astronomija

Šiais metais vasarį išvysime su 29-iomis dienomis, o 2025 m. – 28-iomis. Tačiau 2028 m. mes vėl išvysime vasarį su 29 diena. Dėl to gali kilti klausimas, kodėl reikia šių keliamųjų metų ir kas pasikeistų, jei jų nebūtų? Atsakymas paprastas – vasarą, mes galėtume turėti žiemos orus, o ūkininkai nežinotų, kada sėti. Galbūt esate įpratę girdėti, kad Žemė visą ratą aplink Saulę apskrieja per 365 dienas, tačiau iš tikrųjų ši kelionė trunka apie 365 su trupučiu dienos.

Žmonija dar vienu žingsniu arčiau link kelionės į Marsą ar sugrįžtuvių į Mėnulį. Genijumi pramintas Elonas Muskas į kosmosą pakėlė didžiausią ir galingiausią visų laikų erdvėlaivį. Antrasis jo skrydis sėkmingesnis už pirmąjį. Šįkart erdvėlaivis įskrido į kosmosą. Įspūdingas vaizdas iš Teksaso valstijoje esančio kosmodromo – galingiausias žmonijos istorijoje sukurtas erdvėlaivis „Starship“ kyla į kosmosą. Šį skrydį lydi triukšmingos jo kūrėjų emocijos.

Dangaus stebėtojų laukia įdomus mėnuo – žiedinis Saulės užtemimas ir dalinis Mėnulio užtemimas. Šį mėnesį įvyks Saulės ir Mėnulio užtemimai, tačiau pamatyti juos savo akimis gali būti sudėtinga. Spalio 14 dieną įvyks žiedinis Saulės užtemimas.

Šiukšlės – problema ne tik Žemėje, bet ir kosmose. Milžinišku greičiu orbitoje skriejančios įvairios dalelės pridaro žalos palydovams, o kartais net ir erdvėlaiviams ar astronautams, tad britų startuolis ieško būdų, kaip tokių susidūrimų išvengti. Britų startuolis „ODIN Space“ kuria detektorius, kurie, nuskraidinus juos į orbitą, gali padėti atsekti net ir mažiausių, nė milimetro nesiekiančių kosmoso šiukšlių skrydžio trajektoriją.

Šį savaitgalį naktimis daugelio lietuvių akys krypo į dangų: ten buvo galima stebėti kartą per metus nutinkantį reginį – „krintančių žvaigdžių“ lietų. Naktinio dangaus stebėtojai dalijasi degančių meteorų vaizdais: perseidų lietus jau pasiekė patį savo piką, tad norintys savo akimis išvysti meteorus turėtų suskubti – perseidai dangaus skliautą puoš dar kelias savaites. Naktinio dangaus skliauto stebėtojai gėrisi „krintančia žvaigžde.

Europos astronomai, naudojantys Jameso Webbo kosminį teleskopą, pagrindiniame asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio aptiko iki šiol nežinotą, Romos Koliziejaus dydžio, asteroidą. JAV kosmoso agentūra NASA pirmadienį pranešė, kad 100–200 metrų ilgio asteroidas yra mažiausias iki šiol teleskopu stebėtas objektas. NASA pranešime teigiama, kad Europos astronomai atsitiktinai aptiko asteroidą, ir priduriama, kad norint geriau apibūdinti jo prigimtį ir savybes reikės atlikti daugiau stebėjimų.

Didžiulis asteroidas praskriejo pro Žemę, tai – vienas artimiausių asteroidų praskriejimų pro Žemę, kuris buvo užfiksuotas. Naujai atrastas asteroidas, žinomas kaip 2023 BU, yra tokio pat dydžio, kaip dviaukštis autobusas, ir pralėkė pro mūsų planetą kiek daugiau nei 3,5 tūkst. kilometrų aukštyje virš pietinio Pietų Amerikos galo. Ekspertai tvirtino, kad asteroidas neturėtų trenktis į Žemę, tačiau jis priartėjo prie mūsų planetos 10 kartų arčiau, nei daugelis orbitoje esančių palydovų.

Nors virš Lietuvos pakibęs cepelininis dangus padangių stebėtojams nieko gero nežadėjo, kai kuriems entuziastams vis dėlto pavyko išvysti įspūdingą šiandienos reiškinį – dalinį Saulės užtemimą. Kai kur saulė itin stipriai kovojo su dangų uždengusiais ir gyventojams reginį sugadinusiais debesimis. Kitas toks dalinis saulės užtemimas bus po 3 metų.

