Viena iš teisinį saugumą užtikrinančių sąlygų yra asmens teisė į teisingą teismą. Ją sudaro visuma: teisė į viešą, greitą, nešališką, lygiateisišką ir skaidrų bylos tyrimą ir jos išnagrinėjimą. Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad jų teisė į teisingą teismą yra pažeidinėjama. 2004 m. teismais pasitikėjo tik mažiau nei trečdalis gyventojų, pastaruoju metu jų dar sumažėjo ir nesiekia 20 proc. Svarbiausios nepasitikėjimo priežastys – bylų vilkinimas, šališkumas, viešumo stoka, neobjektyvumas. Kaip pavyzdį nurodysiu nepakankamą ir užtrunkantį jau 15 metų pasipriešinimo ir genocido bylų nagrinėjimą. Per keliolika metų iš 198 tik 15 bylų perduota apygardos teismams. A. Ramanausko-Vanago bylos ikiteisminis tyrimas tęstas tol, kol atsakovas mirė. Neužbaigtos partizanų Aštrauskų ir kitos bylos. 2006 m. pasistūmėta tik dėl vienos genocidinės bylos išsprendimo.
Visuomenė nepatenkinta dėl mūsų teismų sistemos uždarumo, atstovavimo teismuose teisių apribojimo ir procedūrinių teismo funkcijų nevisaverčio vykdymo. Pastarąjį faktą įrodo bylų prieš Lietuvą laimėjimai Strasbūre. Iki 2007 metų į Europos žmogaus teisių teismą kreipėsi apie 2400 pareiškėjų. 23 bylose buvo pripažinti mūsų teismų procedūriniai pažeidimai.
Ar vykdant teisingumą dalyvaus visuomenė?
Visuomenės atstovų, tarėjų dalyvavimo teismuose atstūmimo procesas prasidėjo 1992 m., po Konstitucijos priėmimo, ir 1993-12-14, paskelbus Seimo nutarimą dėl teisinės reformos metmenų ir jų įgyvendinimo, bei 1995-12-05 ir 1999-12-01 Konstitucinio Teismo nutarimus. Vėlesniuose dokumentuose, būtent 1998-06-25 teisinės reformos redakcijoje, bei 2001 m. pagal JT Vystymo programą parengtame Žmogaus teisių veiksmų plane, teismo tarėjų institutas tik paminimas, bet jų įkūrimo planai buvo nevykdomi, apsiribota nedidelės apimties brošiūrėlės išleidimu (2001 m.). Nuo šios problemos sprendimo nusišalino ir praėjusios kadencijos Seimo Žmogaus teisų komitetas. Negana to naujajame CPK 55, 56 str. labai susiaurintos, sakyčiau, panaikintas nevyriausybinių organizacijų atstovavimas ginant savo narių teises teismuose. Paliktas tik profesinių sąjungų atstovo dalyvavimas, kai nagrinėjami teisiniai darbo santykiai. Kitais atvejais atstovavimas leistas tik aukštąjį teisinį išsilavinimą turintiems asmenims.
Prieš aštuonetą metų Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos (LŽTGA) siūlymas įteisinti piliečio kreipimąsi į Konstitucinį Teismą buvo atmestas. Taip pat Seime buvo nepritarta atstatyti asociacijų atstovavimo teismuose teisę.
Pastaruoju metu, dažniausiai vadovaujant teisės specialistams, bandoma stiprinti nuomonę, kad steigti sudėtinės formos (su visuomenės atstovais) teismų sistemą yra netikslinga. Remiamasi tuo, kad mūsų demokratija silpna, pilietinė visuomenė nesusiformavusi, negerbia ir nesivadovauja įstatymais, pakanti korupcijai. “Vilmorus” sociologiniai tyrimai parodė, kad 52,5 proc. eilinių piliečių pasisako už tarėjų institucijos įsteigimą, tuo tarpu teisininkų grupėje 85,2 proc. sako apie jos nereikalingumą. Tai būsiąs “socialinis eksperimentas”. Tuo tarpu visose demokratinių valstybių teismų sistemose yra įteisinta bent viena visuomenės atstovavimo forma.
