Pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėdama apie atvykstamąjį turizmą Ž. Gavalienė akcentavo, kad geriausi metai Lietuvos turizmo eksportui buvo 2018 m. Per metus užsieniečiai šalyje išleido per 1,3 milijardo eurų.
„Tai yra daug daugiau nei sudaro žemės ūkis Lietuvoje“, – pasidžiaugė ji.
Lietuvos turizmo rūmų duomenimis, Lietuvoje šių metų sausį-rugpjūtį apsilankė 748,9 tūkst. užsieniečių, arba 44,6 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2019 metais (1,35 mln.).
Fiksuojama, kad iki pandemijos dažniausiai mus aplankę užsienio piliečiai – kaimyninių šalių gyventojai ir rusakalbės šalys. Iki šio laikotarpio stabilios ar net augančios išliko JAV ir Ukrainos turistų rinkos.
„Jeigu žiūrėsime tik į pliką statistiką, be jokio išmanumo, tai atvykstamojo turizmo atsigavimas bus 55 procentai. Bet ar Putino karo Ukrainoje akivaizdoje galima galvoti, kad 67 tūkstančiai ukrainiečių yra turistai? Arba 36 tūkstančiai amerikiečių yra turistai? Baltarusiai, rusai turistai? Turbūt ne. Tai jeigu mes šiuos skaičius išimtume, atsigavimas būtų ties 40 procentų“, – nurodė ji, akcentuodama, kad tikrieji skaičiai gali būti ir mažesni.
„Man neleis meluoti turizmo rinkos žinovai, dalyviai ir ekspertai, kad tikrai to skaičiaus dar nesiekiame. Užtenka išeiti į Gedimino prospektą ir užeiti kavos į viešbučius, kai vyksta pusryčiai. Pamatysime, kad užsieniečių ten yra dar mažiau. Taip šiandien gyvena visa atvykstamojo turizmo rinka: mažiau nei 40 proc. to, kas buvo 2019 metais“, – teigė Ž. Gavalienė.
Tokią situaciją, anot jos, lėmė ne tik karas Ukrainoje, pandemijos pasekmės, neatsistatęs skrydžių dažnis, bet ir vidiniai veiksniai: „Turistų neturime dėl vidinių neišspręstų klausimų – pozityvios komunikacijos apie realią situaciją Lietuvoje stoka, tarptautinių renginių trūkumas, turizmo strategijos ar strateginių gairių nebuvimas“.
Lygindama Estijos ir Lietuvos turizmo rinkodarai skiriamo biudžeto lėšas Ž. Gavalienė pabrėžė, kad jis nekonkurencingas. Lietuvoje tam per metus skiriama 2,4 mln. eurų, Estijoje – 26 mln. eurų – 10 kartų didesnę suma.
Lietuvos turizmo rūmai siūlo didinti šį biudžetą, stiprinti turizmo politiką ir strategiją, skirti valstybės paramą nuo koronaviruso pandemijos ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje nukentėjusiam sektoriaus verslui.
„Priemonių atvykstamajam turizmui skatinti ir padėti reikia. Ir būtų labai gražu, jeigu nacionalinės plėtros programos „Lietuva 2030“ turizmui nukreipti finansai būtų proporcingai investuojami tiek į verslą, tiek į viešąjį sektorių“, – sakė rūmų vadovė.
Armonaitė: krizės bus geras spyris turėti strategijas
Spaudos konferencijoje dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė akcentavo pagrindinę misiją, siekiant atgaivinti užsienio turizmo srautus – įrodyti jiems, kad Lietuva iš tiesų yra saugi šalis.
„Neeiliniai laikai. Kovidas, [žmonės] užsidarę, skrydžių globaliai mažėjo, visi pabuvome daugiau namuose. Iššūkis sektoriams. Ne tik viešbučiams, ne tik restoranams, ne tik kelionių organizatoriams, bet ir visam pramogų sektoriui, sporto.
Atsitiesėm truputėlį, galvą iškeliam ir vėl Putino karas Ukrainoje. Ir vėl reikia įrodinėti kitus dalykus – kad mes saugūs, kad čia galima atvažiuoti, kad čia faina atvažiuoti. Nereikia įrodyti, kad Vilnius yra nuostabus miestas, bet reikia įrodyti, kad jis saugus ir kad čia viskas yra gerai“, – kalbėjo ministrė.
Ji pabrėžė, kad turizmas yra svarbi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) ir atsakomybės sritis.
„Visų pirma, mums reikia padaryti viską, kad turizmo sektoriaus turinys ir kompetencijos, tai yra, tie verslai, kurie dirba šitame sektoriuje, išsilaikytų. Ir dėl to mes turėjome tas likvidumo priemones per kovidą. <...> Dabar turime dideles diskusijas dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, ką iš tikrųjų palaikome ir siūlėme pratęsti dar birželio mėnesį. Tikrai dar negali apkaltinti, kad paskutinę minutę tą pasiūlėme. Indikavome birželį, kad bus svarbu ir vis dar reikės šios lengvatos“, – kalbėjo ji.
Būtent dabar laikas pasidaryti namų darbus ir susidėlioti prioritetus turizmo strategijos ateičiai
„Gal šitos krizės bus geras spyris turėti [turizmo] strategijas“, – vylėsi A. Armonaitė pridurdama, kad ministerija stengiasi, kad turizmas taptų labiau matomas Lietuvos užsienio politikoje.