Paskutinė iš Floridos kosmodromo išskriejusi raketa „SpaceX“ į kosmoso platybes paleido tris tokius Lietuvoje gamintus „NanoAvionics“ palydovus – tai iki šiol didžiausias per kartą iškeltų mūsiškių palydovų skaičius. Kosmose jie ir juose gabenami užsienio įmonių įrenginiai atliks svarbias Žemei misijas – iš orbitos transliuos itin didelės raiškos vaizdus, prižiūrės žemės elektros ir vandens tinklus, o taip pat stebės vandenynų būklę.

Sensacinga žinia žvaigždžių pasaulyje – jauna astronomė Australijoje kosmoso platybėse atrado paslaptingą pulsuojantį objektą. Manoma, kad tai gali būti iki šiol nežinomos rūšies žvaigždė apie kurios egzistavimą žmonija iki šiol nežinojo. Beje, šių baugių objektų gali būti ir daugiau. „Esu atradusi supernovų liekanas, radijo galaktikas, jų spiečius, įvairiausius objektus, bet visa tai buvo jau žinoma.

Sekmadienio naktį dalyje Lietuvos žmonės fiksavo įspūdingus vaizdus – po penkerių metų pertraukos vėl buvo galima išvysti šiaurės pašvaistę. Štai Arminas Šimkus su portalu tv3.lt sutiko pasidalinti jo Rokiškio rajone užfiksuotu vaizdu. Jau po vidurnakčio, apie 2 val. jis užfiksavo retą viešnią Lietuvoje – šiaurės pašvaistę. Primenama, kad dar prieš kelias dienas buvo įspėta, kad Žemės atmosferą pasieks galinga geomagnetinė audra.

Dideliu mastu, daug didesniu nei galaktikos, visatos medžiaga yra išsidėsčiusi į gijas primenančias struktūras, kurias vadiname „kosminiu tinklu“. Tai milžiniškas susitelkusių galaktikų tinklas, kurį jungia tarpžvaigždinės dujos. Stebėti šias dujų gijas tikrai nėra lengva, o ir galimybė jas studijuoti atsirado tik visai neseniai. Dabar, pirmą kartą istorijoje, astronomai stebėjo kelias kosminio tinklo gijas vienu metu.

2021 m. kovo 7 d., eidamas 92-sius metus mirė Lietuvos astronomų korifėjus, buvęs VPU Teorinės fizikos katedros docentas, katedros vedėjas, Fizikos fakulteto prodekanas dr. Algimantas Ažusienis. Velionis gimė 1930 m. sausio 17 d. Akmeniuose, Subačiaus valsčiuje, dabar - Panevėžio raj., Karsakiškio seniūnija. Mokėsi Subačiaus pradinėje ir vidurinėje mokyklose.

Mokslininkai atrado didžiulę „super-Žemės“ planetą šalia vienos iš seniausių žvaigždžių galaktikoje. Planeta, vadinama „TOI-561b“, yra maždaug 50 procentų didesnė už Žemę, tačiau aplink žvaigždę apskrieti jai užtenka mažiau nei pusės dienos.

Kruopšti analizė parodė, kad milžinišku balionu Antarktidoje užfiksuotų dalelių dabartinėmis mūsų fizikos žiniomis paaiškinti negalima. Tad, prasidėjo aiškinimosi, kas jos yra, lenktynės. 2006 metais ir paskui dar 2014, NASA mokslininkai, naudodami oro balioną su dalelių detektoriumi Antarctic Impulsive Transient Antenna (ANITA), užfiksavimo neaiškius signalus.

Birželį astronomai gyventojams žada įspūdingą reginį. Nuo birželio 10-osios viena planetų milžinių – Jupiteris – yra arčiausiai Žemės savo orbitoje. Šią planetą bei keturis jos palydovus galima stebėti net su teatriniais žiūronais. Pasak Vilniaus Universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų observatorijos paskaitininko Sauliaus Lovčiko, birželio 10-ąją Jupiteris atsidūrė opozicijoje. Toks planetų išsidėstymas matomas tik kartą per metus.

Plokščios žemės judėjimas, panašu, greitu metu nepranyks. Tačiau neramu, koks skaičius žmonių apie tai diskutuoja, o svarbiausia – tiki, kad žemė – visai ne apvali, o plokščia, rašo portalas iflsciene.com. Neseniai Amerikoje atliktoje apklausoje išryškėjo nemalonūs rezultatai, todėl tikėkimės, kad dalis respondentų juokavo. Reprezentatyvi 8215 JAV gyventojų apklausa parodė, kad 84 proc. respondentų visada tvirtai tikėjo, jog Žemė – apvali.

