aušrinė armonaitė

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Lisabonoje susitikusi su pasaulinio startuolių akceleratoriaus „Techstars“ vadove Maelle Gavet, pakvietė šią įmonę plėsti veiklą ir investuoti Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai. „Lietuvos startuolių ekosistema sparčiai auga ir plečiasi. Šalies inovatyvių verslų vertė nuo 2016 metų išaugo 17 kartų, o per pastarąjį penkmetį startuolių skaičius kone padvigubėjo ir dabar viršija 1000, iš kurių – du vienaragiai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį išvyksta į Portugalijoje vyksiančią technologijų konferenciją „Web summit“. A. Armonaitė bus viena iš konferencijos, kuri lapkričio 1-4 dienomis vyks Lisabonoje, pranešėjų. Vizito metu ministrė planuoja susitikti su Portugalijos Vyriausybės nariais, atsakingais už ekonomiką, skaitmenines technologijas bei jūrų reikalus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad pašalinti Ričardą Pocių iš Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovų buvo teisingas Vyriausybės sprendimas. „Jei tarnybų vadovai nedirba savo darbo, kuris yra labai atsakingas, su jais tenka atsisveikinti. Aš manau, kad ministrė viską teisingai padarė, jai būtų buvę neatsakinga palikti tokį žmogų pareigose, kuris neprisistato į darbą. Tikiuosi, kad mes turėsime daugiau viešumo šioje istorijoje“, – LRT pirmadienį kalbėjo A. Armonaitė.

Po prezidento rinkimų pirmo turo tuometinė Seimo narė Ingrida Šimonytė šventė netausodama jėgų, mat apklausos žadėjo pergalę. Tuomet niekas nebūtų patikėjęs, kad po 3 metų jos reitingai tėkšis į neregėtas žemumas ir ji bus nemėgstamiausių politikų penketuke. Buvę premjerai dėl to kaltina I. Šimonytės bendravimo būdą, tačiau psichologas Gediminas Navaitis mano, kad žmonės tiesiog ieško ką apkaltinti dėl savo nesaugumo jausmo. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Su orkestru grojantys pramoniniai robotai ir po sales lakstantis šuo robotas. Tokiomis naujovėmis pasitinka viena didžiausių Baltijos šalyse baldų gamyklų, kurioje baldus surinkinės nauji darbuotojai – robotai. Tiesa, jiems prireiks daugybės elektros, kuri šiuo metu rekordiškai išbrangusi. O tai gamyklos vadovus varo į neviltį. Šalia Klaipėdos atliekamą muzikinį kūrinį išvysti ir išgirsti iki šiol buvo įmanoma nebent Japonijoje. Čia gamyba užsiimantys robotai groja kartu su orkestru.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuva turi visas sąlygas tapti globalia gyvybės mokslų pramonės lydere ir pagal jos sukuriamą bendrąjį vidaus produktą (BVP) susilyginti su Singapūru. Anot jos, šalis yra bene vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kur šis sektorius jau beveik dešimtmetį auga dviženkliais skaičiais.

Restoranų savininkas Liutauras Čeprackas dėl aukštų elektros sąskaitų buvo priverstas atleisti 40 darbuotojų ir uždaryti 5 restoranus. Vyras piktinasi nelygybe, nes PVM lengvatą viešbučiams žadama palikti visam laikui, o maitinimo įstaigoms – tik pusmečiui. Tačiau dar blogesnėje situacijoje atsidūrė mažų parduotuvių savininkai, kuriems jokios lengvatos išvis nepriklauso. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs. Tiesa, vyriausybė žada kaip ir iki šiol, tarifus kompensuoti iš biudžeto. Dalį elektros tarifų vyriausybė kompensuos ir verslui, o dėl energetikos kainų ant bankroto slenksčio atsidūrusioms įmonėms žada ir subsidijas. Naują paramos paketą verslui ir gyventojams vyriausybė pristatė teikdama Seimui deficitinį kitų metų biudžetą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė keliems šimtams JAV prekybos rūmų užsienio investuotojų teigė esanti tikra, jog po pastarųjų metų įvykių „būsime stipresni ir labiau atsparūs“. „Nors praėję dveji metai buvo iššūkių metai, negaliu pažadėti, kad ateinantys 2023 metais bus lengvesni, tačiau kuo esu absoliučiai tikra, kad po šitos beprotybės, kuri šiuo metu vyksta Europoje, mes būsime stipresni, labiau atsparūs ir daugeliu atveju pranašesni“, – ketvirtadienį vietos ir užsienio inv...

