„Darbai startuos jau šiemet vasarą“, – BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas. Daugiau nei dešimtmetį planuotą projektą dažnai lydėjo nesutarimai, o jo įgyvendinimas nuolat atidėliotas. Įgyvendinant pirmąjį etapą dideliu iššūkiu tapo pasirinkta grindinio plytelių forma, o specialistai teigia, kad problemų dėl jų gali kilti ir vėliau.
Tačiau savivaldybės administracijos vadovo teigimu, vizualinių pakeitimų daryti neplanuojama ir tokia pat danga turėtų nugulti visoje Laisvės alėjoje. Nesikeičia ir planuojama darbų pabaiga – 2020-ieji metai.
Architektas: Laisvės alėja – lyg žmonių drenažinis vamzdis
Architektūrinis konkursas, kuriame Laisvės alėjos rekonstrukcijos idėjas pateikė Lietuvos ir užsienio architektai, įvyko dar 2005 metais. Tuomet į architektų pasiūlymus grupelė kauniečių reagavo piketu: jie piktinosi, kad kai kuriuose pateiktuose projektuose siūlyta panaikinti Laisvės paminklą Karo muziejaus sodelyje, iškirsti liepas alėjoje ir pastatyti joje dangoraižį.
Vienas iš šio konkurso vertinimo komisijos narių, žinomas Kauno architektas Audrys Karalius teigia, kad dabartinis rekonstrukcijos projektas yra pernelyg kosmetinis.
„Ta rekonstrukcija yra pernelyg kosmetiška. Jeigu miesto valdžia bando tai pateikti kaip Laisvės alėjos gaivinimo ar įveiksminimo projektą, tai yra du skirtingi dalykai. Ta kosmetika yra paviršinė, mano galva, gydymas turėjo būti giluminis ir strateginis“, – BNS sakė jis.
Pasak jo, antrąją vietą pelniusio Šarūno Kiaunės architektūros studijos pirminiame projekte (pirmoji vieta tuomet paskirta nebuvo) buvo pateikti pasiūlymai, kaip į Laisvės alėjos erdvę įjungti ir ją supančias gatveles bei kvartalus, tačiau šios idėjos galutiniame projekte buvo atsisakyta. Sutvarkius vien pagrindinę gatvę, pasak architekto, negalima tikėtis, kad ji atgis, taps traukos centru.
„Konversija iš pūvančių kiemų į skersgatviais ir gatvelėmis sujungtą Laisvės alėjos sistemą ir buvo mūsų matytas kaip perspektyviausias žingsnis Laisvės alėją atgaivinti, kad ji veiktų ne tik kaip griovelis. Šiandien ji yra lyg siauras pirmyn ir atgal judančių žmonių drenažinis vamzdis. Šitaip gatvės gyvuoti negali“, – įsitikinęs A.Karalius.
Įvykus architektūriniam konkursui, vėliau ne kartą skelbta, kad rekonstrukcijos darbai bus pradėti jau netrukus, tačiau statybinė technika į centrinę miesto gatvę atriedėjo tik 2015 metais.
Kritikuoja dėl nepraktiškų plytelių
Nors didieji darbai Laisvės alėjoje jau baigti ir praeiviai kuriasi ant naujų suolelių, o aplink medžius purenama žemė gėlėms sodinti, centrinėje Kauno pėsčiųjų gatvėje dar galima pamatyti plušančius „Autokaustos“ statybininkus.
Savivaldybė kovo pradžioje skelbė, kad rangovams palikta laiko pašalinti pastebėtus defektus, planuojama, kad darbai bus baigti gegužės 12 dieną. Šie defektai daugiausia susiję su granitine danga, sudėta iš smailiakampių rombo formos plytelių. Pasak A.Karaliaus, pasirinkta plytelių forma – itin nepraktiška, nes smailūs akmeniniai kampai yra labai trapūs.
„Trūkumas yra aštrokas bordiūras ties pastatais, nedidelė užkarta ties drenažiniu plyšiu. Ta vieta pėsčiajam nepatogi, žmonės kliūva, griūva – tai nevykęs sprendimas. Pačios trinkelės – šioje vietoje būsiu kritiškas: pasirinkta ištęsto rombo plytelės forma yra turbūt pati nepatogiausia, kokia tik gali būti akmens požiūriu – akmuo nemėgsta aštrių kampų. Atrodo, kad granitas yra labai tvirtas, bet užtenka nedidelio stuktelėjimo ir jis skyla. Šiuo požiūriu architektai per mažai konsultavosi su praktikais ir ta forma buvo užduota labai įnoringa“, – kalbėjo A.Karalius.
Todėl jis teigė, kad kritikuoti statybininkų dėl šių trūkumų nevertėtų, ir svarstė, jog keblumų dėl skylančių plytelių bus ir ateityje, todėl, jo vertinimu, likusiai Laisvės alėjai būtų protinga pasirinkti mažiau įnoringą formą.
Vis dėlto Kauno savivaldybės administracijos direktorius G.Petrauskas BNS teigė, kad vizualinių pakeitimų projekte daroma nebus, taigi, rombo formos plytelės nuguls ir likusioje alėjoje. Tačiau jis pripažino, kad statybininkams įmantri forma tapo nemenku iššūkiu.