Vis modernėjančiame pasaulyje daugiau ir daugiau žmonių negali pasimėgauti vienu gražiausių reginių – kaip išties atrodo naktinis dangus, kai jį nukloja žvaigždės, o jų negožia tarša, rašo portalas iflscience.com. Projektas „Skyglow Project“ suteikia galimybę pamatyti, kaip atrodo naktinis Niujorko, JAV, dangus, kai įstabaus vaizdo netrukdo matyti miesto šviesos.  SKYGLOWPROJECT.COM : NYC from Harun Mehmedinovic on Vimeo.

Avinas Sėkminga diena tiek avantiūroms, tiek meilei (romantiškos pažintys bus laimingos). Pamąstykite, kuo galite pasitarnauti mylimam asmeniui. Verta užsiimti savo vaikų reikalais. Palanku įsigyti meilės talismanus. Tauras Geras laikas svarbiems darbams nudirbti – negailėkite jėgų. Verta tikrinti bei stiprinti sveikatą. Ji bus dar geresnė, jei mokėsite nekreipti dėmesio į artimųjų trūkumus bei neišvengiamas problemas darbe. Patartina įsigyti maisto papildų.

Įvairios nuošliaužos Žemėje juda dešimčių, kartais net šimtų kilometrų per valandą greičiu. Greičiausios iš jų – piroklastinės tėkmės – ugnikalnių šlaitais lekia iki 240 km/h greičiu. Tačiau tai yra visai nedaug, palyginus su nuošliaužomis Marse. Nauji skaitmeniniai modeliai, įvertinantys slydimą ledu, rodo, kad nuošliaužos gali pasiekti iki 720 km/h greitį.

Jei neplanuojate anksti eiti miegoti, nepamirškite sugalvoti norų ir pakelti savo akių į naktinį dangų. Šiąnakt jį papuoš meteorų - leonidų lietus. Galimybė pamatyti tokį krintančių žvaigždžių lietų pasitaiko tik kartą per metus. Šiąnakt visame pasaulyje ir Lietuvoje astronomai ir dangaus stebėjimo entuziastai turi galimybę pasigrožėti neeiliniu reginiu - meteorų, kitaip žinomu kaip leonidų, lietumi.

Panašu, kad netolimoje ateityje žmonijos laukia ne vienas Saulės sistemos modelį smarkiai pakeisiantis astronominis atradimas. Astronomų bendruomenėje jau kalbama, kad dar neatrasta hipotetinė 9-oji Saulės sistemos planeta gali būti toli gražu ne paskutinė – jų Saulės sistemos paribiuose gali būti dar ne viena ir ne dvi.

Žvaigždėtas dangus yra nuostabus naktis praturtinantis reginys, kuris sužadina žmonių vaizduotę nuo neatmenamų laikų. Tačiau, amerikiečių ir italų mokslininkų atliktame tyrime, peržvelgiančiame pasaulio šviesos taršos kiekį, paaiškėjo, kad trečdalis žmonijos nebegalės grožėtis žvaigždėtu dangumi. Šviesos tarša yra viena iš sparčiausiai plintančių aplinkos pasikeitimo formų.

Žemė yra mūsų gimtoji planeta ir oazė kosmoso platybėse. Mokslininkai, pasitelkdami įvairius palydovinių tyrimų centrus gali prognozuoti ne tik orą, bet ir artėjančią sausrą, matyti labiausiai nutolusius Žemės kampelius, stebėti klimato kaitą ir daugybę kitų reiškinių susijusių su mus supančia aplinka, ekonomika ir pačia žmonija. Čia pateikiame keletą įdomių faktų apie mūsų „Mėlynąjį dangaus taškelį“, kuriuos vėliau galėsite papasakoti ir savo draugams. 1. Vienintelė gyvenama vieta.

Astronomija daugeliui žmonių gali skambėti lyg koks nesuprantamas mokslas, reikalaujantis daugybės žinių ar aukštojo mokslo diplomų. Tačiau iš tiesų, net ir apie pačius sudėtingiausius dalykus galima kalbėti labai paprastai ir visiems aiškiai suprantama kalba. Žemiau esančioje nuotraukų galerijoje pateikiame dešimt įdomių astronominių palyginimų apie mūsų Žemę, Saulę, kaimynines planetas, Paukščių tako galakatiką ir netgi – Visatą.