„Turizmas neklesti, jis gyvuoja, laukia geresnių laikų“, – sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. Anot jos, pokyčiai šalies atvykstamajame turizmo dėl COVID-19 pandemijos akivaizdūs – užsienių turistų šalyje sudaro mažiau nei 40 proc. to, kas buvo 2019 metais. Tačiau dėl to, anot Ž. Gavelienės labiausiai kalti ne pandemija ar Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, bet neišspręsti vidiniai klausimai.

Vyriausybė pagalbos planą verslui kurpia per lėtai ir smarkiai atsilieka nuo kitų šalių, kritikavo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis buvo išsikvietęs ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, tačiau verslui dėl to aiškiau nepasidarė. Paramos planą ministrė ir toliau slepia po devyniais užraktais, tik užsimena, kad ieškos būdų įmonėms stabilizuoti elektros kainas. Nausėda įmonėms ragina skirti milijardą eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitinka su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarti paramą verslui dėl itin išaugusių energetikos išteklių kainų.  „Prezidentas aptars paramos priemones verslui energijos kainų šoko akivaizdoje“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.  A. Armonaitės atstovė Inga Simanonytė BNS teigė, jog bus kalbama apie ilgalaikius ir trumpalaikius sprendimus, lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą, investicijas į ateitį.

Likus trims mėnesiams iki metų pabaigos nėra žinomas minimalios mėnesinės algos dydis, vis dar nesutariama, kiek ji turėtų kilti. Taip pat nėra žinomas PVM dydis daliai sričių, neaišku, kiek kils neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sutinka, kad tai nėra normalu. Tačiau priduria, kad aplinkybės šiuo metu neeilinės, o už savo pasiūlymus šiems klausimams Vyriausybėje sulaukia daug kritikos.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad nėra normalu, jog visuomenė iki šiol nežino, kokia kitais metais bus minimali mėnesinė alga (MMA) ar galutinių sprendimų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų verslui. „Ne, nenormalu“, – TV3 televizijai antradienį sakė A. Armonaitė. „Reikia, matyt, labiau tartis, čia gal mums Vyriausybėje“, – teigė ji, paklausta, ką daryti, kad tokių situacijų nebūtų. Vyriausybė iš esmės yra sutarusi nuo kitų metų MMA didinti 15 proc.

Prie vyriausybės dešimtys restoranų ir kavinių atstovų surengė piketą prieš PVM lengvatos panaikinimą. Jos neturėtų likti jau nuo Naujųjų, tuomet maitinimo įstaigos mokės įprastą 21 procento PVM. Protestuotojai sako, kad dabar, energetikos kainoms šovus iki debesų ir restoranams dar neatsigavus po pandemijos, lengvatos panaikinimas juos pražudys. Kai kurie restoranai jau užsidaro. O esą bankrutavus daliai restoranų, nauji bedarbiai taps dar didesnė finansinė našta valstybės biudžetui.

Dėl išaugusių energetinių kaštų veiklą visiškai ar iš dalies sustabdė jau keliolika stambių įmonių, tūkstančiai darbuotojų laukia prastovose. Po karantino atsigauti bandančias gamybos, paslaugų ir prekybos įmones klupdo nauji iššūkiai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė planą ekonomikai gaivinti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako pritarianti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos pratęsimui maitinimo įstaigoms. Anot jos, toks valdančiųjų žingsnis būtų „prasmingas“. „Mes, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, birželio mėnesį paskelbėme nedidelę studiją ir jau birželį signalizavome, jog siūlytume viešbučiams ir restoranams šią lengvatą pratęsti. Tos nuomonės laikomės. Na, su biudžetu spręsime.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nuo Naujų metų nebenori leisti restoranams ir kavinėms naudotis 9 procentų PVM lengvata. Tokį ministrės pareiškimą maitinimo įstaigų atstovai vadina katastrofa ir skerdynėmis. Esą bankrutuos tūkstančiai kavinių ir restoranų, darbuotojai liks gatvėje. Pasak įmonių, tai atsirūgs ir gyventojams – norėdami pavalgyti restorane ar kavinėje, jie už patiekalą turės atseikėti 5 kartus brangiau.

Verslui vis garsiau prašant valstybės pagalbos ištikus energetikos kainų šokui, o vyriausybei delsiant priimti prašomus sprendimus, akys krypsta į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, nes tai – jos atsakomybės sritis.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomikos ministrės Aušrinės Armonaitės atsakė, ar ministerija turi savo planą ir tvirtą nuomonę?  Verslui labai reikia aišku dėl mokesčių, kurie bus kitąmet.