„Tikrai jau nieko nebekeisime: per daug tai užimtų laiko, galų gale visa Laisvės alėja turėtų būti vientisas objektas“, – sakė G.Petrauskas. Kalbėdamas apie projekto privalumus, architektas A.Karalius teigiamai įvertino sprendimą atkurti buvusios gatvės siluetą, išskiriant istorinę važiuojamąją dalį, vizualiai atskiriant liepų alėją gatvės viduryje.
„Pati gatvės estetika tikrai pagerėjo ir man labai patinka išmintinga architektų laikysena dėl centrinės erdvės, liepų alėjos, išskyrimas nuožulniais bordiūrais, paženklinimas buvusios važiuojamosios dalies ir šaligatvių – duoda tokį jautresnį, istoriškai teisingesnį gatvės dizainą“, – sakė A.Karalius.
Alėjoje važinės dviračiai, o ar bus kitoks transportas – neaišku
Rengiantis rekonstrukcijai, ne kartą diskutuota, kad Laisvės alėjoje būtų reikalinga nedidelė transporto priemonė, galinti pavėžėti skubančius pėsčiuosius ar turistus. Ankstesnis Kauno meras Andrius Kupčinskas kaip šią transporto priemonę norėjo matyti konkę, šiuo maršrutu kursavusią praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje.
Pasikeitus miesto vadovams, konkės atsisakyta, tačiau pristatyta elektrinio traukinuko, kuris galėtų kursuoti po miesto centrą, idėja. Tuo metu kalbėta, kad tai galėtų būti itin inovatyvi, save vairuojanti viešojo susisiekimo priemonė. Vis dėlto kol kas aišku tik tiek, kad Laisvės alėjoje bus dviračių nuomos vietos, o ar atsiras dar kokia nors transporto priemonė, pasak savivaldybės administracijos direktoriaus, neaišku.
„Šiai dienai mes realaus pasiūlymo elektriniam traukiniui ar kam kitam neturime. (...) Dviračių transportas ten tikrai yra. Ar dar reikia kokio kito – čia klausimas. Bet jeigu šiai dienai niekas neturi, ką pasiūlyti, bet ko nedarome“, – sakė G.Petrauskas. Buvęs Kauno meras konservatorius A.Kupčinskas, kuris Kaunui vadovavo vykstant parengiamiesiems rekonstrukcijos darbams, apgailestavo, kad jo kadencijos metu rengtas techninis projektas buvo gerokai supaprastintas, be konkės atsisakyta ir kitų detalių.
„Buvo suplanuoti tokie architektūriniai elementai – išsiskleidžiantys skėčiai nuo saulės ir lietaus. Jie taip pat buvo techniniame projekte, dabar jų nėra. (...) Matyt, dalis elementų išimta ir dėl to sąmata sumažės“, – svarstė A.Kupčinskas.
Jam abejonių kėlė ir sprendimas nuotekų bei vandentiekio sistemos rekonstrukciją perduoti įgyvendinti savivaldybės bendrovei „Kauno vandenims“, tam tikintis panaudoti Europos Sąjungos lėšas.
„Jie nėra statybinė organizacija ir tinklų plėtrai įdarbina kitus rangovus. (...) Geriau, kai tą patį projektą įgyvendina vienas rangovas: tada gali reikalauti ir atsakomybės, ir garantijų“, – svarstė buvęs miesto meras.
Tačiau pasak dabartinio savivaldybės administracijos vadovo G.Petrausko, pasitelkiant šiems darbams savivaldybės įmonę, rekonstrukciją tęsti nepriklausomai nuo to, kaip seksis ieškoti naujo darbų rangovo.
Darbus tęs šiemet, o baigs 2020 metais
Šiuo metu savivaldybė ieško rangovo likusios Laisvės alėjos rekonstrukcijai. Jam pasiūlymus bendrovės gali teikti iki gegužės 31 dienos, tačiau procedūros dar gali užsitęsti, jeigu konkurso sąlygos rezultatai bus skundžiami.
Pirmąjį rekonstrukcijos etapą vykdys savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusių bendrovių „Autokausta“, A.C.B (Latvija) ir „Lietuvos kelių statyba“ konsorciumas. Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus, rangovas greičiausiai keisis. „Tikėtina, kad keisis rangovas – šie nelabai džiaugiasi šiuo užsakymu“, – pripažino G.Petrauskas.
Dar 2014 metais numatyta skelbti bendrą likusios Laisvės alėjos darbų konkursą ir juos baigti iki 2020 metų. Šio plano laikosi ir dabartiniai miesto vadovai. Pasak buvusio mero A.Kupčinsko, pirma rekonstruoti vieną etapą, o tik po to visus suplanuota, siekiant nustatyti galimus projekto trūkumus.
Kol kas savivaldybė svarsto, ar likusią Laisvės alėją rekonstruoti tokiu pat principu kaip iki šiol, kai statybų darbai vyko išilgai vienoje dalyje, ar juos vykdyti etapais po kelis šimtus metrų uždarant atskiras gatvės dalis.
„Galutinai schema nepasirinkta, kuri būtų tinkamesnė gyventojams ir verslui. Lyg panašu, kad 300 metrų judama juosta būtų patrauklesnė, bet kita vertus, „Kauno vandenys“ nori dirbti greičiau. Ar pavyks tai suderinti, kol rangovo neturime, sunku atsakyti“, – sakė Kauno administracijos vadovas.
Pagrindinė Kauno centro gatvė Laisvės alėja pastarąjį kartą rekonstruota 1975 metais, tuomet čia panaikintas automobilių eismas.
