algimantas gražulis

Pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, prie dar išlikusios senosios gynybinės miesto sienos, naują pastatą užsimojusi statyti bendrovė žada kultūros paminklą įamžinti siaura gatvele. Paveldosaugininkai baiminasi, kad jos pavadinimas netrukus bus vienintelis priminimas apie istorinį palikimą, rašo „Lietuvos žinios“. Uždarame Vilniaus senamiesčio kieme, tarp Trakų ir Klaipėdos gatvių, šalia dar išlikusios senovinės gynybinės miesto sienos, vėl burzgia statybinė technika.

Valdininkai, užuot sąžiningai prisipažinę, kad toleravo savivalę, dar kartą bando suklaidinti visuomenę. „Lietuvos žinioms“ ir LNK paviešinus, jog Valdovų rūmai Vilniuje statomi be detaliojo plano, Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis pareiškė, kad rūmai statomi legaliai.

Pagaliau Artūrui Paulauskui atsirado vertas priešas. Nuvertęs garsaus verslininko pirtelę ir vargano daugiavaikio tėvo namų priestatą, dabar aplinkos ministras turi progą nugriauti Valdovų rūmus. Teisininkai teigia, kad kitos išeities nėra, nes be detaliojo plano pastatytas statinys negali būti įteisintas, rašo „Lietuvos žinios“. Kaip sakė pats Artūras Paulauskas, iš neteisės negali atsirasti teisė. Netgi, jei už jos stovi Algirdas Mykolas Brazauskas. Pastarojo sakinio ministras nepridūrė.

Klaipėdos evangelikai liuteronai negalės pasistatyti naujos bažnyčios jiems grąžintame žemės sklype Klaipėdos senamiestyje, Turgaus gatvėje, nes šioje vietoje galima tik atkurti autentišką Šv. Jono bažnyčią, sugriautą Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo. Prie tokios išvados buvo prieita viešoje diskusijoje dėl Šv. Jono bažnyčios atstatymo. Atkurti prieškariu Klaipėdos senamiestyje stovėjusią Šv.

Ponui Gordon Brown, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Ministrui Pirmininkui Ponui Kochiro Matsuura, UNESCO Generaliniam sekretoriui Profesoriui Michael Petzet, ICOMOS prezidentui ICOMOS Jungtinės Karalystės nacionaliniam komitetui Visuomeninio judėjimo „už Lietuvą be kabučių“                               &nbs...

Sunku įsivaizduoti Lietuvos sostinę be Gedimino pilies ar Arkikatedros, tačiau per kitus 20 metų Vilnius gali neatpažįstamai pasikeisti, kai griuvėsiais virs ryškiausi miesto simboliai. Videoreportažas apie Gedimino kalno nuošliaužą pridedamas straipsnio pabaigoje. Užtvaras ant tako, vedančio į Gedimino pilį, naujai atsiradę plyšiai Katedros sienose, trejiems metams remontui uždaryta Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, dalies namo griūtis Šiaulių gatvėje.

Paveldosaugininkai teigia, kad keičiamame Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente apstu netikslumų, atveriančių duris šiai teritorijai darkyti. Kultūros ministerija sutinka su specialistų kritika, tačiau iš reglamento šalins tik dalį trūkumų, praneša LTV naujienų tarnyba.

Vieno gražiausių Kelmės krašte Beržėnų dvaro neprižiūrintys savininkai yra įspėti jį sutvarkyti. Tačiau akyse nykstantis kultūros paminklas nesulaukia jokios priežiūros. Paveldo specialistai sako bausiantys šeimininkus. Įstatymas taip pat numato galimybę iš jų dvarą perimti, praneša LTV „Panorama“. Kas yra apleisto, XIX amžiuje statyto Beržėnų dvaro savininkai, Kelmės savivaldybė sukruto ieškoti tik po to, kai prieš mėnesį LTV „Panorama“ apie jį parodė reportažą.

Vis labiau savo unikalumą prarandančio Vilniaus įvaizdis dažnai kuriamas miestui nebūdingais dalykais, brangiai kainuojančiu kiču. Užsienio ekspertai įžvelgia ne profesinius, bet politinius dalykus, rašo "Lietuvos žinios".Vilniaus senamiesčio išsaugojimu rūpinasi net kelios institucijos, jos sėkmingai pateisina posakį: "Daug auklių, vaikas - be galvos.