Atradus šimtus planetinių sistemų, vis labiau aiškėja, kad Saulės sistema yra, švelniai tariant, keista. Joje trūksta kitoms planetų sistemoms gana įprasto dalyko – superžemių. Daugelyje kitų planetinių sistemų jos skrieja arti gimtosios žvaigždės (arčiau negu Merkurijus Saulės sistemoje), tačiau Saulės sistemoje nieko panašaus nėra. Visai nieko.

Kovo 20-ąją, pavasario lygiadienio išvakarėse, kai kurie šiaurinio Žemės pusrutulio gyventojai galės pasigrožėti nekasdieniu reginiu – visišku Saulės užtemimu. Tiesa, Lietuvoje Saulės užtemimas bus dalinis, bet ir mūsų platumose maksimalaus užtemimo metu Mėnulis uždengs beveik tris ketvirtadalius Saulės.

Po 10 metų intensyvaus darbo astronomai sumodeliavo visatos dalies žemėlapį. Jame tarp 100 tūkst. kitų tolimų galaktikų yra mūsiškis Paukščių Takas. Milžiniškas žvaigždžių, planetų, asteroidų ir kitų pavidalų medžiagos superspiečius driekiasi 500 mln. šviesmečių. Jo masė prilygsta šimtui kvadrilijonų saulių, o jo pavadinimas – Laniakėja (hav.

Astronomai trečiadienį pranešė pirmą kartą suradę „žieduotą“ planetą už Saulės sistemos ribų, – ją juosianti juosta yra daugiau nei 200 kartų didesnė už Saturno. Milžinišką planetą „J1407b“ juosia 30-ies keistų žiedų diskas. Jeigu tokį turėtų Saturnas, jis ryškiai šviestų mūsų naktiniame danguje, sako atradėjai. „Ji būtų milžiniška! Nesunkiai iš Žemės galima būtų matyti žiedus ir tarpus tarp jų“, – sakė Matthew Kenworthy (Metju Kenvortis) iš Leideno observatorijos Nyderlanduose.

Tarptautinė mokslininkų komanda atrado seniausią žinomą planetų sistemą, atsiradusią Visatos pradžioje. Nustatyta, kad aplink į Saulę panašią žvaigždę skrieja penkios Žemės dydžio planetos. Astronomų teigimu, šis atradimas leidžia drąsiau manyti, kad Visatoje egzistuoja labai senų nežemiškų civilizacijų. Atrasta žvaigždė nuo Žemės nutolusi per 117 šviesmečių.

Saulės sistemoje yra mažiausiai dar dvi neatrastos planetos už Plutono orbitos, mano ispanų ir britų astronomai. Oficialiai mūsų sistemoje yra aštuonios planetos, iš kurių labiausiai nuo Saulės nutolęs yra milžinas Neptūnas. Už jo esantį Plutoną Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) 2006 metais „pažemino“ iki nykštukinės planetos, nors kai kurie toliau tvirtina, kad būtent Plutonas yra labiausiai nuo mūsų žvaigždės nutolusi planeta.

Filme aiškia ir suprantama forma pateikiamos astronomijos ir astrofizikos mokslo žinios apie Visatą. Filmo turinys tai virtuali kelionė į saulės sistemos planetas ir už jos ribų. Kelionė prasideda iš mūsų namų – Žemės. Pirmiausiai aplankome artimiausią kaimyną – Mėnulį, nuo Žemės nutolusį 400 tūkt. kilometrų. Jo paviršiuje jau vaikščiojo daugiau nei 10 žmonių. Čia aptinkame nepakitusius astronauto Nilo Amstrongo pėdsakus. Toliau aplankome meilės deivę – Venerą.

XVI a. pradžioje Kopernikas sukėlė pasaulio suvokimo revoliuciją, paskelbęs, kad planetos sukasi aplink Saulę. Ši idėja nebuvo sutikta palankiai ir prireikė apytiksliai šimto metų, kad tokie mokslininkai kaip Kepleris ar Galilėjus patvirtintų šią teoriją. O kokia yra tiksli planetų judėjimo trajektorija? Ar tai apskritimai, kaip manė Kopernikas, ar elipsės, kaip tvirtino stebėjimai? Matematiškai tiksliai ši problema buvo išspręsta po 150 metų ir tam padaryti prireikė genijaus Izaoko Niutono.

