Šalia Klaipėdos atliekamą muzikinį kūrinį išvysti ir išgirsti iki šiol buvo įmanoma nebent Japonijoje. Čia gamyba užsiimantys robotai groja kartu su orkestru. Tiesa, robotai tai daro savo darbo vietose, todėl jų atliekamos partijos transliuojamos ekranuose. Tačiau tai nė kiek netrukdo stebėtis reginiu.
Ne ką mažiau įspūdžių nei žiūrovai patiria ir orkestro nariai.
„Pirmą kartą. Ir labai džiugu, kad tai įvyko, nes muzika ir robotai kaip ir nesuderinamas dalykas, bet tai įvyko ir buvo visai gražu“, – sako orkestro dirigentas Egidijus Miknius.
Bendras robotų ir žmonių orkestras groja labiausiai robotizuoto Baltijos šalyse SBA grupės baldų komplekso „Inno Line“ atidaryme. Gamyklos dydis – kaip septynių futbolo aikščių.
Ekskursiją po gamyklą veda taip pat robotas. Šilutiškių sukurtas mechaninis šuo. Mažylis visiems rodo kur eiti, o kostiumuotų vyrų ir moterų būrys klusniai seka iš paskos.
„Mes stengėmės taip sukurti robotą, kad jis turėtų ir savarankiškumo gebėjimus, uždaviniai kaip jam suvokti erdvę, vaizdus, interpretuoti kas tai yra. Ir tai yra nelengvi uždaviniai. Aš jau net nekalbu apie elektroniką“, – aiškina „Tavo robotas“ laboratorijos įkūrėjas Eivanas Maksvytis.
Roboto-šuns vardas „Q“.
„Čia yra trumpinys. Visa sistema vadinasi „Quroca“. „Quroca“ yra trijų žodžių abrevacija „keturkojis robotas šuo“ lotyniškai“, – kalba E. Maksvytis.
Gamykloje darbuojasi 35 robotai ir 600 žmonių. Per minutę čia pagaminami 3 produktai. Pavyzdžiui, 5 tūkstančiai spintų pagaminama per 2 paras. Tiesa, gamyklos vadovai sako, kad robotai žmonių iš darbo neišstums.
„Robotas yra galimybė žmonėms dirbti lengvesnį darbą. Kitas dalykas – tai yra galimybė žmonėms tobulėti ir kelti savo kompetenciją, tam, kad tuos robotus valdyti. Kitas dalykas – ir dirbti su robotais, užtikrinti robotų teisingą veikimą, tai yra iššūkis, su kuriuo šiandieną mes dirbame“, – tvirtina UAB „Inno Line“ direktorius Rolandas Baltuonis.
Ir vis dėlto ne vienam svečiui ir darbuotojui, tikėtina, kilo klausimas, ar taip iškilmingai atidaryta gamykla greit neužsidarys. Mat robotams reikia daug elektros, o šios kainos tik kyla. Patys įmonės vadovai pripažįsta, kad visų bendrovės padalinių elektros sąskaita už rugpjūtį sunkiai suvokiama protu.
„Apie, dabar aš galvoju, apie du milijonus“, – sako SBA grupės viceprezidenė Jolanta Grašienė.
Ir tik taupydama, anot vadovų, įmonė tikrai neišgyvens.
„Laikai yra tikrai sudėtingi. Tokio elektros šoko pramonės įmonės, turbūt, nė viena negalėtų pati išgyvent, susidoroti. Tik tokiom įprastom priemonėm – taupymais, efektyvinimais ir panašiai. Nes mes, pavyzdžiui, per grupę, jei taip žiūrėti, su įvairiais taupymo efektyvinimo sprendimais pasiekėm 10 procentų sutaupymo“, – kalba J. Grašienė.
Anot vadovų, tam, kad pramonė išgyventų, reikalingi greiti ir efektyvūs vyriausybės sprendimai. Pavyzdžiui, elektros kainų kompensavimas, kompensacijos už galimas prastovas, mokesčių atidėjimas ar parama investicijomis į žaliąją energetiką. Gamyklos atidaryme dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tokią pagalbą žada.
„Vieną milijardą eurų investicijų į žaliąsias technologijas ir į skaitmenizaciją Ekonomikos ir inovacijų ministerija per artimiausius metus – šiuos ir kitus metus yra pasiryžusi investuoti“, – teigia A. Armonaitė.
„Skaitmenizavimas yra vienas iš kelių, bet jis tikrai negali kardinaliai pakeisti situacijos. Baldų pramonės įmonės yra tikrai naudojančios daug elektros ir šitoj vietoj su tokiais spendimais mes negalim pasiekti tokių sutaupymų, kurie padėtų mums išlikti konkurencingais ilgalaikei perspektyvoj“, – sako J. Grašienė.
Ar vyriausybės pagalbos priemonių užteks ir robotams su orkestru neteks sugroti atsisveikinimo koncerto, parodys tik laikas.
