arimantas dumčius

Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščioniams demokratams (TS–LKD) priklausantis Seimo narys Arimantas Dumčius, nusprendęs rinkimuose savarankiškai dalyvauti prieš partijos iškeltą kandidatą Andrių Kupčinską, šalinamas iš partijos. „Iš esmės sprendimas yra Priežiūros komitete aptartas – tai yra šalinimas iš partijos“, – BNS penktadienį sakė TS–LKD Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) etikos sargai ims svarstyti straipsniu apie Adolfą Hitlerį socialiniame tinkle pasidalijusio parlamentaro Arimanto Dumčiaus elgesį, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Partijos Priežiūros komitetas gali svarstyti ir Seimo nario Kęstučio Masiulio pastabas apie afrikiečius ir juodaodžius. Neseniai politikas socialiniame tinkle paskelbė įrašą „Žmogų iš Afrikos nėra sunku perkelti.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) narys parlamentaras Arimantas Dumčius teigia, kad straipsniu apie nacistinės Vokietijos ekonomiką socialiniame tinkle pasidalino, siekdamas atkreipti dėmesį į nacizmo ir tautinio šovinizmo keliamą pavojų, kuris išlieka ir šiandien. „Esu prieš nacizmą, hitlerizmą ir stalinizmą. Mano šeima skaudžiai nukentėjo dėl Molotovo - Ribentropo pakto padarinių, neteisėtai susitarus fašistinei Vokietijai ir stalinistinei SSSR.

Ketvirtadienį feisbuke nuo pat ryto užvirė diskusija apie tai, kas dera, o kas nedera Seimo nariui. Komentarų ir apkalbų objektu tapo parlamentaras, konservatorius Arimantas Dumčius, savo paskyroje pasidalinęs nuoroda į straipsnį pavadinimu „Kaip Hitleris pažabojo nedarbą ir atgaivino Vokietijos ekonomiką. Straipsnyje (kuris, beje, yra verstas iš užsienio kalbos) minima, kad tik Hitlerio dėka Vokietija išbrido iš nedarbo liūno.

„Emigrantai grįžta į Lietuvą gydytis, nes juos tenkina mūsų gydytojų darbas, bet mes esame labai žemoje vietoje pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – pristatydamas tradicinį, jau 10-tą „Širdies dienos“ renginį apgailestavo Seimo narys Arimantas Dumčius. Nors Lietuvos medikai yra aukšto lygio, mirtingumas nuo širdies ir kraujotakos ligų Lietuvoje kone du kartu viršija Europos Sąjungos vidurkį.

Vien kalbomis visuomenės įpročių pakeisti nepavyks, o rūkantys sveikatos apsaugos ministrai taip pat rodo nekokį sveikos gyvensenos pavyzdį. Taip teigė trečiadienį Seime surengtos spaudos konferencijos dalyviai, diskutavę tema „Ar sveikatingumo metai tapo startu sveikatos dešimtmečiams?“ „Buvo tikimasi, kad tai taps gera pradžia Lietuvos sveikatingumo politikai“, – prisimindamas iniciatyvą 2013-uosius paskelbti sveikatingumo metais, sakė Seimo narys Arimantas Dumčius.

Kad ir kaip lietuviai tą slėptų, mes mėgstame išsiskirti. Tik Lietuvoje galima rasti našlę motiną su dviem vaikais, kurių valdžia nelaiko šeima arba rugsėjo 1-ąją likti be taurės vyno. Belieka tik stebėtis, kad turime tiek daug apribojimų, iš kurių aplinkinių šalių „sūrskiai ir mauzeriai“ kartais pasišaipo. Į tą pačią kategoriją galima įtraukti ir keistą mūsų valdžios supratimą, jog auginti vaikus, pradėti savarankišką gyvenimą 21-erių metų žmogus yra pasirengęs, tačiau tarnauti tėvynei – ne.

Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją siūloma Krikščionių partijos frakcijai atstovaujanti Zita Užlytė ir Mišrios parlamentarų grupės deleguotas Andrius Šedžius. Antradienį Seimas, 49 parlamentarams balsavus už, 8 – prieš ir 21 susilaikius, po svarstymo pritarė tai numatančiam nutarimo projektui. Jeigu Seimas galutinai pritartų, Z. Užlytė ir A. Šedžius šioje komisijoje pakeistų Mišrios Seimo narių grupės atstovą Konstantą Ramelį ir Krikščionių partijos frakcijos narę Donaldą Meiželytę.

Pirmadienį Seimo rūmuose prasidės dvi dienas truksianti tarptautinė istorinė konferencija „Istorija ir atmintis. Sovietinė praeitis 1953-1990 m.“. Joje dalyvaus Europos Parlamento nariai prof. Vytautas Landsbergis, buvusi Latvijos užsienio reikalų ministrė, Europos Parlamento Europos istorijų sutaikymo grupės (Reconciliation of European Histories group) pirmininkė Sandra Kalnietė, europarlamentarė iš Latvijos Inesė Vaiderė.

Seimas žada kreiptis į Vyriausybę, kad ši pradėtų derybas su Vokietija dėl kompensacijų 1941 metais iš Suvalkų krašto (dabartinė Lenkija) prievarta iškeldintiems lietuviams. Manoma, kad reikalaujama suma galėtų siekti mažiausiai kelis milijonus eurų.

Seimas ketina signataro statusą suteikti asmenims, pasirašiusiems 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos priimtą deklaraciją. Antradienį Seimo narys Arimantas Dumčius pristatė poros Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo straipsnių bei priedėlio pakeitimo įstatymo projektą. Šiam projektui po pateikimo pritarta ir nutarta pradėti jo svarstymo procedūrą. Už jį balsavo 22, susilaikė 4 Seimo nariai.

Teisė į senatvės pensiją yra siejama su teise į nuosavybę, o tokių socialinių išmokų mažinimas turi būti užtikrintas valstybės nustatytais kompensaciniais mechanizmais. Rengiant teisės aktus, susijusius su senatvės pensijų santykių reguliavimu, į tai skelbiančią Konstitucinio Teismo doktriną, taip pat Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją siūlo Vyriausybei atsižvelgti Seimo narys, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos signataras prof. Arimantas Dumčius.

Seimo narys Arimantas Dumčius ir Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas reiškia susirūpinimą dėl neproporcingo Kelių priežiūros fondo lėšų paskirstymo savivaldybėms ir automagistralėms. Kauno miesto meras žada kreiptis į Seimo Audito ir Ekonomikos komitetus dėl savivaldybėms nepalankaus ir neproporcingo Kelių priežiūros fondo lėšų paskirstymo. Pagal dabar galiojantį įstatymą, 80 proc. Kelių priežiūros fondo lėšų keliauja magistralėms ir autostradoms tvarkyti ir tik 20 proc.

Vienuolika Seimo narių pabrėžia, kad 1941-ųjų birželio 23-ioji yra įsimintina valstybės istorijos diena ir nėra jokio pagrindo šios dienos visuotinio sukilimo sieti su nacistiniu okupaciniu režimu ir jo nusikalstamais veiksmais, kaip tai buvo daroma antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu.

Ketvirtadienį Seimas iškilmingai paminėjo Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido atmintinas dienas. Seimo Pirmininkui Arūnui Valinskui pasiūlius, parlamentarai tylos minute pagerbė tuos, kurie negrįžo - mirė tremtyje ar žuvo kankinami. "Trėmė Lietuvos piliečius, nes trėmimas buvo bandymas negrįžtamai sunaikinti Lietuvos valstybę", - sakė A. Valinskas.

Iki šių metų pabaigos siūloma pratęsti lengvatinio PVM tarifo galiojimą vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kompensuojamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tokį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo įvairioms frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė.

