Klaipėdos evangelikai liuteronai negalės pasistatyti naujos bažnyčios jiems grąžintame žemės sklype Klaipėdos senamiestyje, Turgaus gatvėje, nes šioje vietoje galima tik atkurti autentišką Šv. Jono bažnyčią, sugriautą Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo. Prie tokios išvados buvo prieita viešoje diskusijoje dėl Šv. Jono bažnyčios atstatymo.
Atkurti prieškariu Klaipėdos senamiestyje stovėjusią Šv. Jono miestiečių bažnyčią, atstatyti ją tokio pat tūrio, tačiau keičiant vidaus išplanavimą, statyti naują – mažesnę – evangelikų liuteronų šventyklą toje pačioje ar kitoje vietoje, – praėjusią savaitę svarstė istorikai, kultūros paveldo specialistai, architektai, evangelikų liuteronų bendruomenės, Klaipėdos savivaldybės atstovai bei miestelėnai.
Apskrito stalo diskusiją inicijavo Klaipėdos kultūros paveldo taryba prie Kultūros paveldo departamento. Pasak šios tarybos pirmininko Dainiaus Elerto, diskusiją inspiravo tai, jog ant senosios bažnyčios pamatų uostamiesčio evangelikų liuteronų bendruomenė su Klaipėdos miesto savivaldybės ir uostamiesčio architektų pritarimu ketina statyti naują kitokių formų, tūrio ir silueto bažnyčią. Bažnyčios projektą šiuo metu svarsto ekspertai.
Tuo metu šią savaitę, pasak D. Elerto, bus apibendrintos diskusijoje išsakytos nuomonės, o kitą – atsakingų institucijų atstovai vėl rinksis į susitikimą, kuriame bus apsispręsta dėl tolesnių veiksmų.
Procesą dar galima pakeisti
Dainius Elertas, Klaipėdos kultūros paveldo tarybos prie Kultūros paveldo departamento pirmininkas
Tokio pastato statyba Klaipėdos senamiesčio centre užkirstų kelią atkurti kultūros paveldo vertes, padarytų nepataisomą žalą kompleksinėms Klaipėdos senamiesčio vertėms, sumažintų objekto patrauklumą turizmui. Teisiškai naujo objekto statyba šioje vietoje yra neįmanoma. Tokios išvados priėjusi Klaipėdos kultūros paveldo taryba prie Kultūros paveldo departamento gali pradėti stabdyti prasidėjusį naujos bažnyčios statybų procesą. Tačiau kol architektūrinį projektą svarsto ekspertai ir kol leidimas statybai dar nėra išduotas, dar galima sprendimą pakeisti kitais būdais.
Jurgis Aušra, Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenės atstovas, naujos bažnyčios statybos komiteto atstovas
Šiandien galvoti reikia ne apie tai, kokia graži ši bažnyčia buvo kadaise, o kokia jos perspektyva. Aš vienareikšmiškai norėčiau matyti šioje vietoje bažnyčią tokią, kokia ji buvo prieš karą. Mūsų bendruomenė tolerantiška, tad pritartų bažnyčios funkcijų išplėtimui. Joje galėtų vykti koncertai, būti biblioteka, kultūros centras. Tokio masto projektui įgyvendinti galbūt būtų galima pritraukti investicinių Europos Sąjungos fondų lėšas.
Ričardas Zulcas, Klaipėdos savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius
Klaipėdos savivaldybės administracijos specialistai domėjosi bažnyčių atstatymo projektais kitose šalyse. Latviai ketina atstatyti dvi XVII a. bažnyčias, tačiau Europos Sąjungos fondų parama jie nesinaudoja. Savo jėgomis vokiečiai atstatė garsiąją Fraukirche Drezdene. Garnizono bažnyčios Postdame atstatymui du trečdalius lėšų surinko bendruomenė, įsteigusi specialų fondą, vieną trečdalį - skyrė miestas ir valstybė.
Taigi reikia mieste steigti fondą, rinkti aukas ir statyti. Klaipėdos miesto savivaldybės prioritetas šiuo metu yra Klaipėdos pilies tūrio atstatymas.
Valstybė turi grąžinti skolą
J. Aušra
Kiek man žinoma, atstatant bažnyčią Drezdene buvo panaudotos investicinių Europos Sąjungos fondų lėšos.
Taip pat norėčiau priminti, kad Lietuvos valstybė perėmė per karą priverstinai į Vokietiją pasitraukusių klaipėdiškių turtą ir perdavė jį naujiems šio krašto gyventojams. Skirdama lėšų Šv. Jono bažnyčios atstatymui, ji kompensuotų skolą seniesiems klaipėdiškiams ir atkurtų istorinį teisingumą.
Vidmantas Plečkaitis, Klaipėdos miesto tarybos sekretorius
Kalbant apie bažnyčios atstatymą, reikėtų galvoti ne tik apie bažnyčios kontūro atkūrimą, bet ir apie medžiagas, iš kurių ji bus statoma, technologijas, o Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenei, kuri neturi namų, kaip suprantu, brangi kiekviena diena. Ji nori turėti savo maldos namus kuo greičiau.
