antanas juknevičius

Trečiajame Darako ralio etape organizatoriai žadėjo sportininkams galimybę atsikvėpti po pirmadienį įveikto ir daug jėgų bei ištvermės pareikalavusio ilgiausio greičio ruožo. Tačiau „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ lenktynininkai ilsėtis nebuvo nusiteikę. Jie 284 km distanciją įveikė per 3 valandas ir 27 minutes 35 sekundes bei užėmė 22 vietą. „Diena prasidėjo labai anksti. Kėliausi 5 val. ryte, tad miego po vakarykščio „smėlingo“ košmaro buvo ne per daugiausiai.

Dakaro paragavę žmonės dažniausiai skirstomi du tipus: vieni dėl šio maratono visiškai pameta galvą ir gyvenimą matuoja startais sunkiausiomis pasaulyje tituluojamose lenktynės. Kitiems šis pavadinimas sukelia lengvą isterijos priepuolį, nes asocijuojasi su pačiais žiauriausiais civilizuoto gyvenimo antonimais. Vienas indikatorių, padedančių atsijoti kuris Dakaro naujokas kuriai kategorijai priklauso, yra vadinamasis bivakas.

„Turbūt tokia mano karma – važiuoti dulkėse“, – po antrosios Dakaro maratono dienos liūdnai šypsojosi Benediktas Vanagas. „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos lyderis vakar tapo keisto nesusipratimo įkaitu, todėl du trečdalius greičio ruožo važiavo be šoninio lango. 518 km ilgio etapas prasidėjo netoli Cordobos, kur rengiami WRC etapai.

Absoliučiai visose automobilių sporto disciplinose lenktynininkų greitis priklauso nuo trijų dalykų: technikos galimybių, piloto drąsos ir tikslių duomenų apie trasos konfigūraciją. Jei koks nors automanas spaudžia „gazą“ iki dugno nežinodamas kas slepiasi už posūkio ar tramplino, tai dažniausiai iliustruoja ne ką kitką, kaip polinkį į brangiai kainuojantį avantiūrizmą.

Šešios iškovotos pozicijos, išsaugota technika ir padarytas geras apšilimas varžybų pradžioje daug kam gali atrodyti kaip puiki diena Dakare. Visgi, „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos lenktynininkui Benediktui Vanagui ją vienu metu norėjosi užmiršti. Trumpas, bet daugybės psichologinių jėgų pareikalavęs pirmasis greičio ruožas vertė pasirinkti tarp greičio ir saugumo. „Įsivaizduokite, kad Dakaras yra barjerinis bėgimas.

Antanas Juknevičius per lenktynes pripratęs spausti greičio pedalą, bet po Dakaro ralio starto į finišą neskubėjo lyg akis išdegęs. Lėkti milžinišku greičiu dulkėtais Argentinos laukais buvo pernelyg pavojinga – per dulkes paprasčiausiai nieko nesimatė. Kamuoliai dulkių smarkiai ribojo matomumą, todėl ne vienas lėkdamas dideliu greičiu visiškai išlėkė iš trasos.

Kaip du vandens lašai panašūs į klasikinį ralį pirmieji 170 greiti šiųmetinio Dakaro maratono kilometrai sukėlė sportininkų nepasitenkinimo šurmulio bangą. Pagrindinė to priežastis – neperregima dulkių siena, kuri saulės iškepintame dirvožemyje (vakar oro temperatūra svyravo apie 33 laipsnius) išdygdavo trasoje vos prisilietus „kovinio“ automobilio ratams.

Antanas Juknevičius, Benediktas Vanagas ir Edvardas Duoba draugiškai apsikabino ir palinkėjo vieni kitiems sėkmės. Legendinį Dakaro maratoną Argentinos, Čilės ir Bolivijos bekelėmis šiemet įveikti pasiryžę trys lietuviai susitiko pirmojoje ralio šventėje - prie garbės pakylos, ant kurios Buenos Airėse sekmadienį miniai mojavo visi lenktynių dalyviai. Tik B.Vanagas ir Andrejus Rudnickis "Toyota Overdrive" jau važiavo nuo jos, o A.Juknevičius ir E.Duoba su "Mebar" dar laukė eilėje jos link.