Seimui pritrūko drąsos galų gale priimti rezoliuciją dėl Tibeto padėties. Net tris kartus balsavus, iš kurių du kartus rezoliucijai buvo pritarta, trečiasis balsavimas buvo lemtingas –  ekonominiai argumentai nugalėjo prieš vertybinius ir moralinius. Per 10 minučių balsavus tris kartus, rezultatai skyrėsi kaskart. Seimo narys Saulius Pečeliūnas apie tokius balsavimus pasakė, jog kai kurie parlamentarai neturi vertybių skalės, jei savo apsisprendimą gali keisti per kelias minutes.

Antradienį Seimas po pateikimo palaimino LEO LT išformavimą numatantį, bet vyriausybės neįpareigojantį projektą, kurį teikia Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parlamentarai Gintaras Songaila, Vaidotas Bacevičius ir Arimantas Dumčius. Už tai, kad projektas būtų Seime svarstomas balsavo 59 Seimo nariai, prieš - vienas, o susilaikė 7 parlamentarai, toliau jis bus svarstomas gegužės 7 dieną.

Šeši konservatoriai Vyriausybei siūlo teikti ieškinį teismui dėl nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" pripažinimo neteisėtai įsteigta. Tai pat siūloma kreiptis į teismą ir siekti, kad neteisėta būtų pripažinta 2008 metų gegužės 20 dienos "Leo LT" registracija Juridinių asmenų registre.

Jokios kitos ES valstybės nepatyrė tokio sovietinio okupacinio režimo represijų  masto ir žiaurumo kaip Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva. Pagal žiaurumą ir aukų skaičių išskirtiniausias 1941 m. „juodasis birželis“. Pagal masiškumą ir organizavimo slaptumą – 1948 m. gegužės 22 d. (kodu „Vesna“), 1949 m. kovo-balandžio mėnesiais (kodu „Priboj“), 1951 m. spalio mėnesio (kodu „Osen“) trėmimai.

Seimas paskyrė naują Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorę. Ja be didelių diskusijų tapo ilgametė centro darbuotoja Birutė Burauskaitė. 92 Seimo nariai pasisakė už B. Burauskaitės kandidatūrą, 5 susilaikė, prieštaraujančių nebuvo. Seimo nariai, kalbėdami posėdyje, B. Burauskaitei išsakė tik gražius žodžius. Anot Vytenio Povilo Andriukaičio, jos kandidatūrai į generalinės centro direktorės postą pritaria labai platus spektras žmonių.

Buvusi disidentė 66 m. Birutė Burauskaitė laikoma realiausia kandidate eiti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRC) generalinės direktorės pareigas. Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Arimantas Dumčius penktadienį BNS sakė, kad B. Burauskaitės kandidatūrai pritarė 5 visuomeninės politinių kalinių ir tremtinių organizacijos.

Nepaisydami raginimų taupyti, parlamentarai įregistravo virš 50 pasiūlymų dėl biudžeto lėšų paskirstymo, pasiūlymų spektras platus - nuo sklandytuvų iki ligoninės lifto, tačiau dažniausiai lėšų prašoma statyboms, remontams ir rekonstrukcijoms. Bendra antrajam biudžeto svarstymui teikiamų pasiūlymų, papildomai numatyti iš biudžeto skirti lėšų įvairioms sritims, vertė - virš 25 mln. litų. Didžiausią sumą, 10 mln.

Pirmadienį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), turėsiantys didžiausią frakciją naujajame Seime, apsisprendė dėl frakcijos seniūno ir kandidatų į frakcijai atiteksiančių komitetų vadovus. Seniūnu taps Jurgis Razma. Frakcija taip pasirinko kandidatą į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko postą. Juo bus siūlomas istorikas Arvydas Anušauskas.

Spalį vykusius Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Naujajame parlamente ši partija turės 45 vietas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus.