Taigi šias kalbas reikia pradėti nuo sąmatos, išsiaiškinti, kiek autentiškos bažnyčios atstatymas kainuotų. O tada kalbėti apie šio uostamiesčio simbolio atkūrimą.
Mes turime pavyzdį – laivą „Meridianas“. Jis buvo tragiškos būklės, tačiau įsteigus fondą, buvo surinktos lėšos ir klaipėdiečiai išgelbėjo savo miesto simbolį.
Taip pat turime ir du blogus pavyzdžius – dvi didžiules, dešimtmečiais nebaigiamas statyti katalikų bažnyčias naujuose rajonuose.
Nesinorėtų, kad mieste prasidėtų dar viena šimtmečio statyba. Evangelikų liuteronų bendruomenės pagrindu turėtų būti steigiamas fondas, kuris rinktų lėšas bažnyčios atstatymui.
J. Aušra
Iš aukotų pinigų Lietuvinininkų aikštėje buvo pastatytas paminklas Martynui Mažvydui, tačiau Šv. Jono bažnyčios projekto mastas yra daug kartų didesnis. Todėl iniciatyvos dėl jo įgyvendinimo turėtų imtis Klaipėdos miesto savivaldybė, turinti pagrindinį sprendžiamąjį balsą mieste.
Klaipėda – stebuklų miestas
Audrius Keistys, teisininkas
Evangelikų liuteronų bendruomenė pirmiausia turėtų atkurti nuosavybės teises į sklypą, kuriame norima statyti bažnyčią. Jei kyla teisinių kliūčių statyti mažesnę šventyklą, už kokią bendruomenė pajėgi prisiimti atsakomybę, turėtų būti suteiktas sklypas kitoje, ne senamiesčio teritorijoje.
Ramunė Staševičiūtė, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė
Jei yra nors mažiausia galimybė bažnyčią atstatyti – ją reikia atstatyti. Klaipėdos liuteronų evangelikų bendruomenė pasirinko panašios išvaizdos kaip buvusioji, tačiau mažesnio tūrio bažnyčios projektą. Tokį, kurį gali įgyvendinti.
Jeigu paveldo komisija mato, kur gauti lėšų tokios didelės bažnyčios, kokia buvo prieš karą, atstatymui, tegul imasi iniciatyvos. Kalbėti galima dar 25 metus, tačiau bendruomenei reikia namų dabar. Šioje situacijoje akivaizdu, kad mūsų norai kertasi su galimybėmis.
Algimantas Gražulis, Valstybinės kultūros paveldo komisijos kontrolės tarnybos vyr. specialistas
Šv. Jono bažnyčios atstatymas yra ne evangelikų liuteronų bendruomenės, net ne Klaipėdos miesto, bet nacionalinės, net tarptautinės reikšmės dalykas. Kalbant apie šios bažnyčios atstatymą, būtina akcentuoti jos vertes. Labai svarbi istorinė vertybė, jog ši bažnyčia buvo susijusi su tokiomis asmenybėmis, kaip Prūsijos karalius Vilhelmas IV, pirmasis Prūsijos architektas Štiuleris. Taigi aš pasisakau už tikslaus autentiškos bažnyčios atkūrimo idėją, tačiau norint imtis tokio projekto, būtina atlikti labai detalius tyrimus. O šiuo metu tyrimai nėra atlikti. Negana to, oficialūs dokumentai, reglamentuojantys minimos teritorijos statusą bei galimas statybas joje, prieštarauja vieni kitiems.
Klaipėdos senamiestis yra valstybės saugoma teritorija, joje yra išlikę senosios bažnyčios pamatai. Taigi ši teritorija negali būti liečiama. Tačiau Klaipėda yra stebuklų miestas ir čia vyksta neįtikėtini dalykai. Čia galima suprojektuoti ir pastatyti viešbučius net Savivaldybės patvirtintame specialiajame plane apibrėžtoje kapinių teritorijoje. Savivaldybė pritarė naujos bažnyčios su bokštu statybai Klaipėdos senamiestyje, o po to patvirtino dokumentą, jog senamiesčio teritorijoje draudžiama aukštuminių pastatų statyba. Tai – tik keletas prieštaravimų.
Reikia klaipėdiečių referendumo
Aušrelė Racevičienė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Paveldotvarkos skyriaus vyr. specialistė
Suprantu Klaipėdos bendruomenės norą vėl matyti senamiestyje Šv. Jono bažnyčią, tačiau norėčiau informuoti apie kliūtis, su kuriomis bus susidurta norint atkurti šventovę.
Norint atkurti bažnyčią, ją reikės statyti ant išlikusių pamatų, kurie yra paveldosauginė vertybė. Taigi teks įvykdyti daugybę paveldosauginių reikalavimų. Pasirinkus atkūrimo kelią, bažnyčia turės būti statoma iš tokių pačių medžiagų ir naudojant tokias pačias archajiškas technologijas. Taigi projekto kaina bus labai didelė.
