Ponui Gordon Brown, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Ministrui Pirmininkui
Ponui Kochiro Matsuura, UNESCO Generaliniam sekretoriui
Profesoriui Michael Petzet, ICOMOS prezidentui
ICOMOS Jungtinės Karalystės nacionaliniam komitetui
Visuomeninio judėjimo „už Lietuvą be kabučių“
ATVIRAS LAIŠKAS
Vilnius, 2008 m. liepos 17 d.
Kopijos:
Ponui Simon Butt, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės ambasadoriui Lietuvoje
Ponui Petrui Vaitiekūnui, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministrui
Ponui Juozui Imbrasui, Vilniaus miesto merui
Esame labai nustebę ir nusivylę dėl Jungtinės Karalystės ambasadoriaus laiško Lietuvos sostinės Vilniaus merui J. Imbrasui, kuriuo daroma įtaka Vilniaus savivaldai ir raginama netrukdyti verslui, todėl nedelsiant priimti sprendimą dėl statybų Pasaulio paveldo vietovėje – Vilniaus senamiestyje – esančio sklypo Pylimo 17 detaliojo plano patvirtinimo.
Tikimės, kad šis raginimas yra informacijos stokos rezultatas.
Todėl norime Jus informuoti, kad nekilnojamo turto plėtros bendrovės UAB „Rojaus Apartamentai“ (kurios akcininkai ir steigėjai yra UAB „M2 invest“ ir „Cinema Scotland“, kurių tarpe yra Jungtinės Karalystės ir Lietuvos piliečių) naujos statybos projektas sklype Pylimo 17 daugeliu požiūrių sukėlė itin didelį rezonansą Lietuvos visuomenėje, nes yra susijęs su:
- išskirtinę tradiciją turinčią kultūros erdvės Lietuvos sostinėje galimu sunaikinimu
- grėsme Vilniaus senamiesčiui, kaip Pasaulio paveldo vietovei
- nepagarba esminiams demokratijos principams, nes užsienio ir Lietuvos verslininkų kapitalo bendrovės UAB ‚M2Invest ir UAB“ „Rojaus apartamentai“ persekioja visuomeninio judėjimo narius teismuose, iškeldamos jiems strateginius ieškinius prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP) ir taip bando kvestionuoti Lietuvos piliečių konstitucines teises: teisę kreiptis į teismą dėl valdžios pareigūnų veiksmų ir žodžio laisvės teisę.
Tokį visuomenės persekiojimą draudžia Orhuso konvencija, kurios narės yra ir Europos Sąjunga, ir Jungtinė Karalystė bei Lietuva. Valstybių pareiga – apginti visuomenė, įgyvendinančią savo teisę dalyvauti priimant sprendimus. Todėl apgailestaujame, kad ambasadorius, tyčia ar dėl nežinojimo, iškreipia jo laiške minimos bylos administraciniame teisme esmę. Iš tiesų piliečiai buvo pateikę skundą dėl netinkamų valdžios pareigūno veiksmų, ir teismas, priešingai ambasadoriaus tvirtinimui, pripažino, kad pareigūnas veikė netinkamai.
Stengdamasis daryti poveikį Lietuvos sostinės valdžiai, Jungtinės Karalystės ambasadorius nepagrįstai vertina problemą vien ekonominiu užsienio investicijų aspektu. Dėl jo laiško gali atrodyti, kad galimos britų kapitalo investicijos yra svarbesnės už Lietuvos kultūros paveldą ir Lietuvos piliečių konstitucines teises. Ambasadorius parašė laišką, vadovaudamasis bendrovės M2Invest skundu, kuriame remiamasi 1993 m. sudarytą sutartimi tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos. Tačiau šia dvišale sutartimi verslas anaiptol nėra iškeliamas virš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, o verslininkams nėra suteikiama teisė nepaisyti piliečių teisių, šalies kultūros, gamtos ir paveldo.
Todėl apgailestaujame, kad Ambasadorius niekaip neįvertino minėtų verslininkų bandymų neleisti piliečiams reikšti savo nuomonės ir uždrausti valdžios institucijoms (Kultūros paveldo departamentui) organizuoti viešas diskusijas dėl jo planuojamų griovimų bei statybų poveikio.
Ambasadoriaus laiške pateiktas požiūris eliminuoja mums, kaip ir kitų civilizuotų pasaulio šalių piliečiams, itin opias problemas – darnų miesto vystymą ir mūsų teisę rūpintis savo kultūros vertybėmis bei ginti jas nuo naikinimo.
Informuojame, kad:
- UAB „Rojaus apartamentai“ planuoja nugriauti „Lietuvos“ kino teatrą, kuris sostinės kultūriniame žemėlapyje išsiskyrė kaip ilgą ir savitą tradiciją turinti kultūros erdvė, formavusi kelių Vilniaus inteligentijos kartų kultūros akiratį. Kaip šiuolaikiškiausia šalies kino erdvė jis buvo įtrauktas į Lietuvos paraišką, siekiant Europos kultūros sostinės vardo. Deja, vien komercine logika pagrįstą sprendimą privatizuoti „Lietuvos“ kino teatrą Vilniaus savivaldybė priėmė vienašališkai, nepaisydama visuomenės protestų ir nuomonės.