Švietimo, kultūros ir sveikatos įstaigų pastatų remontams 2009 metų biudžete jau siūloma numatyti papildomai beveik 60 mln. litų. Tiek lėšų kol kas prašo 15 parlamentarų, kurie savo pageidavimus registravo Seimo posėdžių sekretoriate. Parlamentarai nori, kad biudžeto lėšomis būtų apšiltinamos sienos, remontuojami stogai, keičiami langai bei atnaujinami įvairūs pastatai. Tuo tarpu antrai kadencijai į Seimą išrinktas socialdemokratas Jonas Juozapaitis siūlo rasti 70 tūkst.

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje vienmandatėse apygardose pergalę šventė centro-dešiniųjų partijų atstovai - konservatoriai, liberalai bei liberalcentristai. Vienintelė kairiųjų atstovė, kuriai pavyko nugalėti antrajame ture viename iš šių miestų - socialdemokratė, socialinių reikalų ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Vilniuje daugiausiai apygardų nugalėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatai.

Baigiantis kadencijai Seimo valdybą užplūdo dokumentai dėl parlamentarų komandiruočių. Į komandiruotes vyksta ir tarptautinių parlamentinių organizacijų delegacijų atstovai, ir komitetų deleguojami Seimo nariai. Kai kurie jų į užsienį vyksta baigdami ar bent jau keleriems metams sustabdydami Seimo nario karjerą – į naująjį Seimą neišrinkti. Seimo vicepirmininko liberalo Gintaro Steponavičiaus vertinimu, kai kurių Seimo valdybos patvirtintų komandiruočių nauda Lietuvai labai abejotina.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Seimas gana vieningai pritarė prezidento Valdo Adamkaus pasiūlytoms Pilietybės įstatymo pataisoms, kurios smarkiai apribojo galimybes įgyti du pasus. Šalies vadovo pasiūlytoms pataisoms pritarė 65 parlamentarai, 10 balsavo prieš jas, o 7 Seimo nariai susilaikė. Nuo šiol dvigubą pilietybę galės įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai, ji taip pat galės būti suteikta tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi atitinkamas sutartis.

Šeštadienį Kaune Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) 15-ajame suvažiavime dauguma sąjungos narių pasirinko ne permainas, bet senąjį, šlovingąjį vėliavnešį. LPKTS pirmininku perrinktas Antanas Lukša, pasiūlęs ir toliau kartu „laikyti frontą“. A.Lukšai oponavęs LPKTS valdybos narys Petras Musteikis citavo JAV lietuvį Bronių Nainį, įspėjusį, jog LPKTS gali tapti „paskenduole“.  P.Musteikis siūlė atkreipti dėmesį į dabarties realijas.

Kai kurie parlamentarai norėtų, jog valstybės himnas per Lietuvos radiją būtų grojamas dukart per dieną - ryte ir vakare. Tokias pataisas septyni Seimo nariai įregistravo parlamento posėdžių sekretoriate. Šiuo metu Valstybės himno įstatymas numato, jog Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ grojama pradedant ir baigiant pirmąją programą. Tačiau iš tiesų valstybės himnas transliuojamas vieną kartą per parą - 24 valandą, nes Lietuvos radijo pirmoji programa trunka visą parą.

Šiandieninės technologijos leidžia be vargo pasiklausyti ir fiksuoto ryšio, ir mobiliųjų telefonų pokalbių. Tokią operatyvinę veiklą Lietuvoje vykdo 8 tarnybos, tačiau tik 1 proc. padarytų įrašų atsiduria ant teismų stalo. Kam naudojami, ar tinkamai saugomi kiti įrašai, negali atsakyti net Seimo nariai.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas atmetė jam metamus kaltinimus, esą kvestionuoja sovietų okupacijos žalos atlyginimo reikalavimą ir tikina, kad išspręsti šią problemą jį įpareigoja ne tik įstatymai, bet ir jo paties vertybinės nuostatos.Tai rašoma ministro atsakyme šešiems Seimo konservatoriams į jų užklausimą dėl žalos atlyginimo. Atsakymo kopiją BNS prašymu perdavė URM.

Šeši Seimo konservatorių frakcijos nariai penktadienį raštu kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Petrą Vaitiekūną, prašydami atsakyti, ką reiškia jo viešnagės Kaliningrado srityje metu išsakyti teiginiai, jog Rusija neatsakinga už sovietų Lietuvos valstybei padarytas skriaudas.

Nors neveiksnumo pagrindinis tikslas - apsaugoti psichikos ar proto negalią turintį žmogų nuo potencialios žalos sau pačiam, tačiau praktiškai Lietuvoje tai prilygsta žmogaus teisiniai ir socialiniai mirčiai, teigia teisininkai.Anot jų, gana skurdi teisinė bazė bei formalus atsakingų pareigūnų požiūris lemia tai, jog neveiksnių asmenų teisės ir interesai Lietuvoje nėra tinkamai ginami.

Seimo konservatorių frakcijos narys Arimantas Dumčius siūlo itin griežtai nesuvaržyti šalies gyventojų galimybių automobiliuose vežtis alkoholinius gėrimus.Parlamentaras sutinka, kad Seimas uždraustų automobilių salonuose vartoti alkoholį, tačiau siūlo leisti alkoholio gėrimus automobiliuose laikyti ir gabenti atidarytoje taroje.A.Dumčius atitinkamą siūlymą užregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Atsiliepdamas į Kęstučio Kriščiūno komentarą „Dėl arenos – nauja dvikova“ ("Kauno diena", 2007-10-25) siūlau užsifiksavusiam prancūzų firmos gerbėjui ir kritikos strėles svaidančiam į kitaip mąstančius elgtis oriau ir nekiršinti kauniečių ar tarybos narių dėl padaryto sporto ir pramogų rūmų Kauno saloje statybos sprendimo ir jo įgyvendinimo būdų.

Aistros dėl Kauno arenos statybų Nemuno saloje vis nerimsta – nutraukę sutartį su prancūzų kompanija, politikai nesutaria, ar savivaldybei užteks lėšų įgyvendinti projektą. Seimo narys konservatorius Arimantas Dumčius "laužtais iš piršto" vadina teiginius esą savivaldybei nepakaks lėšų pastatyti areną iki Europos vyrų krepšinio čempionato 2011-aisiais. Jo teigimu, iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų Vyriausybė projektui skyrė 52 mln.

Birželio 28 d. grupė Seimo narių kreipėsi į Ministrą Pirmininką G. Kirkilą ir Užsienio reikalų ministrą P. Vaitiekūną, prašydami išsamių atsakymų į penkis pateiktus klausimus dėl SSRS okupacijos žalos Lietuvai atlyginimo. Tėvynės sąjungos politikos komiteto pirmininkas V. Landsbergis, susipažinęs su Užsienio reikalų ministerijos gautu raštu dėl SSRS okupacinės žalos atlyginimo, pabrėžia, jog nė į vieną Seimo narių klausimą Užsienio reikalų ministras neatsakė.

Kauno miesto taryba paskutiniame prieš atostogas posėdyje turės apsispręsti, ar pasirašyti koncesijos sutartį dėl Kauno sporto ir pramogų rūmų statybos Nemuno saloje su prancūzų firma BBI. Mūsų inicijuotas Seimo antikorupcinės komisijos tyrimas parodė, kad su šia koncesijos sutartimi įklimpta giliai: ji įtartinai neskaidri ir būtų rizikinga savivaldybei, o jos nuostatos prieštarautų valstybės interesams.

Viena iš teisinį saugumą užtikrinančių sąlygų yra asmens teisė į teisingą teismą. Ją sudaro visuma: teisė į viešą, greitą, nešališką, lygiateisišką ir skaidrų bylos tyrimą ir jos išnagrinėjimą. Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad jų teisė į teisingą teismą yra pažeidinėjama. 2004 m. teismais pasitikėjo tik mažiau nei trečdalis gyventojų, pastaruoju metu jų dar sumažėjo ir nesiekia 20 proc. Svarbiausios nepasitikėjimo priežastys – bylų vilkinimas, šališkumas, viešumo stoka, neobjektyvumas.