Vyriausybės pagalba sunkumus dėl didelių sąnaudų energetiniams ištekliams patiriančioms įmonėms turėtų būti greita, ji galėtų būti skirstoma pagal verslo sritis, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Visų pirma, labai svarbu laikas, mokesčių atidėjimas toms įmonėms, kurios pagal Europos Komisijos karo komunikatą yra labiausiai nukentėjusios ir tos, kurios sunaudoja 10 proc.

Vyriausybės pagalba sunkumus dėl energetinių sąnaudų patiriančioms įmonėms turėtų būti greita, ji galėtų būti skirstoma pagal sritis, kuriose veikia verslas, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Visų pirma, labai svarbu laikas, mokesčių atidėjimas toms įmonėms, kurios pagal Europos Komisijos karo komunikatą yra labiausiai nukentėjusios ir tos, kurios sunaudoja 10 proc.

Finansų ministrei pareiškus, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo paslaugoms nuo 2023 metų nebus pratęsta, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako matanti prasmę ją  pratęsti.  „Seime yra pateikti du Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai restoranams ir viešbučiams, Seimas turės apsispręsti. Vyriausybėje Ekonomikos ir inovacijų ministerija birželio mėnesį pateikė tam tikras detales apie tai, jog matytume prasmę pratęsti šitą lengvatą.

Nuo karo Ukrainoje pasekmių nukentėjusiam Lietuvos verslui numatyta skirti 50 mln. eurų paskolų apyvartinėms lėšoms ir investicijoms.   Europos Komisija pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiamai pagalbos priemonei, pranešė ministerija.

Opozicija interpeliacijų ministrams karuselę bando įsukti dar stipriau. Socialdemokratai nori ją surengti ir Laisvės partijos lyderei, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei. Esą ji nesugeba normaliai pasirūpinti pagalba įmonėms, kurios energetinės krizės akivaizdoje susidūrė su sunkumais.

Opozicijoje dirbantys socialdemokratai ketina rengti interpeliaciją jau ketvirtam ministrui. Jeigu anksčiau buvo kalbama apie nepasitikėjimo procedūros inicijavimą energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, aplinkos ministrui Simonui Gentvilui ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, tai ketvirtuoju nepasitikėjimo sulaukusiu Vyriausybės nariu greičiausiai taps ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pakvietė antrą pagal dydį Pietų Korėjos verslo korporaciją „SK Group“ investuoti Lietuvoje. Pasak ministrės, nuo praėjusių metų rudens Seule veikia Lietuvos ambasada, o šį rugsėjį darbą pradėjo ir Lietuvos komercijos atašė, pranešė ministerija.   „Tai suteiks didesnį postūmį verslui ir investicijoms tarp dviejų šalių.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nepaprastajai padėčiai galiojant tik tam tikrose teritorijose, iš viešųjų pirkimų konkursų būtų ir toliau šalinamos su priešiškomis valstybėmis susijusios įmonės arba su jomis nutraukiamos jau pasirašytos sutartys. „Toks reguliavimas ir toliau išlieka aktualus. Karas Ukrainoje tęsiasi, vis dar kyla rizika šalies nacionaliniam saugumui, tad turime visais įmanomais būdais užkirsti kelią šalių agresorių finansavimui“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Valdžia pripažįsta, kad pagalbos verslui galimybės yra ribotos, tačiau jos egzistuoja. Ekonomikos ir inovacijų ministrė kviečia verslą pasinaudoti valstybės skiriama parama, kurios bendra suma artimiausiu metu sieks apie vieną milijardą eurų. „Konstatuojame, kad ekonomika lėtėja ir suprantame įmonių įkūrėjus, darbuotojus, savininkus. Situacija yra neapibrėžta ir laikas yra sudėtingas. Dėl to, kiek galėsime, esame pasiruošę įmonėms padėti.

Verslas paslaugų kainas didina 20 procentų, tačiau sąskaitos už elektrą auga ir 800-ais procentų. Įmonės toliau valdžios reikalauja kompensacijų, tačiau dėl verslo esą „nerimaujanti“ ekonomikos ir inovacijų ministrė atšauna, kad laisvų pinigų biudžete nėra. Tačiau neatlyžta prezidentas Nausėda – jis ragina subsidijas dalyti bent jau smulkiajam verslui. Tuo metu apie veiklos stabdymą skelbia dar daugiau įmonių, o atleidžiamų darbuotojų, palyginti su pernai, padvigubėjo.