- 2006 metais 8000 Lietuvos piliečių pasirašė peticiją, įvertindami UAB „Rojaus apartamentų“ projektą kaip galutinį „Lietuvos“ naikinimo etapą bei reikalaudami grąžinti visuomenei šią reikšmingą kultūros erdvę ir atsakingai formuoti kultūros politiką www.culture.lt/peticija. Šį kreipimąsi palaikė žinomi užsienio šalių, tarp jų ir Jungtinės Karalystė kultūros veikėjai (priedas).
- Atsiliepdama į peticiją, Lietuvos Respublikos Prezidentūra pažymėjo, kad „išsakyta Vilniaus savivaldybės sprendimo parduoti „Lietuvos“ kino teatrą kritika ir tokio sprendimo pasekmių vertinimas yra pagrįsti ir svarūs. Vilniaus svivaldybė turi prisiimti visišką atsakomybę Vilniaus ir Lietuvos visuomenei dėl tokio sprendimo ir ieškoti būdų iškeltoms problemoms tinkamai spręsti“.
- Atsiliepdamas į peticiją, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas itin akcentavo tarptautinius mūsų šalies įsipareigojimus tinkamai pasirengti Vilniaus, kaip 2009 metų kultūros sostinės, renginiams. Pabrėžiame, kad nugriovus „Lietuvą“ sostinė neturės kitos adekvačios kultūros erdvės.
- 2005 metais įsigydama „Lietuvos“ kino teatrą (jo akcijas), užsienio kapitalo bendrovė žinojo, kad šio kultūros objekto likimas yra svarbus Lietuvos visuomenei ir prisiėmė su tuo susijusią verslo riziką.
- Nekvestionuojame užsienio bendrovių įsigyto turto, tačiau siekiame tinkamai užtikrinti kultūrinės veiklos tęstinumą tradicinėje kultūros erdvėje ir apsaugoti nuo žalojimo Vilniaus senamiestį, kaip Pasaulio kultūros paveldo vietovę ir Lietuvos kultūros paminklą.
- Esame įsitikinę, kad turime rimtą teisinį ir moralinį pagrindą reikalauti adekvačių garantijų, kad nugriovus „Lietuvą“ – paskutinį kino teatrą Vilniaus senamiestyje – jos vietoje bus išsaugotas kultūrinės veiklos tęstinumas.
Valstybės žemė, kurią nuomoja UAB „Rojaus apartamentai“, yra skirta būtent kultūrinei veiklai, susijusiai su kinu – tai pagrindinė šiuo metu galiojančios valstybinės žemės nuomos sąlyga. Manome, kad valdininkų bandymas radikaliai pakeisti šią valstybinės žemės nuomos sutartį, numatant vien gyvenamųjų namų statybą, nėra priimtinas.
Deja, būtent tai planuojama padaryti, jeigu bus patvirtintas UAB „Rojaus apartamentai“ projektas. Pagal jį numatyta didžiąją dalį kultūros reikmėms skirtos žemės – taip pat ir atvirą viešąją erdvę – užstatyti didžiuliu daugiabučiu gyvenamuoju namu su komercinėmis patalpomis pirmajame aukšte (77 procentai sklypo užstatymas virš žemės paviršiaus ir 100 procentų sklypo po žeme).
Nugriovusi reprezentacinį 1000 ir 88 vietų kino teatrą, bendrovė žada statyti dvi nedideles kino sales, tačiau šis pažadas nėra deramai užtikrintas oficialiomis sutartimis su valdžios institucijomis. Ilgiausias laikotarpis, kuriam bendrovė žada prisiimti įsipareigojimą išlaikyti kino sales – 25 metai. Tai reiškia, kad vėliausiai po 25 metų – o gal ir greičiau – šios kino salės gali būti sunaikintos.
Tokia perspektyva nėra priimtina, nes Lietuvos valstybė „Lietuvos“ žemę skyrė ne privačiam daugiabučiui, bet būtent kultūrai. Kultūrinės veiklos sąlyga turi likti įrašyta į valstybinės žemės nuomos sutartį, o jos laikymasis – deramai užtikrintas realiomis sankcijomis, o ne simbolinėmis, kaip dabar siūloma baudomis.
Pabrėžiame, kad dėl šių judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ argumentų nėra pasisakęs joks teismas.
- Manome, kad plėtra, kurią Vilniaus senamiestyje planuoja užsienio kapitalo bendrovė, padarytų žalą jam kaip Pasaulio paveldo objektui ir archeologinei vietovei ir yra nesuderinama su Pasaulio paveldo konvencijos reikalavimais saugoti paveldo autentiškumą, prieštarauja Europos Archeologijos ir Europos Architektūros paveldo konvencijai, kurios mūsų šalyje galioja taip pat, kaip ir visoje Europoje.
