Dulkių diena Nr. 2 / Akistata su „velnio malūnu“

„Turbūt tokia mano karma – važiuoti dulkėse“, – po antrosios Dakaro maratono dienos liūdnai šypsojosi Benediktas Vanagas. „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos lyderis vakar tapo keisto nesusipratimo įkaitu, todėl du trečdalius greičio ruožo važiavo be šoninio lango.
518 km ilgio etapas prasidėjo netoli Cordobos, kur rengiami WRC etapai. Benas čia jautėsi kaip žuvis vandenį ir be didesnio vargo pakilo net iki 17-os vietos . Tačiau vėlesni įvykiai privertė suabejoti ar tikrai Dievas yra: viename kontrolės punktų mėgindamas kiek galima greičiau maršrutinėje kortelėje uždėti kontrolinį antspaudą, teisėjas netikėtai kluptelėjo ir visa kūno mase atsirėmė į šturmano durelių stiklą. „Netyčiukas“ baigėsi tuo, kad stiklas įkrito į „Toyota Hilux Overdrive“ kabinos vidų ir likusius bemaž 400 kilometrų „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ ekipažas turėjo važiuoti į saloną siurbdamas dulkes.
„Toks dalykas gali nutikti kartą per milijoną bandymų prisileisti prie automobilio.  Gaila, kad viskas nutiko būtent mums. Vėliau važiuodami daugybę kartų patekome į situacijas, kai posūkyje slystelėjus ar aštriau pristabdžius dulkių debesis siūbteldavo į vidų matomumą sumažindamos iki nulio. Tada esi priverstas dar labiau sumažinti greitį ir stengtis neužklimpti vadinamosiose „fesh-fesh“ – smėlio dulkėse“, – pasakojo B. Vanagas.
Nepaisant šios akistatos su „velnio malūnu“, Benas džiaugėsi apčiuopiamai pasistūmėjęs į priekį– trečiąją lenktynių dieną jis startos iš 30-osios  pozicijos.
Tuo tarpu Antano Juknevičiaus mechanikų laukia dar viena nemigo naktis: antrosios dienos greičio ruožo pabaigai paliktas smėlio kopų „desertas“ pasirodė pernelyg rimtas iššūkis „Mebar“ prototipo sankabai. „Žalvario“ komandas ekipažas pradėjo strigti smėlynuose ir bivaką pasiekė visiškoje tamsoje.
Nuotrauka - Tomo Tumalovičiaus

N40 vyrų autoklubas