Kuo ypatingas pastarasis Saulės užtemimas, sutampantis su vadinamąja Mėnulio superpilnatimi, pasakoja vienas garsiausių Lietuvos astronomų – Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovas Gunaras Kakaras.
Lietuvoje Mėnulis uždengs tris ketvirtadalius Saulės
„Tai eilinis užtemimas. Ypatingu jį vadina tik dėl to, kad Mėnulis šį kartą bus labai arti Žemės, – sako astronomas, pabrėždamas vadinamosios Mėnulio superpilnaties įtaką. – Saulę užstoja ir užtemdo Mėnulis, o jis, judėdamas apie Žemę, būna tai truputį arčiau, tai truputį toliau. Kaip tik tuo metu Mėnulis bus visai arti to taško, kuris yra arčiausiai Žemės, vadinamajame perigėjuje. Todėl Mėnulio diskas žiūrint iš Žemės atrodys truputį didesnis. Jeigu per Saulės užtemimą Mėnulis būtų truputį toliau nuo Žemės, jis užstotų ne 73-78 proc. Saulės disko, o šiek tiek mažiau“.
Jei dangus bus giedras, sako G. Kakaras, „pamatysime, kad dieną pradės po truputį temti, vis tamsiau darysis, ir su užtamsintais stiklais, su specialia įranga stebėdami dangų pamatysime gražų Saulės ragą“.
„Užtemimas prasidės apie 11 val. Lietuvos laiku, maksimumą pasieks apie 12 val., o baigsis apie 13 val. O visišką Saulės užtemimą matys tie, kurie tuo metu bus Atlanto vandenyne, tarp Škotijos ir Islandijos. Pavyzdžiui, Farerų salose“, – pastebi pašnekovas.
Saulės akinių neužtenka
Visiškas Saulės užtemimas, aiškina astronomas, anaiptol ne reguliarus reiškinys. „Pavyzdžiui, Lietuvoje visiškas Saulės užtemimas paskutinį kartą buvo matomas 1954 metais. Dalinių Saulės užtemimų būna dažniau, bet ne taip dažnai Mėnulis Saulę uždengia – Mėnulio užtemimų būna dažniau“, – aiškina astronomas. Jis premena, kad pastarasis Saulės užtemimas Europoje bus didžiausias nuo 1999 metų.
„Jei stebėsite per žiūronus, Saulės pjautuvas bus didesnis, bet kokių nors ypatingų detalių Lietuvoje nepamatysime. Kai būna pilnas užtemimas, kai Mėnuslis uždengia visą Saulę, aplink juodą Mėnulio diską sušvinta Saulės protuberantai – tarsi ugnikalnio išsiveržimai. Bet dalinio užtemimo metu to nematysime“, – sako astronomas.
Besiruošiantiems stebėti užtemimą, G. Kakaras pataria iš anksto pasiruošti. „Svarbiausia, turėkite tamsius, stipriai anglimi ar žvake aprūkytus stiklus – stiklas turi būti visai tamsus, nes kitaip kils didelis pavojus akims. O jei naudosite žiūronus, būtinai uždėkite tamsius filtrus. Įprasti Saulės akiniai čia netinka, jų yra per maža“, – įspėja jis. Beje, gydytojai pataria tik žvilgtelėti į Saulę, o ne visą laiką ją stebėti.
Saulės užtemimas Lietuvoje ir kitur
2015 m. kovo 20 d. dalinis saulės užtemimas Vilniuje prasidės apie 10 val. 55 min., otamsiausia bus maždaug 12 val. 05 min. Tuo metu Mėnulis užstos apie 73 proc. Saulės disko. Dalinis užtemimas baigsis apie 13 val. 14 min. Klaipėdoje Saulės užtemimas prasidės ir baigsis anksčiau: atitinkamai apie 10 val. 51 min. ir 13 val. 10 min., o Mėnulis uždengs beveik 78 proc. Saulės.
Per šiauriniame Žemės pusrutulyje matomą Saulės užtemimą, praneša astronomija.info, visiškai Saulė užtems 11 val. 13 min. (Lietuvos laiku) prie Kanados krantų, vėliau visiško užtemimo juosta slinks šiaurės Atlantu ir 12 val. 18 min. baigis netoli Šiaurės ašigalio.
Dalinis Saulės užtemimas bus matomas visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Rusijoje, tačiau įvairiose vietose Mėnulis uždengs Saulę nevienodai. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos sostinėje Londone bus uždengta apie 84 proc. Saulės, o Glazge ir Edinburge – net iki 94 proc.
Visišku Saulės užtemimu galės grožėtis šiaurinė Skandinavija, Farerų ir Špicbergeno salos. Skaičiuojama, kad Farerų salose esančiame Toršavne visiškas užtemimas tęsis 2 min. 2 sek., o Norvegijos jūroje, maždaug 300 km į rytus nuo Islandijos – net 2 min. 47 sek.
Per pastaruosius 16 metų tai bus didžiausias pas mus matomas dalinis Saulės užtemimas. Lietuvoje paskutinį kartą visiškas užtemimas buvo matomas 1954 m., o kito laukti teks dar mažiausiai 85 metus. Kitas, daug mažesnis dalinis Saulės užtemimas mūsų šalyje bus matomas tik 2021 m. Paskutinį kartą Europoje toks intensyvus dalinis užtemimas buvo matomas 1999 m. rugpjūčio 11 d.
