audrys karalius

Kauniečiams sujudus dėl Centrinio pašto rūmų likimo, juos valdanti valstybinė bendrovė Lietuvos paštas nusprendė rūmus parduoti, tačiau valdyba tokiam siūlymui kol kas nepritarė. Kauniečiai baiminasi, kad skubotas pardavimas gali pakenkti unikaliam statiniui ir reikalauja numatyti griežtus reikalavimus jį panaudoti. Neapsikentę, kad Kauno centrinio pašto rūmų sienos „kasdieną nyksta apleistos ir vienos“, kauniečiai renkasi aptarti šio modernizmo architektūros pastato likimo.

 Jūs, Audriau Bačiuli, kuris didžiuodamasis vakar vakare rašėt, kad skambino Jūsų motina ir perdavė, kad „pernelyg švelniai apie tas paleistuves“ kalbėjot. Jūs kalbėjot, kad „ji užsimanė to, ko visi vyrai tokiais atvejais nori“. Mano žmonos prisipažinimą Jūs įvardinote kaip „leftistinių chunveibinių ataką“. Dar prieš metus, kai dirbau LRT televizijoje, dažnai gyniau Jus prieš savo jaunesnį kolegą, kuriam buvo pasibaisėtinas Jūsų asmuo.

Baigiant pirmąjį pagrindinės Kauno pėsčiųjų gatvės – Laisvės alėjos – rekonstrukcijos etapą, jau rengiamasi darbus tęsti likusiose atkarpose, jie turėtų prasidėti jau šią vasarą. „Darbai startuos jau šiemet vasarą“, – BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas. Daugiau nei dešimtmetį planuotą projektą dažnai lydėjo nesutarimai, o jo įgyvendinimas nuolat atidėliotas.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors Vilniuje uždaroma Užupio vaistinė – sąlygiškai smulkus praradimas, tačiau tai rodo, kad mes nesugebame įvertinti to, ką turime, ir kad mūsų visuomenė serga, sako architektas Audrys Karalius.

 Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno savivaldybės sprendimas neskelbti atskiro architektūrinio konkurso mieste planuojamiems kongresų, konferencijų ir koncertų rūmams, papiktino dalį miesto architektų. Jų teigimu, tokiems svarbiems pastatams konkursas, ir net tarptautinis, būtinas. Miesto vadovas sako, kad paskelbus konkursą, būtų pavėluota gauti lėšų iš ES fondų.

Gegužės 10 d., Kaune, Namo inžinerijos ir interjero centre (NIC), žinomas architektas ir tarpdisciplininių projektų kuratorius Audrys Karalius pristato po 11 metų pertraukos atgimstančią nacionalinę archdizaino parodą „Detalė 2012“. Šios parodos sugrįžimas – viena ryškiausių septintąjį kartą vykstančios „Dizaino savaitės“ naujienų.

Kauno miesto savivaldybei šį rudenį paskelbus Kauno miesto prekės ženklo ir šūkio sukūrimo supaprastinto atviro projekto konkursą, kauniečių (joje – daugiausia meno kūrėjų) grupei, besivadinančiai Pagerinimo sąjunga „Žmonės Kavingais Veidais“, kilo alternatyvi idėja.

Upių pakrantės, žalieji ir visuomenei skirti bendro naudojimo plotai Kaune netrukus gali neatpažįstamai pasikeisti - miesto valdžia ketina leisti juose statyti komercinės paskirties pastatus ir net daugiaaukščius gyvenamuosius namus. Tokiems planams priešinasi dalis laikinosios sostinės politikų ir miesto architektų, taip pat gyventojai. Jų įsitikinimu, grąžinus buvusiems savininkams žemę vertingose vietose pasielgta neapdairiai.

Antradienį jau turėtų būti pradėti Kauno pilies atstatymo darbai. Kauno apskrities viršininko administracijos leidimas Pietrytinio bokšto ir dalies sienų atstatymo darbams šiame objekte gautas pirmadienį. ELTA primena, kad darbai turi būti baigti kitų metų pavasarį. Jiems finansuoti gauta Europos ekonominės erdvės mechanizmo lėšų (2,2 mln.

Ponui Gordon Brown, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Ministrui Pirmininkui Ponui Kochiro Matsuura, UNESCO Generaliniam sekretoriui Profesoriui Michael Petzet, ICOMOS prezidentui ICOMOS Jungtinės Karalystės nacionaliniam komitetui Visuomeninio judėjimo „už Lietuvą be kabučių“                               &nbs...

Kaune investuojantys verslininkai skundžiasi, kad įgyvendinti sumanymą čia yra labai sudėtinga. Mieste klesti korupcija, projektai į savivaldybę patenka pro užpakalines duris, rašo „Kauno diena”.Sandorius slepia šešėliaiKauno technologijos universiteto profesorius Jurgis Bučas mano, kad potencialių investuotojų apsisprendimą apeiti Kauną lemia ir miestiečių mentalitetas.