Antanas Juknevičius, Benediktas Vanagas ir Edvardas Duoba draugiškai apsikabino ir palinkėjo vieni kitiems sėkmės. Legendinį Dakaro maratoną Argentinos, Čilės ir Bolivijos bekelėmis šiemet įveikti pasiryžę trys lietuviai susitiko pirmojoje ralio šventėje – prie garbės pakylos, ant kurios Buenos Airėse sekmadienį miniai mojavo visi lenktynių dalyviai. Tik B.Vanagas ir Andrejus Rudnickis „Toyota Overdrive“ jau važiavo nuo jos, o A.Juknevičius ir E.Duoba su „Mebar“ dar laukė eilėje jos link.

Tvankią šeštadienio popietę padėtas paskutinis taškas priešlenktyninių šiųmetinio Dakaro ralio formalumų grandinėje. Visi sportininkai iš uždaro techninio parko nukeliavo iki centrinės Buenos Aires aikštės Casa Rosada. Nusifotografavę ant čia sumontuoto podiumo, sportininkai grįžo atgal ir atsisveikino su savo mašinomis iki ankstyvo sekmadienio ryto, kuomet visas karavanas pajudės į pirmąjį greičio ruožą.

Dakaro maratonas yra bene vienintelės profesionalios lenktynės sulaukusios Vatikano hierarchų dėmesio. Prieš keletą metų reaguodami į seriją nelaimingų atsitikimų, pasibaigusių pilotų mirtimi, jie pareiškė esą „šiose kruvinose, nieko bendra su sveika sportine konkurencija neturinčiose lenktynėse nėra nė kruopelytės atsakomybės“. Kiek šiame teiginyje yra tiesos? Iki šios dienos Dakare yra žuvę gerokai per pusšimtį lenktynininkų, žurnalistų ir žiūrovų.

Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba prie nublizginto „Mebar“ automobilio išskleidė Lietuvos trispalvę ir kelias akimirkas papozavę blyksintiems fotoaparatams, išlėkė į techninę komisiją. Šįvakar Argentinos laiku – Dakaro ralio garbės pakyla, ant kurios absoliučiai visi ralio dalyviai užvažiuoja tik kartą: prieš startą. Po finišo ant lenktynininku žargonu „podiumu“ vadinamos pakylos užvažiuoja tik tie, kurie išgyvena poros savaičių maratono pragare.

Sausio 3-osios priešpietę, likus vos keturioms valandoms iki iškilmingo Dakaro maratono atidarymo ceremonijos, kurios metu visi lenktynių dalyviai pasisveikins nuo Buenos Aires centre sumontuoto podiumo, nutiko smagus dalykėlis: Techninės komisijos angare patikros laukiančias žvaigždes iš „Monster Energy Rally Raid Team“, „Qatar Rally Team“ ir „Team Peogeot Team“ komandų (joms suteikiama privilegija visus organizacinius formalumus sutvarkyti vėliausiai) aplenkė Antano Juknevičiaus ir Edvrado Duo...

Kad ir kokia svarbi techninėse sporto šakose būtų „geležis“, labai dažnai čia pergalę lemia tokie subtilūs dalykai, kaip psichologinis pasiruošimas ir sugebėjimas suvaldyti emocijas. Dakaro maratone šie dalykai išskirtinai svarbūs, nes klaidos kaina milžiniška: ant kortos pastatyta ne tik šešiaženklės pinigų sumos, bet ir pačių lenktynininkų gyvybė.

Sunkiausiu pasaulyje vadinamam Dakaro raliui besirengiantys lenktynininkai Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba Naujuosius metus sutiko Argentinoje, bet „Ilgiausių metų“ su savo komanda pirmiausia sudainavo, kai iki vidurnakčio dar buvo penkios valandos. Būtent tiek valandų skiria Lietuvą ir Argentiną, todėl Naujametį šampaną A.Juknevičius, A.Duoba ir kiti „Žalvario“ komandos nariai pirmiausia iššovė tuomet, kai vidurnaktį mušė Lietuvoje.

Oficialaus 2015-ųjų Dakaro maratono išvakarėse tiek Benedikto Vanago, tiek Antano Juknevičiaus komandų mechanikai nuo „kovinių“ visureigių pasitraukia tik eidami užkąsti ir miegoti. Jokių rimtų rūpesčių neturi nei vieni, nei kiti, tačiau iki lenktynių pradžios kiekvieną varžtą technikos asai pačiupinės po milijoną kartų – visi nori būti absoliučiai tikri, kad automobiliai yra geriausios įmanomos būklės.

