aušrinė armonaitė

Lietuvos ekonomikos sveikata išlieka stabili, bet kontekstas yra trapus, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Jos teigimu, pramonės gamybos kritimą šių metų pradžioje lėmė smukusi paklausa iš užsienio.

Seime nesibaigia parlamentinių tyrimų komisijų vajus. Gimė dar viena iniciatyva – valstiečiai siūlo aiškintis, ar tikrai Lietuvoje suvešėjęs vadinamųjų „valstybininkų“ klanas. Tiesa, valdantieji labiau nusiteikę aiškintis, kieno nurodymu žvalgyba tikrino Gitano Nausėdos rinkimų štabo narius. Vis dar gyvas ir užmojis kurti komisiją dėl pedofilija įtariamo Kristijono Bartoševičiaus. Tiesa, kol kas nė viena frakcija realių veiksmų imtis nesiryžta.

Civilinės sąjungos įstatymo projektui dar telkiama paramą Seime, jis nebus teikiamas „tam, kad sugriūtų“, sako Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. „Laisvės partija neatsisako savo įsipareigojimų rinkėjams ir to sieksime. (...) Tariamės, norime, kad praeitų, o ne sugriūtų, – penktadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė. „Ne tik Laisvės frakcijos čia yra reikalas, čia yra visų sąžiningų parlamentarų reikalas“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Italijoje viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su Italijos verslo ir „Made in Italy“ ministru Adolfoʼu Ursoʼu aptarė šalių bendradarbiavimo gyvybės mokslų ir kituose sektoriuose perspektyvas, taip pat – Ukrainos atstatymą. „Abipusė Lietuvos ir Italijos prekybos apyvarta pernai siekė 2,8 mlrd. eurų, tiesioginės Italijos investicijos Lietuvoje sudarė apie 47 mln. eurų – matome didelį augimo potencialą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį išvyksta į Italiją, kur bus kalbama apie gyvybės mokslų bendradarbiavimo stiprinimą, inovacijų ir investicijų pritraukimą. „Italija visada buvo svarbi ir patikima lietuviškų prekių ir paslaugų rinka. Pernai Italija pagal prekybos apyvartą užėmė 11 vietą tarp visų Lietuvos prekybos partnerių.

Vieni sau kabina laimėtojų medalį, kiti jaučiasi gavę antausį. Tokios emocijos po savivaldos rinkimų pirmojo turo plūsta iš politinių partijų. Po pertraukos rinkimuose geriausiai sekėsi socialdemokratams, jie gavo daugiausia balsų. Dviem debiutuojančioms partijoms – Laisvės partijai ir Skvernelio demokratams – rinkimai susiklostė skirtingai, laisviečiai neslepia tikėjęsi daugiau nei keleto gautų procentų palaikymo.

Valdančiųjų koalicijai priklausančios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad Seimui pavasario sesijoje svarstant dalies mokesčių pertvarką frakcija tikriausiai nepalaikys nekilnojamojo turto (NT) ir kitų mokesčių didinimo. Jos manymu, iš visų Finansų ministerijos pasiūlymų gali pavykti įteisinti tik investicinę sąskaitą.  A. Armonaitė BNS teigė, jog svarbiausi yra tai, kad mokesčių našta neaugtų ir verslo investicinė aplinka neblogėtų.

Tęsiasi išankstinis balsavimas merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose, prie balsadėžių atvyko ir šalies vadovai. Prezidentas Gitanas Nausėda pažėrė priekaištų dabartinei sostinės valdžiai ir išvardijo, kokių darbų pasigedo, o meras Šimašius pripažino, kad ne viską darė gerai, tačiau turi pasiteisinimą. Kaune merui pirštinę metantis Veryga Matijošaičiui išrašė politinę diagnozę. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad rinkimai Kaune bus tarsi protestas.

Baltarusiškų trąšų ir sankcijų apėjimo istorijoje, Seimo opozicija jau reikalauja susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio galvos. Sako jis atsakingas, kad „Lietuvos geležinkeliai“ vežė per Lietuvą karbamidą iš sankcionuotos Lukašenkos įmonės. Pats Skuodis sako apie pasitraukimą sako negalvojantis ir tikina, kad sankcijų apėjimo atvejai buvo vienetiniai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad verslui patogus skrydis iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą bus pratęstas dar penkiems mėnesiams.  „Džiaugiuosi, kad toliau pratęsiame skrydį Vilnius-Londono sitis, kuris iš tiesų buvo labai reikalinga kryptis, šiuo metu administruojama, operatorius yra „LOT Polish Airlines“, – LRT radijui antradienį sakė ministrė.

