Kaune investuojantys verslininkai skundžiasi, kad įgyvendinti sumanymą čia yra labai sudėtinga. Mieste klesti korupcija, projektai į savivaldybę patenka pro užpakalines duris, rašo „Kauno diena”.
Sandorius slepia šešėliai
Kauno technologijos universiteto profesorius Jurgis Bučas mano, kad potencialių investuotojų apsisprendimą apeiti Kauną lemia ir miestiečių mentalitetas.
„Be ginčo didesnio objekto čia nepastatysi, klesti nepasitikėjimo sindromas, o nesibaigiantys ginčai dėl bet kokio naujo projekto tapo neigiama miesto įvaizdžio dalimi“, – per šią savaitę surengtą konferenciją, skirtą nekilnojamojo turto problemoms, sakė J.Bučas.
Žinomas Kauno architektas Audrys Karalius įsitikinęs, kad šiuo metu miestas valdomas vadovaujantis šešėlinės ekonomikos principais – konkuruoja ne idėjos, bet pažintys. Tai atstumia kūrėjus ir investuotojus.
„Kaune viskas vyksta kitaip nei civilizuotame pasaulyje. Sumanymą turintis investuotojas per pažintis patenka į savivaldybę, ir jo projektas palaiminamas“, – „Kauno dienai” pasakojo A.Karalius.
Nekilnojamojo turto ir investicijų požiūriu Kauną jau lenkia ne tik Vilnius, bet ir Klaipėda. Kodėl?
„Todėl, kad seni pažįstami yra užtūpę visas investicines landas. Naujiems talentams prasiskverbti yra be galo sudėtinga“, – neieškodamas aptakių žodžių sakė A. Karalius.
Aptarnauja savus
Potencialūs investuotojai pasigenda toliaregiško miesto valdžios požiūrio, nekuriami investuotojams įdomūs projektai. Pavyzdžiui, Vilniuje neseniai susivienijusios septynios architektų komandos nebeveikiančią pramoninę teritoriją pavertė vienu įdomiausių investicinių projektų.
„Užuot medžiojusi investuotojus, valdžia laukia, kol nudvės stambus gyvūnas (sklypas – red. past.), kurį paskui būtų galima sudraskyti ir pasidalyti gabalais“, – metaforiškai lygino A. Karalius.
Anot architekto, taip atsitiko ir su „Žalgirio“ stadionu. Jis buvo numarintas, o vėliau čia išaugo prekybos miestelis „Molas“. Viešajam interesui realizuoti idealiai būtų tikusi Vilijampolės erdvė palei santaką. Tačiau žemė grąžinta savininkui ir dabar čia projektuojami namai su garažais.
Anot A. Karaliaus, prieš pusantrų metų architektų sąjungos atstovai savivaldybėje kėlė ir Aleksoto aerodromo problemą. Buvo siūloma svarstyti, kaip šią teritoriją panaudoti tikslingiau.
A. Karaliaus akimis, Kaunas yra potencialus vakarietiškos kultūros miestas.
„Nerasime naftos, deimantų, aukso, nesame sostinė. Todėl turėtume būti atviri idėjoms, naujiems projektams“, – pabrėžė A. Karalius.
Lauryna Vireliūnaitė
„Kauno diena”
