Nausėda įmonėms ragina skirti milijardą eurų. O verslai jau darosi apklausas, kaip elgsis, jei energetikos kainos nemažės. Rezultatai nieko gero nebyloja – įmonės žada ir atleidimus, ir bankrotus: „Mokėjome per 20 tūkst., o šiais metais mokėjome jau virš 80 tūkst.“
Tiek sąskaitos už elektrą išaugo vėdinimo įrenginius Šiauliuose gaminančiai įmonei. Tačiau dar labiau vadovą neramina tai, kad aplinkinės valstybės už elektrą moka ir produkciją gamina pigiau. Vadinasi, Lietuvos įmonė užsienio užsakovams tampa nebepatraukli.
„Jeigu kainos nemažės, o dar didės, o kaimyninėse šalyse liks kartais mažesnės, o jos patrauklesnės logistiniu atžvilgiu, arčiau Vakarų Europos, mus labiau liečia kuro kaštai ir konkurencingumas Lietuvos mažėja. Vienintelis būdas – mažinti išlaidas“, – tvirtina „Salda“ vadovas Mykolas Baronas.
Kuo tai gali baigtis, vadovas neprognozuoja. Tačiau ateities scenarijų verslai jau ieško – Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai atliko regiono įmonių apklausą, ką jos darys, jei kainos nemažės.
„Beveik 100 visi pagrindė, kad, jeigu per ateinančius keletą mėnesių energijos kainų lygis nesikeis į mažesnę pusę, svarstomi visi variantai iki įmonių veiklų stabdymo ir darbuotojų atleidimo. Visi variantai galimi“, – teigia generalinis direktorius Alfredas Jonuška.
Įmonės laukia, kokių gi priemonių valdžia galop imsis kompensuoti išlaidoms. Taip ir nesulaukęs žadėto plano, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę į prezidentūrą išsikvietė Gitanas Nausėda.
„Prezidentas yra įsitikinęs, kad energijos kainų krizės metu verslui pigiau yra verslui ir gyventojams padėti negu nepadėti. Pasirinktas kelias pririšti visą paramos paketą gyventojams ir verslui prie biudžeto ir nieko iki tol neinformuoti buvo prastas kelias“, – kalba prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Prezidentas atvirai kritikuoja Vyriausybę dėl per lėtos reakcijos.
„Mažiausiai 15 ES šalių yra paskelbusios nacionalinius verslo paramos paketus ir juos vykdo. Šitoj srity Lietuvoje mes smarkiai atsiliekame“, – sako V. Augustinavičius.
Ir dėl to, kad ministerijos nesinaudoja proga pigiai skolintis iš specialių europinių fondų.
„Matom, kad 7 šalys jau paskelbė planus skolintis, iš jų 5 jau de fakto skolinasi. Lietuva dar nepasiskolino nė vieno pigaus euro iš atgaivinimo fondo“, – teigia V. Augustinavičius.
„Mokesčių atidėjimai jau bus, paskolos, garantijos jau yra. Prašau, matykime ir tai“, – sako A. Armonaitė.
Armonaitė toliau kalba apie lengvatines paskolas, tačiau konkretaus plano neatskleidžia net po susitikimo su prezidentu. Tiesa, jam jį pristatė.
„Mūsų pasiūlymų yra šiek tiek daugiau, kurių norėčiau šiandien nedetalizuoti, nes jie vertinami Vyriausybėje“, – aiškina A. Armonaitė.
„Prezidentas tikisi, kad kitą savaitę numatomas paskelbti paramos planas bus vertas šio užsitęsusio laukimo“, – sako V. Augustinavičius.
„Mokesčių atidėjimas, lengvatinių paskolų – viską reikės sumokėti verslui. Problema nusikels į ateitį. Mūsų manymu, sėkmingiausias dalykas, kas galėtų padėti verslui išlikti konkurencingam rinkose ir tęsti veiklą – valstybiniu lygiu užtikrinti energijos kainų viršutinę ribą“, – kalba A. Jonuška.
Ministrė užsimena, kad Vyriausybė svarsto stabilizuoti elektros kainas verslui, tačiau irgi neaišku, kaip ir kiek. Nausėda tikina, kad pagalbos verslui paketas galėtų siekti milijardą eurų. Tačiau juos reikėtų skolintis.
„Galime kalbėti apie tai. Klausimas, ar reikia dabar tai naudoti. Reikia pasižiūrėti, kokia situacija bus po mėnesio ar dviejų“, – tikina ekonomistas Marius Dubnikovas.
Ekonomistas ir Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas pabrėžia, kad milijardinės injekcijos ekonomiką išgelbėjo pandemijos metu, tačiau tada palūkanos buvo nulinės ar net minusinės.
„Paskolos kainuos vis daugiau. Pvz., jei dabar Lietuva pasiskolintų 10 metų, kainuotų 350 mln. eurų kiekvienas milijardas. Ir tie pinigai niekada negrįš“, – aiškina M. Dubnikovas.
Prezidentūra aiškina, kad biudžetas galėtų subsidijuoti dalį verslo, arba visoms be išimties įmonėms dengti dalį elektros kainų.
„Dalis verslo galbūt turėtų gauti subsidijas, bet tai neturėtų būti masiškai. Nes supraskime paprastą dalyką – nesugebėsime visi visiems padėti“, – teigia M. Dubnikovas.
Gitano Nausėdos nuomone, bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti daugiau nei tris milijardus eurų.