Tai, kas paminėta, ir dar daugiau visuomenėje sukūrė teisės į teisingą teismą pažeidimų regimybę ir didžiulį nepasitikėjimą teismais. Kyla klausimas, ar dabartinė teisinės sistemos pertvarka gali atstatyti jos prestižą? Manau, kad galėtų, jeigu visuomenės atstovai būtų protingai įtraukiami į teisingumo vykdymą ir koreguojamas teisinis mechanizmas. Tam būtina politinė valia ir teisingi sprendimai. Šiuo metu svarstome antrąją teismų įstatymo redakciją, kurią parengė darbo grupė, vadovaujama Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko (į darbo grupę nebuvo įtraukti visuomenės atstovai). Parengtame dokumente dar nėra to, ko reikalauja visuomeninės organizacijos. Tarėjų institucijos steigimui nepritarta. Vykstant diskusijoms atsirado viltis, kad į teisėjų atrankos komisiją bus įtraukiami visuomenės atstovai, skelbiamos pretendentų pavardės, gyvenimo aprašymai Prezidento kanceliarijos internetiniame tinklapyje, “Valstybės žiniose”, daromas garso įrašas ir protokoluojama. Teisėjų tarybos posėdžiai įmanomai bus viešinami techninių priemonių pagalba. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui reikėtų neužtęsti teismų įstatymo projekto parengimo, neatidėlioti šūsnies Seimo svarstymo laukiančių įstatymų projektų. Ar pavyks įteisinti šiuos pakeitimus, parodys svarstymų eiga.
Seimo valdyba pritarė grupės Seimo narių iniciatyvai rengti referendumą dėl tikslingumo kurti tarėjų instituciją. Dabar galvojama, kad Konstitucijos keitimo kelias yra realesnis. Grupė Seimo narių Tėvynės sąjungos iniciatyva užregistravo Konstitucijos pakeitimą, numatomas pateikimas artimiausiame posėdyje.
Visuomeninių ekspertų (specialistų) institucijos kūrimas
Darbo grupei pasiūliau svarstyti visuomeninių ekspertų institucijos steigimą. Tai galėtų būti tik tam tikras specialiąsias žinias ir aukštąjį išsilavinimą turintys savo srities profesionalai, kurie patariamojo balso teise dalyvautų specializuotose bylose. Tokius visuomeninius ekspertus ir specialistus galėtų paskirti kompetentingiausios Lietuvos visuomeninės organizacijos, kurios vienija tam tikros profesijos atstovus (medikus, teisių gynėjus, menininkus, neįgaliuosius ir kt.). CPK ir BPK straipsniuose jau yra reglamentuoti šie proceso dalyviai-ekspertai, specialistai, tačiau visuomeninių organizacijų jie galėtų būti atrinkti iš anksto.
Atlikdami teisėjo patarėjo profesiniais klausimais funkcijas jie atliktų ir visuomenės atstovų-stebėtojų funkciją, bet ne advokato funkcijas, tai turėtų ženkliai padidinti visuomenės pasitikėjimą teismais. Šie visuomeniniai ekspertai teiktų konsultacinę pagalbą bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismų teisėjams bei dalyvautų bylose, nagrinėjamose tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija.
Šiai idėjai pritarė J.E. Prezidentas, siūlymas perduotas darbo grupei, tačiau sprendimo iki šiol nėra.
Individualus piliečio skundas
Visu aktualumu grįžta diskusija dėl piliečių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Manau, kad šalia Konstitucijoje nurodytų keturių subjektų (Prezidentas, Vyriausybė, penktadalis Seimo narių, Teismas), turinčių teisę kreiptis į KT, reikėtų ją suteikti Seimo kontrolieriams – imtinai iki pavienių piliečių. Daugiau nei 30 Europos šalių šią teisę turi. Lietuva tebėra valstybių mažumos grupėje, kuri neturi šios teisės. Daugėja mūsų piliečių skundų Europos Žmogaus teisių teisme. Išplėtus teisę kreiptis į Lietuvos KT ir sukūrus griežtą bylų atrankos sistemą – priimti svarstymui tik principinius žmogaus teisių pažeidimus – sumažėtų skundų prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme. Seime 2006-01-26 vyko visuomenės klausymai dėl piliečio individualaus skundo į KT. Sprendimo nėra, Seimo Konstitucijos komisija neveikia. 2005-12-13 m. Seimo narių grupės įregistruotas 106 str. LR Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektas.
Visų šių reformų pagrindas – valingi politiniai Seimo sprendimai, reikalaujantys ir Konstitucijos pataisų. Viliuosi, kad jie bus įgyvendinti.
Pranešimas, 2007-05-25 skaitytas konferencijoje „Žmogaus teisių problemos vykdant teisinę reformą“.
Arimantas Dumčius yra Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas
