Upių pakrantės, žalieji ir visuomenei skirti bendro naudojimo plotai Kaune netrukus gali neatpažįstamai pasikeisti - miesto valdžia ketina leisti juose statyti komercinės paskirties pastatus ir net daugiaaukščius gyvenamuosius namus.
Tokiems planams priešinasi dalis laikinosios sostinės politikų ir miesto architektų, taip pat gyventojai. Jų įsitikinimu, grąžinus buvusiems savininkams žemę vertingose vietose pasielgta neapdairiai.
Žinomas architektas Audrys Karalius teigia, kad neapgalvotas merijos valdininkų sprendimas, jei jį palaimins Kauno valdžia, miestiečiams užkirs galimybę laisvai patekti prie upės, o savivaldybė privačioje žemėje negalės vykdyti jokios veiklos.
2003 metais patvirtintą laikinosios sostinės bendrąjį planą užsimota pakeisti antrą kartą. Praėjusį rudenį savivaldybės įmonė "Kauno planas" parengė 120 miesto teritorijų paskirties keitimo koncepciją. Numatyta, kuriuose sklypuose leisti gyvenamąją ar komercinę statybą, o kuriuose - riboti.
Šiomis dienomis paviešintas dokumentas visuomenėje sukėlė didžiulį nepasitenkinimą, mat norima užstatyti dalį dabar miškais ar skverais vadinamų plotų. Pavyzdžiui, Neries pakrantėje, netoli P.Vileišio tilto, ketinama pastatyti viešbutį, daugiabučių ir verslo centrą. Visa tai numatyta ir naujai parengtame bendrajame plane.
"Pikčiausia, kad grąžindami žemę upės pakrantėje valdininkai nė mažyčio ruoželio nepaliko visuomenės poreikiams. Jei ateityje miestas sumanytų ten įrengti prieplauką, paplūdimį ar poilsio zoną, tai būtų neįmanoma", - sakė A.Karalius.
Anot jo, nors įstatymai draudžia bet kokią statybą upių prieigose, kol neparengtas ir nepatvirtintas poveikio aplinkai vertinimas, tai neužtikrina, kad prie pat Neries žemę atgavęs asmuo leis pakrante vaikščioti miestiečiams.
"Iki šiol prie Neries patekdavome be jokių apribojimų. Nuo šiol didžiuliai pakrantės plotai bus užstatyti", - piktinosi Kauno tarybos narys Kęstutis Kriščiūnas. Anot jo, mažas ruožas prie upės, kur verslininkams neleidžiama vykdyti veiklos, netinkamas kauniečių poilsiui. "Tai - šlaitas arba nesutvarkyti krūmynai. Pasivaikščioti tokioje teritorijoje bus neįmanoma. Kam tada reikia aiškinti, kad žemės miestiečių poreikiui liko pakankamai", - sakė politikas.
Jam pritariantis architektas Rimvydas Palys mano, kad upių pakrantės turi būti sutvarkytos, jose privalo veikti viešosios paskirties objektai. "Užuot pasilikusi tinkamą veiklai teritoriją, savivaldybė numatė pakrantėje tik daržą kopūstams. Miestas nuo Neries upės bus atkirstas", - piktinosi R.Palys.
Jis pabrėžė, kad bendrojo plano projekte nenumatyta viešų privažiavimų ar priėjimų prie Neries. "Įsivaizduokite, vienas privatus sklypas, besitęsiantis iki upės, ribojasi su kitu. Tarp jų - jokio tarpo. Kaip nueiti iki upės?" - klausė architektas.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius aiškino, kad problemų nekils, ir miestiečiai prie Neries "prasibraus". "Užteks mums tos teritorijos, likusios prie upės. Vis tiek tvarkyti pakrančių neketiname. Nėra už ką", - sakė jis.
Po viešų bendrojo plano pakeitimų projekto svarstymų dokumentą turės tvirtinti miesto taryba. Tai daryti numatoma ne anksčiau kaip po mėnesio.
Kristina KUČINSKAITĖ