Kad ir kaip stipriai būtų devalvuotos sąvokos, kuriomis viešojoje erdvėje įprasta apibūdinti „labiausius iš labiausių“ ir „pačius pačiausius“ kasdienybės dalykus, apie krūvius, kuriuos Dakaro maratone patiria lenktynininkai, net ir didžiausi cinikai kalba pagarbiai.

Trečius metus Dakare startuosiančios „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos Romas Austinskas šiomis dienomis mėgaujasi „dviem savaitėm“ šlovės. Sudėtingiausiose pasaulyje laikomomis dykumų lenktynėse važiuoja jo įmonės simboliais papuoštas visureigis. Komandos lyderis Benediktas Vanagas, populiarumu galintis varžytis su Kalėdų Seneliu, prieš fotoreporterius taip pat pasirodo tik vilkėdamas atitinkamais raštais išmargintą aprangą.

Gruodžio 30-ąją už maždaug 80 kilometrų nuo Argentinos sostinės Buenos Aires esančiame transatlantiniame krovinių uoste „Euroamerica“ Dakaro maratono dalyviams buvo leista pasiimti savo techniką.

Pastarasis „Dakaras“ Antanui Juknevičiui bus jau devintas, o ši istorija nutiko tolimais 2003 metais, kai jis ir Aurelijus Petraitis į lenktynes Sacharos dykumoje išsiruošė pirmą kartą.

Šiemet į vieną sunkiausių ralio maratonų išvyko du lietuviški ekipažai : Antano Juknevičiaus su Edvardu Duoba ir Benedikto Vanago su Andrejumi Rudnickiu. Abudu ekipažai į Pietų Ameriką išvyksta su visiškai nauja technika, kuri turėtų padėti kovoti dėl aukščiausių pozicijų.

„Labai džiaugsiuosi, jei pavyks pagerinti 2009 metų su Aurelijumi Petraičiu pasiektą geriausią vietą – 25-ą. Jei finišuosime 24-i, jau būsime įvykdę užduotį“, - Vilniaus oro uoste pirmadienį tvirtino „Žalvaris Dakar Team“ komandos lyderis Antantas Juknevičius. Sausio 4 dieną startuosiančiame 36-ame Dakaro ralyje 9000 km trasą Argentinos, Bolivijos ir Čilės dykumomis A. Juknevičius kartu su šturmanu Edvardu Duoba mėgins įveikti su maždaug 80 tūkst. eurų vertės „Mebar“ prototipu.

Šventiniu laikotarpiu rūpesčių užspausti vairuotojai užmiršta, kad, atėjus žiemai, pasikeitė vairavimo sąlygos ir vairuoti dabar reikia visai kitaip, sako lenktynininkas Antanas Juknevičius. „Žmogus vos pastovi, griūna, kaip slidu. Bet tuo metu, kai jis atsisėda į mašiną, net negalvoja, važiuoja kaip vasarą. Sukibimas su keliu žiemą ir vasarą skiriasi kaip diena ir naktis“, – interviu LRT Radijo laidai „60 minučių“ teigia jis.

Dakaro Afrikoje ir Pietų Amerikoje skirtumai dalyvio akimis Po pusantro mėnesio, 2015-ųjų sausio 4 dieną Argentinos sostinėje Buenos Airėse prasidėsiančiame garsiajame Dakaro ralyje startuos du lietuvių ekipažai. Tai Benediktas Vanagas bei Antanas Juknevičius. Būtent jis vienintelis galintis palyginti, kuo skiriasi šių dienų lenktynės, vykstančios Atakamos dykumoje Pietų Amerikoje, nuo lenktynių, vykusių Sacharos dykumoje Afrikoje.

Savaitgalį Lenkijoje vyksiančiame pasaulio ralio reido čempionato etape startuos du lietuviški Antano Juknevičiaus ir Vilmanto Audzijonio ekipažai. Abu važiuos po „Žalvario“ komandos vėliava su „Toyota“ visureigiais, tačiau vienam tai bus dar viena treniruotė prieš Dakarą, o kitam – pirmas didelis žingsnis jo link. Projektas: Dakaras Vilmantui Audzijoniui, kuriam šturmanaus bekelės asas Vaidotas Paškevičius, pasaulio ralio reido etapas Lenkijoje bus pirmosios rimtos varžybos visureigiais.

„Na ką. Baigėsi paskutinis Dakaro etapas. Grįžome namo ir man atrodo, kokia 20 minučių aplenkėme Benediktą Vanagą, nes mūsų lėktuve „neklinijo“ galinis tiltas, nebyrėjo greičių dėžė“, - Vilniaus oro uoste kiek prieš vidurnaktį lėktuvu iš Frankfurto atskridęs Antanas Juknevičius.

„Žalvaris – Dakar“ komanda - Antanas Juknevičius ir Vytautas Obolevičius automobiliu „Toyota FJ Cruiser“ įveikė šių metų Dakarą ir finišavo 56-oje vietoje. Vyrai džiaugiasi pasiektu rezultatu ir drąsiai teigia: „Įrodėme, kad ir su standartiniu automobiliu galima įveikti Dakarą!“ „FJ Cruiser“ yra amerikietiška „Land Cuiser 120“ (Prado) versija.

Iki Pietų Amerikoje vykstančio Dakaro ralio pabaigos lieka viena varžybų diena. Lietuvai atstovaujantys „General Financing – Autopaslauga“ komandos lenktynininkai Benediktas Vanagas ir Andrejus Rudnickis paskutinėje šiais metais dykumos lenktynių atkarpoje startuos iš 26 pozicijos. Su ,,OSCar“ lenktyniniu automobiliu važiuojantis mūsiškių ekipažas vakar sugebėjo beveik 50 minutėmis trasoje aplenkti kitu „OSCar“ važiuojančius lenktynininkus rusą Antoną Grigorovą ir latvį Marį Saukansą.

Šiandien visi Dakaro ralio dalyviai turės įveikti paskutinį greičio ruožą, kuris daugeliui bus tik formalus. Ar kas nors gali pasikeisti per 157 kilometrus? Visko gali būti, nes daugelis pilotų greičiausiai greičio ruožą bandys įveikti kuo didesniu greičiu. Tuo tarpu Antano Juknevičiaus ir Vytauto Obolevičiaus ekipažas toliau stebina savo ryžtu ir optimizmu. Pasibaigus dvyliktam greičio ruožui, Antanas Juknevičius iš automobilio išlipo pakilios nuotaikos.

Vienuoliktajame Dakaro etape lenktynininkams be pervažiavimų reikėjo įveikti 605 kilometrus greičio ruožuose. Ilgiausioje ir sudėtingiausioje Dakaro distancijoje, kurioje, pasak organizatorių, turėjo paaiškėti lenktynių lyderio pozicijos, „General Financing – Autopaslauga“ komandos pilotas Benediktas Vanagas ir šturmanas Andrejus Rudnickis pademonstravo geriausią savo rezultatą – finišavo 22. Pasak lietuvio Benedikto Vanago, trasa reikalavo maksimalaus susikaupimo ir koncentracijos.

Pietų Amerikoje vykstančio Dakaro ralio dešimtojo etapo Čilėje 631 km greičio ruožą trečiadienį „Toyota“ važiuojantis Antano Juknevičiaus ekipažas sugaišo 7 valandas 24 minutes 50 sekundžių ir finišavo 39-as tarp 49-ių etapą baigusių sportininkų (10:30 val. Lietuvos laiku). „Sekėsi tikrai gerai. Pats nustebęs. Tos nesėkmės, gedimai, bemiegės naktys mus „akumuliuoja“. Kuo mums sunkiau, tuo geriau jaučiamės. Tikrai gerai atpūtėme, jokių energinių gėrimų negėriau, visą dieną atlaikėme.

Dešimtoji Dakaro diena buvo sėkminga Lietuvai atstovaujantiems ekipažams. Lietuviai startuodami iš prastos pozicijos, Dakaro ralio trasoje lietuviai demonstravo puikius rezultatus.

Antanas Juknevičius šių metų Dakare dalyvauja trijose rolėse iš karto – lenktynininko, „Astana“ komandos vadovo ir dviejų šios komandos pilotų: Aidyno Rachimbajevo, ir Bouržano Isabajevo trenerio.

Antano Juknevičiaus ir Vytauto Obolevičiaus ekipažą toliau persekioja rimti mechaniniai gedimai.  Dienos metu nutrūko variklio pagalvės varžtai ir nusileidęs variklis nuspaudė elektros laidus. Pasekmės - automobilį teko remontuoti trasoje penkias valandas. Sutvarkius gedimą ir bandant važiuoti, toliau subyrėjo galinio tilto pusašis ir sulinko galinis tiltas. Antanas į biuvaką grįžo maždaug 2 valandą nakties tik tam, kad suremontuotų tiltą. Lenktynininkai į trasą sugrįžo tik šeštą valandą ryto.