Kauno urbanistų ir architektų ekspertų taryba pritarė pirmųjų dangoraižių mieste projektams. Tuo tarpu architektai piktinasi, esą savivaldybė visiškai nekoordinuoja Kauno plėtros ir ji yra stichiška, praneša  LTV „Panorama“. Kaip skelbiama, pirmieji trys Kauno dangoraižiai – aukščiausias maždaug 118 m – planuojami Šančiuose, už Čiurlionio tilto. Vienam iš projektų Kauno urbanistų ir architektų ekspertų taryba pritarė po trečio svarstymo.

Kauno arena Nemuno saloje turi tapti pagrindiniu miesto architektūriniu akcentu, kaip garsusis Guggenheimo muziejus (arch. F. Gehry) Bilbao mieste", - Kauno savivaldybės salėje išdėstė ambicingą planą prancūzų architektas Michelis Regembalis. Jo manymu, svarbu, kad sporto ir pramogų rūmai darniai įsilietų į aplinką, o kartu būtų mieste lengvai atpažįstamu ženklu.

Džiugu, kad miestai atsisuko į viešąsias erdves ir ėmė jas tvarkyti, rekonstruoti, gerinti. Prastos sovietinių laikų medžiagos keičiamos naujomis, tauresnėmis, ilgaamžėmis. Inžinerinė įranga atnaujinama, randasi naujesnio dizaino urbanistinių elementų. Tačiau tokie „sanitariniai“ remontai ir pagerinimai kažkodėl neišvengiamai susiję su tam tikrais praradimais.

Liepos 1-oji - diena, kai galima nukelti ranką nuo kompiuterio klaviatūros, į šalį padėti pieštuką, „pamiršti“ nuvykti į statybų aikštelę ir... Profesinės šventės dieną gyvenimas sukasi aplink Jos Didenybę Architektūrą - įvairiuose Lietuvos miestuose vyksta architektūrinės parodos, konferencijos, ekskursijos, eisenos, kiti renginiai. Tarptautinę architektų dieną Lietuvos architektai šiemet paminėjo jau 11-ąjį kartą iš eilės.

Niekada nemokėjome elgtis su jūra. Per amžius gyvenę ant Baltijos kranto, kažkodėl taip ir likome gintaro rankiotojų tauta, užuot ėję į jūrą ir radę ten naudą, šlovę, galų gale romantiką. Net Vytautas Didysis be didelės graužaties perleido Klaipėdą ir Nemuno žiotis kryžiuočiams mainais už strategiškai, jo manymu, svarbesnes Užnemunės jotvingių girias. Nenuostabu, kad ir Klaipėda, dažniau jūrlapiuose randama prūsišku Memelio vardu, per šimtmečius augo ir formavosi kaip miestas našlaitis.

Šventė įvyko. Dar niekada Kauno rotušėje nebuvo buvę tiek architektūros. Visa didžioji salė su spindinčiu vestuviniu patosu prisipildė maketų, planšetų, ekranų, mikrofonų ir, žinoma, pačių architektų (balandžio 6-oji Kauno architektūros istorijoje neabejotinai anksčiau ar vėliau bus nudažyta raudonai). Pirmą kartą jungtinei architektų tarybai buvo pristatyti Kauno „Akropolio“ bei sporto ir pramogų rūmų Nemuno saloje projektai.

Visuomeniniame radijuje - naujas sezonas. Vietoj “Vasaros studijos su Vaidotu Žuku” pradedamas diskusijų ciklas iš “Rudens studijos”. Antradienį, rugsėjo 7 d., 11.05 val.

Tarptautiniame architektūros idėjų konkurse studentai kūrė Lietuvos ambasadą Europoje. Architektūrinis konkursas dažniausiai suvokiamas ne tik kaip turnyras siekiant sukurti įdomesnį objektą, bet ir kaip kova, stengiantis projektuoti kuo patraukliau būsimajam užsakovui. Liepos 1-ąją (Tarptautinė architektų diena!) Vilniuje vyko kiek kitoks konkursas, sujudinęs drąsiausią ir laisviausią architektūrinės visuomenės sluoksnį - studentus.

Antradienį (10.14) 22 val. per LTV išvysime jau penktąją filosofo Leonido Donskio laidą “Be pykčio”. Jos tema - “Plagiatai ir plagiatoriai”. Šįsyk studijoje - žurnalistas Audrius Bačiulis, architektas Audrys Karalius ir reklamos vadybininkas bei žurnalistas Ričardas Sartatavičius su L. Donskiu diskutuos apie tai, ar mes suvokiame, kad kiekvienas kūrinys yra susijęs su kūrėjo nuosavybe, ar galima savintis svetimas mintis ir intelektinį produktą.