Valstybės galimybės mokėti subsidijas verslui dėl aukštų energijos kainų priklausys nuo 2023 metų biudžeto galimybių, tačiau jos tik laikinai pristabdytų krizę ir neišspręstų augančių elektros ir dujų kainų problemos, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Mums reikia daugiau elektros generacijos. Subsidijomis mes tik laikinai pristabdytume krizinę situaciją ir elektros energijos generavimo mes negautume iš to“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Užimtumo tarnybai pranešus apie šiemet beveik dukart išaugusį įspėtų apie atleidimą darbuotojų skaičių, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė nemananti, kad tai yra didelė problema. Vis dėlto ministrė tikisi, kad situacija stabilizuotis.  „Šiuo metu nemanau, kad tai yra reikšminga problema, bet tikimės, kad kažkaip ta situacija stabilizuosis. Nesinorėtų, kad didėtų atleidimų skaičius“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Armonaitė.  „Viskas yra susiję.

Lietuvos ekonomikos stiprinimui ir pastaraisiais metais kylančių iššūkių įveikimui Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 metų pabaigos planuoja paleisti priemonių, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažino, kad šiuo atveju iššūkių kyla dėl karo Ukrainoje, išaugusių energetikos kainų ir po pandemijos dar neatsikūrusių tiekimo grandinių. Pasak ministrės, kol kas nenumatoma įmonėms skirti negrąžinamų subsidijų.

Nuo dujų priklausomas Lietuvos verslas neviltyje dėl gresiančių milijoninių sąskaitų. Verslininkai ragina Lietuvos valdžią kuo greičiau kurti planą, kaip padėti verslui išgyventi žiemą: mokėti kompensacijas, siūlyti paskolas, nes kitu atveju bendrovės pavasario gali ir nesulaukti. Ekonomistai perspėja: bendrovėms gali tekti stabdyti veiklą arba net skelbti bankrotus. Ministerijos gelbėjimosi rato verslui mesti neskuba.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Žadėdami kompensacijas dėl kylančių kainų žmonėms ar didesnes algas biudžetininkams, valdantieji ketina nenusiskriausti ir savo luomo. Vidaus reikalų ministerija rengia reformą, kurioje kitos kadencijos ministrai „į rankas“ gautų net dviem tūkstančiais eurų daugiau. Beveik tiek pat didėtų ir seimūnų algos. Premjero alga augtų 2,5 tūkstančio eurų „į rankas“. Tiek valdantieji, tiek opozicija susiskaldę – vieni aiškina, kad net pavaldiniai dabar ministerijose uždirba daugiau už ministrus.

Iki šiol raginę visai nedidinti minimalios mėnesio algos (MMA) pramonininkai sutinka, kad ji kitąmet didėtų 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė, tuo metu profsąjungos teigia, kad ją būtina didinti bent iki 871 euro.  Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad MMA reikėtų didinti palaipsniui, todėl pramonei priimtinas ministerijos siūlymas minimalią algą nuo kitų metų sausio didinti iki 800 eurų.

Kainoms kylant į naujas rekordines aukštumas, darbdaviai su profsąjungomis vis karščiau ginčijasi, ar reikia didinti ir kiek minimalią algą. Profsąjungos reikalauja žmonėms pridėti mažiausiai po 73 eurus į rankas. Tačiau artėjant krizei, darbdaviai perspėja, neva dėl to bus dar daugiau bankrotų ir bedarbių. Žibalo į ugnį šliukšteli ir Laisvės partija – mažai uždirbantiems siūlo ne tik didinti algas, bet ir mažinti mokesčius. Marijampolietė Aldona gimnazijoje valytoja dirba jau 15 metų.

„Perlas“ klientai delsia pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Likus vos dviems dienoms iki termino pabaigos, per tris savaites to dar nepadarė 110 tūkstančių perlo klientų. Valdžia ragina paskubėti ir gąsdina, kad elektra toliau brangs. „Perlas energija“ savo klientams jau žada mokėti kompensacijas, jei kito tiekėjo elektra bus brangesnė. Elektros rinkos liberalizaciją kritikuojančių socialdemokratų diskusijoje jau liejasi keiksmažodžiai – emocijų namuose netyčia nebesuvaldė Rasa Budbergytė.

Lietuva ir Egiptas planuoja plataus masto abiejų šalių mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovų susitikimą, kuris turėtų paskatinti valstybių ekonominį bendradarbiavimą, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Lietuvos skaitmeninių paslaugų pristatymas Egipto komunikacijos ir informacinių technologijų ministrui Amrui Talaatui ketvirtadienį gali būti platesnio šalių bendradarbiavimo pradžia, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais turėtų didėti iki 800, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 740 eurų, taip atsakomybė dėl didesnių darbuotojų pajamų būtų sąžiningiau padalinta verslui ir valstybei, sako Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Mes iš esmės siūlome, kad MMA bruto, vadinamas „ant popieriaus“, galėtų kilti 70 eurų iki 800 eurų, o NPD – 200 eurų, kas būtų daug labiau subalansuotesnis pasiūlymas ir NPD tokiu būdu būtų padidintas iki 740 eurų.

