Galbūt esate įpratę girdėti, kad Žemė visą ratą aplink Saulę apskrieja per 365 dienas, tačiau iš tikrųjų ši kelionė trunka apie 365 su trupučiu dienos. Keliamieji metai padeda suderinti 12 mėnesių kalendorių su Žemės judėjimu aplink Saulę.
Po ketverių metų tos likusios valandos sudaro visą dieną. Keliamaisiais metais šią papildomą dieną pridedame prie vasario mėnesio, todėl jis trunka ne 28, o 29 dienas.
Idėja kilo dar senovėje
Naujienų portalo „IFL Science“ teigimu, keliamųjų metų idėja kilo dar senovės Romoje, kur žmonės turėjo kalendorių, turintį 355 dienas vietoj 365, nes jis buvo pagrįstas Mėnulio ciklais ir fazėmis. Jie pastebėjo, kad jų kalendorius nesutampa su metų laikais, todėl kas dvejus metus ėmė pridėti papildomą mėnesį, kurį pavadino Mercedonu, kad pasivytų trūkstamas dienas.
45 m. prieš mūsų erą Romos imperatorius Julijus Cezaris įvedė Saulės kalendorių, paremtą Egipte sukurtu kalendoriumi. Kas ketverius metus vasario mėnesį buvo pridedama papildoma diena, kad kalendorius atitiktų Žemės kelionę aplink Saulę. Cezario garbei ši sistema iki šiol vadinama Julijaus kalendoriumi.
Tačiau tai nebuvo paskutinis pakeitimas. Laikui bėgant žmonės suprato, kad Žemės kelionė trunka ne lygiai 365, 25 dienos, o iš tikrųjų 365, 24219 dienos – maždaug 11 minučių trumpiau. Taigi, kas ketverius metus pridedant visą dieną, iš tikrųjų buvo šiek tiek daugiau korekcijų, nei reikėjo.
Kodėl tai svarbu?
1582 m. popiežius Grigalius XIII pasirašė įsakymą, kuriuo buvo padarytas nedidelis pakeitimas. Keliamieji metai ir toliau bus kas ketveri metai, išskyrus „šimtmečio“ metus. Tai yra metus, kurie dalijasi iš 100, pavyzdžiui, 1700 ar 2100, nebent jie taip pat dalijasi iš 400. Galbūt tai skamba kaip galvosūkis, tačiau dėl šio patikslinimo kalendorius tapo dar tikslesnis – nuo tada jis buvo vadinamas Grigaliaus kalendoriumi.
Jei kalendorius kas ketverius metus neatliktų šios nedidelės korekcijos, jis pamažu neatitiktų metų laikų. Tad šimtmečius dėl to saulėgrįžos ir lygiadieniai galėtų vykti kitu laiku, nei tikėtasi. Žiemos orai galėjo susiklostyti tuo metu, kai kalendorius rodytų vasarą, o ūkininkai galėtų susipainioti, kada sėti.
Kitokie kalendoriai
Kituose pasaulio kalendoriuose yra savų laiko skaičiavimo būdų. Žydų kalendorius, kurį reguliuoja ir Mėnulis, ir Saulė, yra tarsi didelė dėlionė su 19 metų ciklu. Kartkartėmis jame pridedamas keliamasis mėnuo, kad ypatingos šventės vyktų tinkamu laiku.
Islamo kalendorius dar unikalesnis. Jis atitinka Mėnulio fazes ir neprideda papildomų dienų. Kadangi Mėnulio metai trunka tik apie 355 dienas, svarbiausios islamo kalendoriaus datos kasmet 10-11 dienų anksčiau persikelia į Saulės kalendorių.
Pavyzdžiui, islamo pasninko mėnuo Ramadanas yra devintasis islamo kalendoriaus mėnuo. 2024 m. jis truks nuo kovo 11 d. iki balandžio 9 d., 2025 m. – nuo kovo 1–29 d., o 2026 m. – nuo vasario 18 d. iki kovo 19 d.
Mokymasis iš planetų
Astronomija atsirado kaip būdas įprasminti kasdienį gyvenimą, susiejant mus supančius įvykius su dangaus reiškiniais. Keliamųjų metų sąvoka rodo, kaip nuo ankstyvųjų amžių žmonės rado tvarką sąlygose, kurios atrodė chaotiškos.
Paprasti, nesudėtingi, bet veiksmingi įrankiai, gimę iš kūrybingų senovės astronomų ir vizionierių idėjų, suteikė pirmuosius žvilgsnius į mus supančią gamtą. Kai kurie senoviniai metodai, pavyzdžiui, astrometrija ir astronominių objektų sąrašai, išliko iki šių dienų, atskleisdami nesenstančią mūsų siekio suprasti gamtą esmę.