Praėjusią savaitę paskelbus, kad trečiuoju Lietuvos „vienaragiu“ tapo skelbimų portalus Baltijos šalyse valdanti bendrovė „Baltic Classifieds Group“, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad startuolių ekosistema Lietuvoje jau kurį laiką veikia gyvybingai.  „Ekosistema (startuolių – BNS) jau kurį laiką veikia gana gyvybingai, šiuo metu esame antri Vidurio Rytų Europoje po Kroatijos pagal ekosistemos augimą.

Valdančioji Laisvės partija durų trankyti dėl partnerystės neketina ir žada, kad „tas klausimas bus sprendžiamas, kol bus išspręstas“, tačiau surinkti reikiamus balsus yra „beprotiškai sunku“, sako partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Aš tą sakau per visą šitą kadenciją, kad Lietuva vėluoja išspręsti šitą problemą ir tai mūsų netenkina, bet neslėpsiu, ir net nėra ką slėpti, viskas matosi akivaizdžiai, yra beprotiškai sunku surinkti pakankamą balsų skaičių.

Verslui trūkstant patogių skrydžių iš Lietuvos bei svarstant apie nacionalines oro linijas, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad vietoj jų verčiau reikėtų didinti skrydžių skatinimo fondą, kuriam šiemet numatyta 2 mln. eurų.  „Aš manau, kad tai (skrydžių iš Lietuvos trūkumas – BNS) yra problema. Tai yra Lietuvos konkurencingumui  labai svarbus klausimas. (...) Apskritai, nesu valstybinio oro vežėjo fanė, nes Lietuva tos patirties jau turi.

Siekiant suderinti pozicijas Europos Sąjungos (ES) institucijose svarstomais klausimais, už inovacijas atsakingi Lietuvos ir Vokietijos ministrai sutarė prieš oficialius susitikimus tartis neformaliai, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, į tokį ministrų „klubą“ bus kviečiami jungtis ir kiti ES šalių ministrai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį Vilniuje susitiks su Sakartvelo  vicepremjeru ir ekonomikos ir darnios plėtros ministru Levanu Davitašvili bei aptars spartesnę šios šalies integraciją į Europos Sąjungą bei dvišalių santykių plėtrą.    L. Davitašvili vadovaujama delegacija penktadienį dalyvaus trečiajame Lietuvos ir Sakartvelo tarpvyriausybinės ekonominio bendradarbiavimo komisijos (TVK) posėdyje, pranešė ministerija.

Seimo Antikorupcijos komisijos akys nukrypo į verslininkus, kurie gauna piniginę naudą iš milijoninių Taivano investicijų Lietuvoje. Parlamentarams kyla klausimų, kodėl pinigus gavusių įmonių akcininkai anksčiau tūkstančiais eurų rėmė valdančiuosius rinkimuose ir ar tai nėra politikų atsidėkojimas.

Šių metų pabaigoje baigiant galioti pelno mokesčio lengvatai į naujas technologijas investuojančiam verslui, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad nulinis mokesčio tarifas turėtų būti taikomas visoms plėtrai skirtoms įmonių investicijoms.

Lietuvoje daugėja bankrotų, per metus jų skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau ekonomistai skuba gesinti aistras: esą vyksta natūrali įmonių kaita, o bankrutuojančių įmonių skaičius šalyje vis dar pakankamai žemas. Pinigų trūksta ne tik daliai verslininkų, bet ir gyventojams, kurie beveik dvigubai dažniau gręžiasi į vartojimo kreditus, paskolas su didelėmis palūkanomis. Kovo 5 dieną Joniškyje įsikūręs „Virtienių restoranėlis“ minės 2 metų gimtadienį.

Taivanas į lietuviškas įmones investuoja dar kelioliką milijonų eurų. Nors Taivano skandalo įkarštyje politikai kalbėjo apie laukiančias 200 milijonų eurų investicijas, jų kol kas iš viso tik 17 milijonų. Nepaisant to, mūsų politikai atkerta, kad svarbiausia – ne pinigai.