Kauno gyventojus pribloškė žinia, kad Kalniečiuose, vietoje žaliųjų plotų, išdygs du didžiuliai gyvenamieji namai, rašoma „Kauno dienoje“. Kauno apskrities administracija ir savivaldybė ne kartą yra tikinusios, kad gyvenamieji mikrorajonai negali būti tankinami, kad juose turi išlikti žalieji plotai, taip pat galimybė didinti kiemus, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles. Tačiau planai šalia Čečėnijos aikštės esančiuose skveruose statyti daugiaaukščius namus liudija ką kita.

Europos Parlamento narys, buvęs konservatorių lyderis Vytautas Landsbergis trečiadienį vėl buvo paguldytas į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas. Jam buvo atlikta širdies ritmo atstatymo procedūra. Tai patvirtino Seimo konservatorių frakcijos narys, kardiochirurgas Arimantas Dumčius. V. Landsbergiui prieširdžių ritmo sutrikimai pasikartojo po neseniai atliktos širdies operacijos.„Širdies ritmas atstatytas per specialiai įkištą zondą ir tas židinys, kuris kėlė rimtą sutrikimą, panaikintas.

Kaune išrinkti Seimo nariai Arimantas Dumčius, Vida Marija Čigriejienė, Kęstutis Glaveckas, Rasa Juknevičienė, Rytas Kupčinskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Donatas Jankauskas reiškia susirūpinimą dėl galimai neskaidraus sporto ir pramogų arenos statybos Kauno Nemuno saloje projekto rengimo Kauno savivaldybėje.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Arimantas Dumčius siūlo teisiškai reglamentuoti, jog nebūtų reikalaujama autorinio atlyginimo už mokyklų koncertuose atliekamus kūrinius.Parlamentaras Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti, kad nebūtų reikalaujama mokėti autorinio atlyginimo už mokymo įstaigose vykstančių viešų renginių metu atliekamus kūrinius, taip pat kūrinių naudojimą mokymo procese.

Pirmas faktas: Lietuvoje blogėja žmogaus teisių padėtis – tokių problemų kaip privačių telefono pokalbių viešinimas, antisemitiški bei homofobiniai straipsniai, akiplėšiškas Seimo kišimasis į teisėsaugos darbą ar romų būstų griovimas anksčiau tiek nebuvo. Antras faktas: daugelį brutaliausių pažeidimų visuomenės akyse įvykdo ne kas kitas kaip politikai. Įtakos iš Rytų ir Vakarų Lietuvai, kaip mažai valstybei, lemta patirti politinius skersvėjus.

Pirmas faktas: Lietuvoje blogėja žmogaus teisių padėtis – tokių problemų kaip privačių telefono pokalbių viešinimas, antisemitiški bei homofobiniai straipsniai, akiplėšiškas Seimo kišimasis į teisėsaugos darbą ar romų būstų griovimas anksčiau tiek nebuvo. Antras faktas: daugelį brutaliausių pažeidimų visuomenės akyse įvykdo ne kas kitas kaip politikai. Įtakos iš Rytų ir Vakarų Lietuvai, kaip mažai valstybei, lemta patirti politinius skersvėjus.

Emigracija tapo viena didžiausių nekarinių grėsmių šaliai. Tai natūralus globalizacijos nulemtas reiškinys, kurio sustabdyti demokratinėje valstybėje neįmanoma. Per penkiolika metų iš Lietuvos legaliai emigravo per 334 tūkst. šalies gyventojų. O kiek išvažiavo nelegaliai? 2005 m. apie išvykimą deklaravo 15,6 tūkst. žmonių. Žinant, kad vienam deklaravusiam tenka kiek mažiau negu du nepranešę apie išvykimą žmonės, galima teigti, kad praėjusiais metais galėjo išvykti beveik 40 tūkst.