Astronomijos mėgėjai Amerikoje ir Azijoje trečiadienį galėjo stebėti visišką Mėnulio užtemimą, per kurį mūsų planetos palydovas švyti rausvai. Per visišką Mėnulio užtemimą šviesos spinduliai, prasiskverbę per Žemės atmosferą, suteikia į mūsų planetos šešėlį įslinkusiam dangaus kūnui rausvą atspalvį. Ankstyvoji užtemimo, kai kada vadinamo „kruvinuoju mėnuliu“, fazė prasidėjo 8 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku, kai JAV Rytų pakrantėje dar buvo 4 val. nakties.

Tarptautinėje astronomijos olimpiadoje, vykusioje Rumunijoje rugpjūčio 1–11 dienomis, Lietuvos komanda iškovojo trečią vietą ir pelnė bronzos medalius. Komandinėje rungtyje Lietuvos mokiniai nusileido tik Kanados, iškovojusios pirmą vietą, ir Brazilijos, kuriai atiteko antroji vieta, komandoms. Asmeninį bronzos medalį pelnė Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos gimnazistas Karolis Markauskas.

Kovo mėnesį astronomai užsiminė, kad anapus Plutono orbitos gali egzistuoti milžiniška (iki 10 kartų už Žemę didesnė) uolinga iki šiol neatrasta „Planeta X“, kuri neoficialiai pavadinta Super Žeme. Tačiau grupė Madrido universiteto (Ispanija) astronomų ką tik paskelbė naujo tyrimo rezultatus, bylojančius, kad Saulės sistemos paribiuose gali klajoti net dvi tokios planetos-milžinės, skelbia „NewScientist.

Dangaus kūnas, kurio kosmoso tyruose iki šiol nebuvo užfiksavę nė pažangiausi kosminiai teleskopai. Astronomai mano, kad jiems netikėtai pavyko atrasti tai, kas iki šiol buvo laikoma tik teoriniu kosminiu paradoksu – Torno-Zytkou objektu (TZO) vadinamą hipotetinę žvaigždę. Paradoksaliosios žvaigždės požymių pastebėta kaimyninėje galaktikoje – Mažajame Magelano Debesyje, už daugiau kaip 200 tūkst. šviesmečių nuo Žemės.

Pagal teoriją panašios į Žemę planetos auga, kai susiduria ir susijungia smulkesni kūnai. Žemė ir Venera, kol išaugo, tikriausiai iškentė maždaug tuziną tokių galingų smūgių, iš kurių žinomiausias sukūrė Mėnulį. Bet tokių įvykių pėdsakai mūsų planetų sistemoje seniai ataušę. Roxana Lupu iš SETI instituto Mountin Vju, Kalifornijoje, ir jos komanda mano, kad galėtume patikrinti šią idėją, suradę neseniai susidūrusių egzoplanetų.

Tarptautinė astronomų grupė pranešė atradusi pirmąjį potencialų kandidatą į egzomėnulius, už Saulės sistemos ribų skriejančių planetų gamtinius palydovus. Deja, tai patvirtinti dėl naudoto stebėjimo būdo neįmanoma, pranešė „Space.

Apie 30 metrų skersmens teleskopą „Thirty Meter Telescope“ (TMT) pirmosios naujienos žiniasklaidoje pasirodė maždaug prieš penkerius metus. Jo skiriamoji geba turėtų 10 kartų viršyti kosminio teleskopo „Hubble“. Pagaliau išmušė didžiausio pasaulyje optinio teleskopo valanda. Havajuose neseniai buvo skirtas žemės sklypas didžiausio pasaulyje teleskopo statyboms. Jos bus pradėtos kitą mėnesį. Idėja statyti TMT teleskopą Kalifornijos mokslininkams kilo dar dešimtajame XX a. dešimtmetyje.

Mėgėjai pasidairyti po naktinį dangų artimiausiomis naktimis neturėtų praleisti neeilinės progos pamatyti geriausią per artimiausius 12 metų Jupiterio vaizdą. Juolab kad pastarosios naktys – nuostabiai giedros ir vaiskios. Nuo kovo 1 d. Saulės sistemos planetų karaliumi vadinamas Jupiteris ir keturi didžiausi jo palydovai (Ijo, Ganimedas, Kalista, Europa) giedrame naktinio dangaus skliaute iš bet kurio Lietuvos taško turėtų būti matomi ir pro žiūronus.