Trims Lietuvos įmonėms – „Teltonikai“, „SoliTek“ ir „Oxipit“ – gavus Taivano finansavimą  bendriems projektams Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad šiuo metu deramasi ir dėl tolesnių Taivano investicijų.  „Netgi ne tik investicijų į įmones pokalbiai vyksta, yra ir įmonių, kurios planuoja čia tiesiog į gamybą investuoti. Kol kas tie pokalbiai nėra vieši.

Airijos maisto technologijų bendrovei „ClonBio Group“ svarstant galimybę Akmenėje statyti maždaug 250 mln. eurų vertės mėsos pakaitalo – augalinių baltymų – gamyklą, ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad tai būtų viena didžiausių užsienio investicijų Lietuvoje. „Lietuva skiria ypatingą dėmesį tolesniam biotechnologijų sektoriaus augimui, todėl airių investicija mūsų šalyje yra laukiama.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kvietė rinkėjus palaikyti jos politinės jėgos kandidatus tam, kad Lietuva „būtų arčiau Vakarų“. Partijos kandidatas į Vilniaus miesto merus Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad jis yra vienintelis kandidatas, kuriam patinka gyventi sostinėje, o dabartinis miesto meras Remigijus Šimašius kalbėjo apie Vilniaus panašumą su Londonu ar Niujorku.

Karas Ukrainoje, rekordiškai išaugusios elektros ir dujų kainos, milžiniškas maisto ir kitų prekių bei paslaugų pabrangimas, 20 proc. viršijanti infliacija 2022 metais neretai privertė pagalvoti, kokie gi bus 2023-ieji. Kaip išeisime iš krizės? Ar valdžia padės verslui įveikti sunkumus? Kokį planą turime? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ interviu su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Artėjant dienai, kai rinksime miestų merus ir valdžią, partijos jau išsirikiavo prie starto linijos. Rinkimų komisija nurodo, kad sulaukė jau beveik 100 skundų dėl galimų pažeidimų – pasiaiškinti gali būti iškviestas Zuokas, o Petrui Gražuliui ir dešimčiai jo partiečių apskritai gresia šalinimas iš rinkimų. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau yra sulaukusi beveik 100 skundų ar pranešimų, kad politikai galbūt pažeidžia rinkimų tvarką.

Trečiadienį Seime 16 savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų išsitraukė rinkimų numerius, kuriais bus pažymėti jų sąrašai rinkimų biuletenyje. Burtus traukę partijų atstovai su naujienų portalu tv3.lt pasidalino įspūdžiais. 1 rinkiminį numerį išsitraukę Lenkų rinkimų akcijos-Krikščionių šeimų sąjungos nariai naujienų portalui tv3.lt teigė neslepiantys džiaugsmo.

Laisvės partija gavo dar vieną smūgį – nors tikėjosi, kad šiandien pavyks po svarstymo pritarti kanapių dekriminalizavimui, po aršių diskusijų teko nuryti karčią piliulę. Baudžiamojo kodekso pataisoms balsų nepakako. Laisviečiai, ryte kartoję, kad po praėjusio jiems nesėkmingo balsavimo pamokas išmoko, po šiandienos smūgio vėl prabilo, kad buvo apgauti. Jų kortas sumaišė balsavime nedalyvavę dekriminalizavimą palaikantys socdemai.

Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po balsavimo dėl nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo sako, kad vakarietiškos vertybės sunkiai skinasi kelią, o palaikymas „rytietiškai bizūno politikai“ išlieka stiprus. „Mes matome, kaip sunkiai vakarietiškos vertybės skinasi kelią ir koks tvirtas yra palaikymas rytietiškai bizūno, policinės valstybės politikai.

Nedidelių politinių partijų išnykimas iš žemėlapio nėra nematytas dalykas. Kaip pavyzdį galima prisiminti Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partiją. O pastaruoju metu prasti ženklai ryškėja Laisvės partijos horoskope. Laisvės partija vis dažniau susilaukia buvusių savo rėmėjų kritikos, kad per mažai ir per švelniai siekia įgyvendinti rinkimų metu duotus politinius pažadus, pavyzdžiui, įteisinti partnerystę arba dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų turėjimą.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad frakcija Seime dar nenusprendė, ar palaikys konservatorių siekį iš Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovo pareigų atleisti dabartinį jo vadovą Mykolą Majauską. „Išsamios diskusijos, kokios laikysenos frakcijoje mes laikysimės, dar neturėjome“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Armonaitė.

Iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pareigų atleistam Audriui Antanaičiui pareiškus, kad vilkinamas 35 mln. eurų skyrimas su kalba susijusiems dirbtinio intelekto sprendimams, Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, jog siekiama lėšas panaudoti prasmingai ir kitąmet planuoja skelbti konkursą. „Mano, kaip ministrės, tikslas yra nemesti pinigų bet kur ir ten, kur tie milijonai jau buvo investuoti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia nežinojusi, kad britų leidinio „Financial Times“ (FT) paskelbtą specialią publikacijų seriją apie Lietuvą apmokėjo ministerijos kuruojama viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“. „Investuok Lietuvoje“ pati planuojasi, kur jai alokuoti savo biudžetą Lietuvos pristatymui.

Nepaisant Lietuvos ir Kinijos santykių suprastėjimo pernai Vilniui leidus atidaryti Taivanui atstovybę, Ekonomikos ir inovacijų ministrė teigia, kad Kinijos „visiškai eliminuoti neįmanoma“, o santykiai su šia komunistine šalimi „atsistatys“.  „Kinijos globaliame pasaulyje, kai visos mūsų vertės grandinės persipynusios, visiškai eliminuoti neįmanoma. Nepaisant to, kad tai –  komunistinė šalis, ji yra gerokai suinvestavusi į aukštąsias technologijas.

Valdančiajai koalicijai apsipykus dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo paslaugoms ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams konstatavus koalicinės sutarties pažeidimą, konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio viršūnės pirmadienį susirinko aptarti padėties pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Ar valdantieji atsitraukia nuo vertybinės politikos? Taivane atidaryta Lietuvos prekybos atstovybė, tačiau jos pavadinime Taivanas jau neminimas. Pasirinktas Taipėjaus, Taivano sostinės vardas. Nors pernai, kai Vilniuje atsidarė Taivano atstovybė, būtent dėl šios šalies pavadinimo ir kilo tarptautinis skandalas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia pasitikinti ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, nepaisant to, kad ji Seime nepalaikė Vyriausybės pozicijos dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo paslaugoms. „Taip, pasitikiu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Konservatoriams konstatavus, kad Seime balsuojant dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo paslaugoms buvo pažeista koalicijos sutartis, Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia pažeidimo neįžvelgianti ir siūlo tokius klausimus nagrinėti su partneriais, o ne už akių. „Koalicijos sutartis yra aiškinama koalicijoje, ji nebuvo aiškinta koalicijoje dėl to, tad negaliu komentuoti.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė teigia, kad elgėsi nuosekliai, kai balsavo už ilgesnį PVM lengvatos taikymą maitinimo sektoriui, nors tam prieštaravo Vyriausybė. Pasak jos, koalicijos sutartis nepažeista, o Laisvės partijai svarbūs sprendimai neturėtų būti nustumiami į paraštes, taip kerštaujant dėl balsavimo už PVM lengvatą.

Lietuvai pirmadienį atidarius prekybos atstovybę Taipėjuje, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi didesnių tarpusavio prekybos tempų.  „Aišku, kad man norėtųsi matyti didesnius tempus, didesnius skaičius, bet mes turime kol kas tik metus laiko, tai tikriausiai tikimės, kad įsibėgėjus tie prekybos tempai bus didesni“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, jog laukiama draudimo įmonių pasiūlymų dėl schemų verslui, planuojančiam padėti atstatyti Ukrainą. „Laukiame pasiūlymų, kokios galėtų draudimo schemos, kaip atrodyti, mes esame atviri. Procesai vyksta, yra tariamasi, Ukrainoje vyksta karas ir gal ne į visus klausimus mes šiandien galime turėti atsakymus“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

Parlamentarai ketvirtadienį nesutiko, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuojamas pataisas pristatytų ne ministrė Aušrinė Armonaitė, o viceministrė Ieva Valeškaitė.  Vietoj ministrės Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pakeitimus pateikti atvykus I. Valeškaitei, pertraukos iki kito posėdžio paprašė „valstiečių“ atstovė. „Norėčiau paklausti, kodėl ne ministrė pristato.

