„Emigrantai grįžta į Lietuvą gydytis, nes juos tenkina mūsų gydytojų darbas, bet mes esame labai žemoje vietoje pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – pristatydamas tradicinį, jau 10-tą „Širdies dienos“ renginį apgailestavo Seimo narys Arimantas Dumčius.
Nors Lietuvos medikai yra aukšto lygio, mirtingumas nuo širdies ir kraujotakos ligų Lietuvoje kone du kartu viršija Europos Sąjungos vidurkį. Anot parlamentaro taip yra dėl to, kad rajonų ligoninės negali suteikti kvalifikuotos pagalbos, gydymo įstaigos turi jungtis į klasterius, kad ligoniai galėtų patekti į tą ligoninę, kur jiems suteiks kvalifikuotą pagalbą.
„Kai įvyksta infarktas ar insultas, laiko nebeturime – per kelias valandas turime pristatyti pacientą į įstaigą, kuri gali suteikti kvalifikuotą pagalbą. Ir dabar mes tuos ligonius atsivežame, tačiau paslaugų netolygumas egzistuoja. Mūsų tikslas, kuris įvardintas kaip klasteris – mes ligonius patyrusius infarktą ar insultą, turime atvežti greitai iš bet kurios Lietuvos vietos. Bet klasteris – tai ne tik ligonių atvežimas į centrinė gydymo įstaigą, bet ir reabilitacija“, – aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kardiologijos klinikų mokslininkai prof. dr. Rimvydas Šlapikas. Lietuva operacijų skaičiumi neatsilieka nuo bet kurios kitos Europos valstybės. Tačiau svarbu, kaip bus gydomas pacientas, pabrėžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. dr. Rimantas Benetis.
„Šiandien laikas pats svarbiausias faktorius – mes žinome, kiek kilometrų yra nuo kurio nors miestelio iki centro, kur galima suteikti specializuotą pagalbą, tačiau reikia atsižvelgti į galimybes įsigyti naujausią aparatūrą ir parengti specialistus“, – sakė garsus gydytojas. Anot jo, jeigu pacientas po brangiai kainuojančios operacijos bus išsiųstas gijimui į rajono ligoninę, kurios galimybės ribotos, be reikalo bus išleisti ir specializuoto centro pinigai.
Spaudos konferencijos dalyviai akcentavo, kad širdies ir kraujagyslių ligos jaunėja, todėl labai svarbu atpažinti pirmuosius miokardo infarkto simptomus ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei tai ūminis miokardo infarktas, pagalba turi būti suteikta nedelsiant, ir ligonį pirmiausia turi pamatyti greitosios pagalbos gydytojas, o ne šeimos gydytojas – greitoji medicinos pagalba turi pacientą atvežti į arčiausiai esantį centrą, kad būtų galima išgelbėti daugiau gyvybių, pabrėžė spaudos konferencijos dalyviai.