Stephane'as Peterhanselis nugalėjo devintajame Dakaro ralio greičio ruože ir ženkliai sumažino Nani Romos persvarą bendroje įskaitoje. S.Peterhanselis greičio ruožą įveikė per 4 val. 17 min. 53 sek. - daugiau nei vienuolika minučių greičiau už N.Romą, kuris greičio ruože užėmė trečiąją vietą, nusileidęs ir Nasserui Al Attiyah. N.Al Attiyah nuo S.Peterhanselio greičio ruože atsiliko dvejomis minutėmis. Bendroje įskaitoje N.Romos persvara prieš S.Peterhanselį ištirpo iki dvylikos minučių.

Lietuvių „Žalvaris-Dakar“ komanda sėkmingai įveikė 8-tą greičio ruožą Dakaro lenktynėse ir finišavo 52-oje vietoje. Lietuvos ir Baltarusijos „General Financing–Autopaslauga“ ekipažas šį greičio ruožą pabaigė 38-oje pozicijoje. Pasak Antano Juknevičiaus šis greičio ruožas buvo labai panašus į vakarykštį, tik šiek tiek trumpesnis.

Lietuvių „Žalvaris-Dakar“ komanda sėkmingai įveikė 8-tą greičio ruožą Dakaro lenktynėse ir finišavo 52-oje vietoje. Lietuvos ir Baltarusijos „General Financing–Autopaslauga“ ekipažas šį greičio ruožą pabaigė 38-oje pozicijoje. Pasak Antano Juknevičiaus šis greičio ruožas buvo labai panašus į vakarykštį, tik šiek tiek trumpesnis, teigiama pranešime spaudai.

Septintąją Dakaro dieną po poilsio dienos Dakaro dalyviams teko ilgas ir sunkus 546 kilometrų greičio ruožas. Šiame etape Benedikto Vanago ir Andrejaus Rudnickio tandemas susidūrė su naujais netikėtumais – važiuojant 140 kilometrų per valandą greičiu jiems atsilaisvino vairalazdė. Nepaisant to, „General Financing – Autopaslauga“ ekipažas operatyviai pašalino gedimą bei finišavo trisdešimtas ir šiuo metu jis bendroje įskaitoje užima 55-ą vietą.

Pietų Amerikoje vykstančio Dakaro ralio septintąjį etapo 533 km greičio ruožą sekmadienį Benedikto Vanago ekipažas su „OScar“ įveikė per 5 valandas 40 minučių 26 sekundes ir užėmė 30-ąją vietą. „Toyota“ važiuojantis Antano Juknevičiaus ekipažas finišavo 53-as tarp 80-ties pirmadienį ryte (8.30 val.) Lietuvos laiku klasifikuotų sportininkų.

Pietų Amerikoje vykstančio Dakaro ralio penktajame etape 62-as finišavo „Toyota“ važiuojantis Antano Juknevičiaus ekipažas, kurį nuo lyderių skyrė skyrė 5 valandos 02 minutės ir 34 sekundės. „5 minutes pavažiuojame ir 15 stovime. Karštis. 44 laipsniai pavėsyje. Visos mašinos „virė“, – dalijosi įspūdžiais A. Juknevičius. „Mūsų degalai taip pat kaito, kunkuliavo, verda ir išjungia „kompą“, saugumo režimas. Stovime ir laukiame. Tik užsivedi, pavažiuoji ir vėl lauki. Šiandien kovojome su karščiu.

Ketvirtoji Dakaro diena buvo sunki ne tik lenktynių dalyviams, bet ir jų pilotuojamai technikai. Abu Lietuvos ekipažai grįžę į bivuaką po greičio ruožo norėjo kuo greičiau nusiprausti ir ilsėtis. Iš 117 startavusių ekipažų, finišo liniją kirto 85, važiuojantys automobilių įskaitoje, tarp jų – ir abu Lietuvai atstovaujantys ekipažai.

Antano Juknevičiaus šturmanas Vytautas Obolevičius po ketvirtojo greičio ruožo neslėpė, kad šis etapas buvo sunkus. Kadangi ketvirtą greičio ruožą ekipažas turėjo įveikti su nepakeistu oro filtru, pastarąjį teko nuolatos valyti. Vis dėlto sportininkas nepraleido progos pagirti supančią gamtą. Kitaip negu Antanas, kuris turi vairuoti, Vytautas turi laiko pasigrožėti aplinka.

