaitė tikina, kad skiepijimas yra vienintelis kelias išvengti karantino, o prezidento veto mokamam darbuotojų testavimui tikrai nepaskatins žmonių gauti vakcinos. Politikė tikisi, kad parlamente užteks balsų atmesti šalies vadovo veto. „Manau, kad šitas veto nepaskatins žmonių skiepytis. Mūsų tikslas yra kuo didesnis pasiskiepijimas. Ir pačios įvairiausios paskatos turi būti. Dabar mes subsidijuojame tą nesiskiepijimą. Nėra taip, kad žmonės negalės testuotis.

Antradienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Agnė Širinskienė užsipuolė premjerę Ingridą Šimonytę bei ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, kad jos esą padarė tą patį nusižengimą kaip ir buvęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Politologė Rima Urbonaitė teigia, kad politikė skleidžia propagandą ir neatmeta, kad su tokia politikos kokybe galima „rimtai prisišaudyti į kojas“. Parlamentarė socialiniame tinkle pasidalijo 4,7 tūkst. eurų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Agnė Širinskienė užsipuolė premjerą Ingridą Šimonytę bei ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, kad jos esą padarė tą patį nusižengimą kaip ir buvęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šeštadienį su Pietų Korėjos prekybos, pramonės ir energetikos ministru Sungwooku Moonu aptars Lietuvai aktualius pasiūlymus, kaip būtų galima paskatinti abipusę prekybą, ekonominius santykius ir investicijas, rašoma ministerijos pranešime spaudai. „Mūsų šalis Pietų Korėjos verslui gali pasiūlyti palankią investicinę aplinką, modernią infrastruktūrą, kvalifikuotą darbo jėgą.

Seimo narė, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė antradienį kreipėsi į savo kolegas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatų. A. Armonaitė socialiniame tinkle „Facebook“ kviečia Seimo narius palaikyti siūlymą panaikinti reikalavimą šaldyti nepanaudotus embrionus visą gyvenimą. „Šią savaitę Seime svarstyme daug svarbių klausimų. Vienas jų ypatingai aktualus nevaisingoms poroms.

Ministrės Armonaitės pažadus už milijoną eurų į Lietuvą pritraukti 20 tūkst. užsienio turistų verslininkai jau vadina visišku nuliu ir bergždžia akcija. Ministrei paskelbtoje nemokamos trečios nakvynės akcijoje Lietuvos viešbučiai per mėnesį sulaukė viso labo 40 rezervacijų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo netaikyti akcizo mokesčio etilo alkoholiui, naudojamam moksliniams tyrimams. Tokią galimybę numato Europos Sąjungos direktyva.  Pasak ministrės patarėjos, etilo alkoholis dažnai yra sudėtinė medžiaga, naudojama kanabinoidų bei kitose tyrimų srityse.  „Čia yra naujas siūlymas, mūsų kartu su „Verslia Lietuva“. Tikslas būtų sumažinti kaštus mokslinių tyrimų.