Šį mūsų įsitikinimą sustiprino Lietuvos ambasadorės prie UNESCO I. Marčiulionytės atsakymas į mūsų kreipimąsi, kuriame ji pažymėjo, kad „Vilniaus senamiestis į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašytas ne dėl carinio laikotarpio architektūros – pasaulinį pripažinimą pelnė charakteringa Vilniaus senamiesčio gatvių tinklo struktūra, gotikos, renesanso, klasicizmo ir baroko architektūros paminklai. Pasaulio paveldo komitetas pabrėžė, kad Vilnius, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, įtaką viso regiono architektūros ir meno plėtotei turėjo XIII – XVIII amžiais“.
Įgyvendinant UAB „Rojaus apartamentų“ projektą, Vilniaus senamiesčio – Pasaulio paveldo vietovės – nominacinėje byloje ypač vertinama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų urbanistinė struktūra būtų sunaikinta, pastatant istoriškai šai vietai nebūdingų tūrių pastatą.
Be to, verslininkai planuoja įrengti požeminį 120 vietų automobilių garažą, nors visas Vilniaus istorinis centras yra valstybės saugomas archeologijos paminklas, o Valstybinė kultūros paveldo komisija – pagrindinis valstybės ekspertas kultūros paveldo klausimais – dar 2000 m. priėmė sprendimą, kad visoje Pasaulio paveldo vietovės teritorijoje negalima įrenginėti požeminių garažų.
Primename, kad Pasaulio paveldas yra žmonijos vertybė, o Pasaulio paveldo konvencija kaip vieną iš jam kylančių grėsmių įvardija naujos plėtros spaudimą.
Pabrėžiame, kad dėl šių judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ argumentų nėra pasisakęs joks teismas.
- Pasinaudodami Orhuso konvencijos suteikta teise priimant sprendimus, dalyvavome detaliojo planavimo procese, siūlėme UAB „Rojaus apartamentai“ užtikrinti kultūrinės veiklos tęstinumą ir koreguoti projektą, atsižvelgiant į Vilniaus senamiesčio vertes ir viešosios kultūrinės erdvės išsaugojimą. Plėtros bendrovė atmetė visus judėjimo pasiūlymus.
- UAB „Rojaus apartamentai“ iškėlė visuomeninio judėjimo nariams materialinės atsakomybės ieškinį (609 000 lt 11 cnt) už tai, kad jie kreipėsi į teismą skųsdami valdžios pareigūno veiksmus. Pabrėžiame, kad teisė skųsti valdžios institucijas yra Lietuvos piliečių konstitucinė teisė. Neabejojame ir tuo, kad turime teisę teisme ginti viešąjį interesą – kultūros paveldo vertybes – nes šią teisę mums, kaip ir kitų Europos šalių piliečiams, garantuoja Lietuvos ratifikuota Orhuso konvencija.
- UAB „M2 Invest“ iškėlė 30 000 litų ieškinį už Lietuvos radijo laidoje išsakytą nuomonę apie naujos plėtros poveikį kultūrai. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas atmetė ieškinį pareikšdamas, kad „reikšti nuomonę apie būtinumą išsaugoti miesto kultūrinį bei architektūrinį paveldą ir taip ginti viešąjį interesą suteikia Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas“.
Gerbdami gilias Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės demokratines tradicijas ir ypatingai aukšto lygio paveldo bei kultūrinio kraštovaizdžio apsaugą, stebimės, kad Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje netaiko šių britiškųjų vertybių Lietuvos piliečių ir Lietuvos paveldo atžvilgiu, nepalankiai vertina, kai Lietuvos piliečiai gina savo konstitucines ir tarptautinių konvencijų užtikrinamas teises.
Būtume dėkingi, jei pareikštumėte nuomonę, ar užsienio verslo interesai yra aukščiau valstybės įstatymų ir ar dėl trumpalaikio ekonominio pelno, nekilnojamojo turto plėtros interesų turi būti aukojamos tradicinės kultūros erdvės, kultūrinė atmintis, pasaulio paveldas?
Pagarbiai –
Visuomeninis judėjimas „už Lietuvą be kabučių“:
Šarūnas Bagdonas, verslininkas
Tomas Bakučionis, teisininkas
Vytautas Damaševičius, kino režisierius
Rasa Kalinauskaitė, žurnalistė
Karolis Klimka, vertėjas
Julija Krivickaitė, architektė
Jūratė Markevičienė, architektūrologė, ICOMOS ir INTBAU narė
Rasa Navickienė, architektė
Skaidra Trilupaitytė, kultūrologė
Gediminas Urbonas, Norvegijos Mokslo ir technologijų universiteto profesorius
Nomeda Urboniene, medijų menininkė
Ervinas Koršunovas, teologas
Audrys Karalius, architektas
Algimantas Gražulis, architektas