Ketvirtą greičio ruožą Antano Juknevičiaus ekipažas baigė 63-oje vietoje. Jo ir Vytauto Obolevičiaus ekipažas atlaikė labai sunkų greičio ruožą, tačiau prarado nemažai laiko dėl smulkios mechanikų klaidos - jie pamiršo pakeisto oro filtrą. Ketvirtame greičio ruože daugiausiai sunkumų sukėlė sunkvežimiai. Kadangi dėl pirmadienį patirtų problemų ekipažas finišavo rikiuotės pabaigoje, šiomis dienomis jis turi startuoti kartu su sunkvežimiai.

Ketvirtą Dakaro dieną lenktynininkai įveikė ilgiausią lenktynių greičio ruožą. Lietuvai atstovaujanti „General Financing – Autopaslauga“ komanda, kuri finišą pasiekė 23-ia, galutinėje dalyvių rikiuotėje iš 46 vietos pakilo 10 laiptelių į viršų. Tik finišo liniją kirtęs lenktynininkas Benediktas Vanagas teigė, kad diena buvo be galo sunki ir varginanti. „Buvo labai karšta diena ir turėjome virš 500 kilometrų greičio ruožus. Tai ilgiausia Dakaro distancija, kuri buvo iki šiandienos.

Dar vienas lietuvių ekipažas baigė trečiąjį Dakaro ralio greičio ruožą. Kartu su Antano Juknevičiaus mechanikais ir komanda keliaujantis Tomas Tumalovčius po kiekvieno greičio ruožo pakalbina Antaną ir jo šturmaną. Pasibaigus trečiam greičio ruožui, Antanas kaip visada buvo pakilios nuotaikos ir nestokojo optimizmo.

Trečiosios Dakaro dienos greičio ruožas Benedikto Vanago ir Andrejaus Rudnickio tandemui buvo sėkmingas. Lietuvai atstovaujantys lenktynininkai vakar finišą pasiekė 28–oje pozicijoje tarp 110 finišavusiųjų. Už lietuvio ir baltarusio nugaros šį kartą liko net 11-a kartų Dakarą laimėjęs prancūzas Stephane‘as Peterhanselis. Lietuvis lenktynininkas, grįžęs į bivuaką, džiaugėsi sėkminga diena.

Antano Juknevičiaus ir Vytauto Obolevičiaus ekipažas pagaliau baigė antrąjį Dakaro ralio greičio ruožą. Lietuviškasis ekipažas antrame greičio ruože patyrė avariją ir remontuodami automobilį sugaišo net aštuonias valandas. Tačiau optimizmo nestokojantys lietuviai nenusimena. Antanas Juknevičius teigia, kad pagavo tikrą argentiniešiką akmenį. „Važiavome dulkėse, lenkėme ir galiniu tiltu kliudėme akmenį. Gavosi taip, kad startavome jau naktį - aštuntą vakaro, o finišavo tik dabar.

Dakaro ralio pradžia sėkmingai susiklostė „Toyota“ automobiliu važiuojantiems Antanui Juknevičiui ir Vytautui Obelevičiui – pirmąjį etapą jie baigė 68-i, tačiau antrasis etapas pateikė nemalonią staigmeną – dėl akmens lietuviai buvo priversti užsiimti remontu apie 8 valandas. „Dakaras prasidėjo. Viskas gerai“, - juokėsi atvykęs į finišą A. Juknevičius. Anot jo, važiuojant dulkėse sunku buvo įžiūrėti kliūtį: „Pagavome argentinietišką akmenį.

Antrasis Dakaro greičio ruožas lietuviams buvo permainingas. „General Financing – Autopaslauga“ ekipažas nors ir pakilo 35 laipteliais aukštyn turnyrinėje lentelėje, tačiau Benedikto Vanago netenkina toks rezultatas. „Nors po antrosios Dakaro dienos ir pakilome turnyrinėje lentelėje 35 pozicijomis, man tai menka paguoda“, - kalbėjo po greičio ruožo grįžęs į „bivuaką“ lenktynininkas Benediktas Vanagas. – „Šiandien turėjome bėdų su navigacijos sistema, pasikartojo kuro kaitinimo problemos.