Kitas, pigesnis, kelias – atkurti tik išorinį bažnyčios vaizdą ir tūrį. Toks sprendimas, priimtas atstatant Valdovų rūmus Vilniuje, susilaukė daug diskusijų ir kritikos, nes tai nėra autentiškas statinys, o tik maketas. Pasirinkus šį kelią, Klaipėdoje iškiltų techninės kliūtys, kaip išsaugoti autentiškus bažnyčios pamatus. Bažnyčios atkūrimas turi būti grįstas labai išsamiais istoriniais tyrimais, ikonografine medžiaga.
Kultūros paveldo departamentas tokiems objektams valstybinių lėšų neskiria. Tai turėtų būti Vyriausybės nutarimas skirti lėšų iš Investicijų fondo.
Virgilijus Kačinskas, Kultūros paveldo centro direktorius
Klaipėdos Šv. Jono bažnyčia pirmiausia turėtų būti įtraukta į kultūros vertybių registrą kaip saugotinas archeologinis objektas. Tik tada galima pradėti jos atkūrimo (ne atstatymo) projektą. Prieš kreipiantis į Vyriausybę, būtina išsiaiškinti, ar tikrai yra konkretūs, detalūs buvusios bažnyčios brėžiniai. Be jų atkūrimas nėra įmanomas.
Labai svarbu, kad šiam projektui pritartų Klaipėdos visuomenė. Taigi klaipėdiečiams siūlyčiau rengti vietinį referendumą.
Kas imsis atsakomybės?
Almantas Mureika, Klaipėdos savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas, vyr. architektas
Norėčiau priminti, kad minimas sklypas prieš dešimtmetį buvo užstatytas paviljonais, kuriuos buvo norima privatizuoti. Savivaldybės nuopelnas yra tai, jog šis sklypas - išsaugotas ir grąžintas Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenei.
Bažnyčios aukštingumo klausimą buvo numatyta spręsti architektūrinio konkurso metu. Pasirinktas architektės Elenos Nijolės Bučiutės projektas atkuria bažnyčią, tik mažesnę ir su mažesniu bokštu. Mes matėme projekto maketus. Urbanistiniu požiūriu šis projektas neprieštarauja Klaipėdos senamiesčio atkūrimo principui, kadangi atkuriama bažnyčios vertikalė.
Mindaugas Sabutis, Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas
Statant bažnyčią, svarbiausi resursai yra finansai, žmonės ir laikas. Klaipėdos miesto savivaldybės, valstybės iniciatyva atkurti evangelikų liuteronų Šv. Jono bažnyčią tokią, kokia ji buvo, mes labai džiaugtumėmės, tačiau taip pat norėtume atsakymo į klausimą, kas imsis atsakomybės už šios iniciatyvos įgyvendinimą, iš kur bus gauta lėšų ir kiek laiko truks tokio masto projekto įgyvendinimas.
Klaipėda – taip pat Lietuva
Valentinas Greičiūnas, Klaipėdos miesto Tarybos narys
Idėja sugrąžinti į Klaipėdos senamiesčio panoramą Šv. Jono bažnyčią yra gera. Bet kokią iniciatyvą galima kritikuoti, nes tai – lengviausia. Realybė, deja, yra tokia. Kiek dešimtmečių mes diskutuojame apie Klaipėdos piliavietės atkūrimą? Tai – net ne religinis objektas, o projektas nepajuda. Klaipėdos senamiestis – nedidelis, kuklus, tačiau jame be Šv. Jono bažnyčios stovėjo dar dvi bažnyčios Tiltų gatvėje. Kažkas turi imtis iniciatyvos atkurti šias vertybes nepaisant to, kad tai ilgas ir sunkus kelias.
Šv. Jono bažnyčia būtinai turi būti įrašyta į valstybės finansuojamų nacionalinių objektų sąrašą. Pažvelkite į Lietuvos tūkstantmečio vardo minėjimo programą – prie Klaipėdos jame nėra nė vieno objekto. O turėtų būti, nes Klaipėda yra taip pat Lietuva.
Istorija
* Pasak istoriko Kęstučio Demerecko, Šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčios Turgaus gatvėje kertinis akmuo buvo padėtas 1696 m. Jos statybai miestiečiai rinko lėšas keturiolika metų.
* 1706 m. bažnyčia pašventinta. Ji buvo 38 metrų ilgio, 28 metrų pločio. 50 metrų siekęs bažnyčios bokštas buvo statomas dar 20 metų jau po bažnyčios atidarymo, vėliau jis buvo dar paaukštintas iki 61 metro.
* Didžiojo gaisro 1854 m. metu nukentėjusios bažnyčios atstatymu rūpinosi pats Prūsijos karalius. Ji buvo atstatyta pagal garsiausio Prūsijos architekto F. A. Štiulerio projektą, atstatytoji bažnyčia su 75 m. į aukštį besistiebiančiu bokštu tapo aukščiausiu visuomeniniu pastatu ir geografiniu Klaipėdos centru.
* Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia buvo susprogdinta iš pagrindų, ir jos griuvėsiai nuvalyti.