Marijampolėje veikianti kepyklėlė, dar neatsigavusi po koronaviruso suvaržymų, vis dar priversta grąžinti atidėtus mokesčius „Sodrai“. Ir štai nauja – energetinė krizė su išaugusiomis dujų ir elektros kainomis vėl smukdo verslą. „Kepyklėlėje labai daug sunaudojame elektros. Yra agregatai, šaldytuvai, vitrinos. Kaštai išaugę ne 2–3, o keturis kartus. Amortizuoti šitą sumą sunku. Neišvengiamai keliam ir kainas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Lisabonoje susitikusi su pasaulinio startuolių akceleratoriaus „Techstars“ vadove Maelle Gavet, pakvietė šią įmonę plėsti veiklą ir investuoti Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai. „Lietuvos startuolių ekosistema sparčiai auga ir plečiasi. Šalies inovatyvių verslų vertė nuo 2016 metų išaugo 17 kartų, o per pastarąjį penkmetį startuolių skaičius kone padvigubėjo ir dabar viršija 1000, iš kurių – du vienaragiai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį išvyksta į Portugalijoje vyksiančią technologijų konferenciją „Web summit“. A. Armonaitė bus viena iš konferencijos, kuri lapkričio 1-4 dienomis vyks Lisabonoje, pranešėjų. Vizito metu ministrė planuoja susitikti su Portugalijos Vyriausybės nariais, atsakingais už ekonomiką, skaitmenines technologijas bei jūrų reikalus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad pašalinti Ričardą Pocių iš Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovų buvo teisingas Vyriausybės sprendimas. „Jei tarnybų vadovai nedirba savo darbo, kuris yra labai atsakingas, su jais tenka atsisveikinti. Aš manau, kad ministrė viską teisingai padarė, jai būtų buvę neatsakinga palikti tokį žmogų pareigose, kuris neprisistato į darbą. Tikiuosi, kad mes turėsime daugiau viešumo šioje istorijoje“, – LRT pirmadienį kalbėjo A. Armonaitė.

Po prezidento rinkimų pirmo turo tuometinė Seimo narė Ingrida Šimonytė šventė netausodama jėgų, mat apklausos žadėjo pergalę. Tuomet niekas nebūtų patikėjęs, kad po 3 metų jos reitingai tėkšis į neregėtas žemumas ir ji bus nemėgstamiausių politikų penketuke. Buvę premjerai dėl to kaltina I. Šimonytės bendravimo būdą, tačiau psichologas Gediminas Navaitis mano, kad žmonės tiesiog ieško ką apkaltinti dėl savo nesaugumo jausmo. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Su orkestru grojantys pramoniniai robotai ir po sales lakstantis šuo robotas. Tokiomis naujovėmis pasitinka viena didžiausių Baltijos šalyse baldų gamyklų, kurioje baldus surinkinės nauji darbuotojai – robotai. Tiesa, jiems prireiks daugybės elektros, kuri šiuo metu rekordiškai išbrangusi. O tai gamyklos vadovus varo į neviltį. Šalia Klaipėdos atliekamą muzikinį kūrinį išvysti ir išgirsti iki šiol buvo įmanoma nebent Japonijoje. Čia gamyba užsiimantys robotai groja kartu su orkestru.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuva turi visas sąlygas tapti globalia gyvybės mokslų pramonės lydere ir pagal jos sukuriamą bendrąjį vidaus produktą (BVP) susilyginti su Singapūru. Anot jos, šalis yra bene vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kur šis sektorius jau beveik dešimtmetį auga dviženkliais skaičiais.

Restoranų savininkas Liutauras Čeprackas dėl aukštų elektros sąskaitų buvo priverstas atleisti 40 darbuotojų ir uždaryti 5 restoranus. Vyras piktinasi nelygybe, nes PVM lengvatą viešbučiams žadama palikti visam laikui, o maitinimo įstaigoms – tik pusmečiui. Tačiau dar blogesnėje situacijoje atsidūrė mažų parduotuvių savininkai, kuriems jokios lengvatos išvis nepriklauso. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs. Tiesa, vyriausybė žada kaip ir iki šiol, tarifus kompensuoti iš biudžeto. Dalį elektros tarifų vyriausybė kompensuos ir verslui, o dėl energetikos kainų ant bankroto slenksčio atsidūrusioms įmonėms žada ir subsidijas. Naują paramos paketą verslui ir gyventojams vyriausybė pristatė teikdama Seimui deficitinį kitų metų biudžetą.