Pirmoji didelė išaugusių dujų kainų auka – veiklą stabdo didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja „Achema“. Į prastovas nuo rugsėjo išeis per tūkstantį darbuotojų, direktorius neslepia, kad penki procentai jų bus atleisti. Ekonomistai tokį žingsnį vadina teisingu – „Achema“ suvartoja net pusę Lietuvos gamtinių dujų, taigi, įmonei sustabdžius veiklą ir artėjant žiemai, Lietuvai netgi liks daugiau dujų atsargų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė mano, kad reikia suteikti dar daugiau laisvės pluoštinių kanapių augintojams. Mat Lietuva esą per vėlai liberalizavo jų reguliavimą ir taip jau prarado šimtus milijonų eurų. Ūkininkai skundžiasi, kad šių kanapių ir iš jų išgaunamų produktų plėtrą stabdo ir kai kurių žmonių, politikų neišprusimas – jie vis dar galvoja, kad iš pluoštinės kanapės įmanoma pasidaryti suktinę.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį lankosi Joniškyje, kur vietos verslininkams ir valdžios atstovams pristatys pagalbos priemones verslui ir finansavimo galimybes. Taip pat bus aptartos privačias verslo investicijos ir iniciatyvos rajone.  Susitikimų metu bus pristatoma būsima Europos Sąjungos fondų parama, bei „Invegos“ administruojamos paramos priemonės, kuriomis verslas gali naudotis, pranešė ministerija.

Lietuvos politikai svarsto, kaip priversti šalies verslininkus nustoti dirbti Rusijoje. Institucijos sako, kad iš viso per šimtą milijonų eurų ten investavusios bent 70 Lietuvos įmonių. Anot politikų, negalime leisti verslui susisaistyti su nusikalstamais režimais taip, kad dėl to nenukentėtų mūsų vertybinė užsienio politika. Bet tuo pačiu ieškoma ir išimčių – Vyriausybė tikisi, kad bankai sutiks priimti rusų pinigus už Kaliningrado tranzitą per Lietuvą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė gavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įsteigtą Ukrainos taikos apdovanojimą. Ukrainos žmonių vardu ministrė apdovanota už paramą Ukrainai šalies karo su Rusija metu, nurodoma ministerijos pranešime spaudai. „Karas Ukrainoje naikina tiek žmonių likimus, tiek šalies ekonomiką, todėl nuo pat karo pradžios stengiamės padėti, kiek galime. Šis aukšto lygio pripažinimas įrodo, kad mūsų pastangos prasmingos.

Baigus Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) procedūras, gerokai išaugs saugumas visame Baltijos regione, o esami ir potencialūs investuotojai bus kviečiami dar aktyviau plėsti veiklą Lietuvoje. Mūsų šalis jau dabar pritraukia vis daugiau investicinių projektų iš skirtingų valstybių – tai prisideda prie tvaresnio augimo ir padeda Lietuvai tvirtinti pozicijas pasaulio mastu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Parlamentinės partijos penktadienį Seime pasirašys naują gynybos susitarimą, po dokumentu nebus opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio parašo. Susitarimą rengusiai grupei vadovavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad šis susitarimas ypatingai svarbus dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste, kai reikia užtikrinti nuoseklią gynybos politikos kryptį ir strateginių tikslų įgyvendinimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Armonaitė Lietuvai žada proveržį į kosmosą. Ministerija žada kad per penkmetį kosmoso sektorius paaugs dešimteriopai ir sudarys 1 procentą Lietuvos BVP. Tą įgyvendinti padės čia rudenį steigiamas Europos kosmoso agentūros verslo inkubavimo centras, kuris teiks ekspertinę ir finansinę pagalbą tokiems startuoliams.

Nuo vidurnakčio Lietuva sustabdė ir tranzitu į Kaliningradą vežtų cemento bei alkoholio krovinius – įsigaliojo dar vienas europinių sankcijų paketas. Žadėto Europos Komisijos išaiškinimo dėl Kaliningrado tranzito Lietuva kol kas dar negavo, tad jokio pokyčio šiuo klausimu nėra. Bet valdžia vis dar laukia ir rusų atsako – jie nepaliauja grasinti, kad sunaikins mūsų ekonomiką, nors tokios kalbos, anot mūsų politikų – laužtos iš piršto. Sako rusai įkąsti gali, bet neskaudžiai.