Mesjė 101 galaktika yra tamsesnė negu manėme. Kitos didelės spiralinės galaktikos, pavyzdžiui, Paukščių Takas, gali pasigirti žvaigždžių išmargintu išorinius apvalkalu, vadinamu žvaigždžių aureole. Bet Mesjė 101 galaktikos kraštai paslaptingai tušti, o tai palieka klaustuką vienoje iš labiausiai paplitusių galaktikos augimo teorijų. Manoma, kad galaktikos padidėja susidūrimų bei susijungimų su didelėmis kaimynėmis metu. Taip pat sudorojus į jų gravitacinį lauką patekusias nykštukines galaktikas.

Tarptautinė astronomų grupė pranešė už maždaug 10 milijardų šviesmečių nuo Žemės atradusi keturis iki šiol nežinomus labai senus galaktikų telkinius. Atradimas paskelbtas žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“. Pasak mokslininkų, šios galaktikos susiformavo tuo metu, kai visatos amžius siekė apie 3,5 mlrd. metų. Tyrimo autoriai mano, kad šiuose galaktikų spiečiuose gali būti tūkstančiai atskirų galaktikų, kurias sieja tarpusavio trauka.

Australijos astronomai „SkyMapper“ teleskopu atrado seniausią iki šiol žinomą visatos žvaigždę, kurios amžius siekia daugiau nei 13,6 milijardus metų. Pranešama, kad šis atradimas buvo padarytas pasitelkus naujausius automatinių optinių teleskopų pasiekimus. „SkyMapper“ yra 1,35 m veidrodžio skersmens optinis teleskopas su itin plačiu apžvalgos kampu: jo 268 mln. pikselių raiškos fotokamera gali automatiškai fotografuoti 5,7 kampinių laipsnių pločio dangaus fragmentus.

Galingiausias visatos objektas pasipuošęs štai tokia violetine kibirkščiuojančia mantija. Bent jau taip jis atrodo apdorojus ir sujungus NASA kosminės rentgeno spindulių observatorijos „Chandra“ bei optinio kosminio teleskopo „Hubble“ duomenis. Susipažinkite su RX J1532.9+3021 – galingiausiu visatoje. Šioje nuotraukoje nufotografuotas galaktikų spiečius RX J1532.9+3021, o jo centre glūdi tai, prie ko bet kurios galaktikos centre tūnanti supermasyvi juodoji skylė atrodytų it nykštukė.

Dvi savaites paprastais žiūronais bus galima stebėti retą astronominį reiškinį – kaimyninėje galaktikoje M82 sprogusią 1a klasės supernovą. Pasak astronomų, tai vienas artimiausių Žemei supernovų sprogimų nuo 1987 metų. Galaktika M82 yra už 3,5 megaparsekų (apie 11,4 mln. šviesmečių) nuo Žemės. Tai viena iš mums artimiausių ir ryškiausių supernovų, kurias galima pamatyti iš Žemės. Ankstesnis supernovos sprogimas 1987 m. buvo įvykęs vos už 168 000 šviesmečių nuo Saulės.

Saulės kaimynystėje esanti „Saurono akimi“ dar vadinama ryški pietinio pusrutulio dangaus sferos žvaigždė Fomalhautas (Pietų Žuvies Alfa) nepaliauja stulbinęs astronomų. Ką tik jis mokslininkams pametėjo naują staigmeną.

NASA kosminis teleskopas „Hubble“ kosmose aptiko mirštančią žvaigždę, kuri pasiekė paskutinįjį savo egzistavimo etapą ir netrukus taps supernova, kuri išnyks po galingo sprogimo. „Hubble“ padarytoje nuotraukoje matoma savo pačios išmestų dujų debesies apgaubta žvaigždė „SBW2007 1“, kuri dabar atrodo panaši į milžinišką purpurinės spalvos akį be vokų, žvelgiančią iš kosmoso gelmės. Pasak NASA atstovų, ši žvaigždė yra už daugiau nei 20 000 šviesmečių nuo Žemės.

Astronomams pro optinio teleskopo objektyvą tiesiogiai pavyko įžiūrėti ir nufotografuoti labai tolimą egzoplanetą, informuoja „UniverseToday.com“. Toji tiesiogiai pamatyta egzoplaneta yra už 63 šviesmečių nuo Žemės esanti Tapytojo Betos b (Beta Pictoris b). Naujausias ir galingiausias pasaulyje egzoplanetų fotografavimo instrumentas – tik ką į 8 metrų skersmens „Gemini South" antžeminį teleskopą (Čilė) instaliuota vaizdų fiksavimo sistema „Gemini Planet Imager“ (GPI) – infraraudonųjų spindulių d...