andriejus stančikas

Seimo Kaimo reikalų komitetas antradienį nepritarė liberalo Simono Gentvilo siūlymui leisti vienam gyventojui ar įmonei bei susijusiems asmenims turėti ne daugiau kaip 5 proc. visų privačių miškų savininkų valdomo ploto, arba apie 42-44 tūkst. hektarų. „Ploto ribojimo nėra, bet taikomas rinkos koncentracijos ribojimas, kad rinkoje nedominuotų vienas ar keli dalyviai, kad būtų vietos konkurencijai“, – komitete pristatydamas pataisą teigė S. Gentvilas. Anot jo, dabar Lietuvoje yra apie 840 tūkst.

Žemės ūkio ministerija bus perkelta į Kauną, nutarė Seimas. Už rezoliuciją dėl ministerijos perkėlimo sustabdymo balsavo 39 Seimo nariai, prieš – 39, o susilaikė 23. „Labai neatsakinga sakyti: stabdykime, kai pusė ministerijos perkelta. Šitas projektas įsivažiavęs tiek, kad jo stabdyti nebegalima“, – antradienį Seime sakė „valstietė“ Goda Burokienė. Ji taip pat pranešė, kad ateityje į Kauną planuojama perkelti ir ministerijai pavaldžias įstaigas.

Valstiečiai neleido liberalams Seimui pristatyti beveik 40 Seimo narių siūlymo Vyriausybei nutraukti Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną. Pristatymą nukelti į kitą posėdį paprašė „valstiečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis ir Seimas tam pritarė: už balsavo 41 Seimo narys, prieš –16, o susilaikė 5. Rezoliuciją remia 11 konservatorių, visa 8 socialdemokratų frakcija, 7 liberalai, 6 lenkai, „tvarkietis“ Kęstutis Bartkevičius, du „socialdarbiečiai“ Petras Čimbaras ir Artūras Ska...

Seimo nariai per pirmąjį šių metų ketvirtį kanceliarinėms ir kitoms darbo reikmėms išleido per 287 tūkst. eurų. Iš viso per tris mėnesius su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms parlamentarai galėjo panaudoti po 2,8 tūkst. eurų, daugiau kaip pusė išnaudojo per 2 tūkst. eurų. Parlamentarai, kurių išlaidos siekė maksimalią 2,8 tūkst.

Staigus europinių tiesioginių išmokų suvienodinimas paveiktų visos Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, sako aukštas Europos Komisijos (EK) pareigūnas.

Po kelias savaites besitęsusio skandalo dėl neaiškių jo šeimos ūkininkavimo aplinkybių savo postą paliko žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Į šią vietą ministrą deleguosiantys valstiečiai turi ištisus aruodus galimų kandidatų. Klausimas – postą užims partietis ar profesionalas? Ramūnas Karbauskis šiuo klausimu žada nustebinti.

Seime toliau laužomos ietys, kaip sušvelninti žemės įsigijimo apribojimus žemdirbiams. Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas šią savaitę pradėjo svarstyti naują pluoštą pataisų, kuriomis siūloma nustatyti ūkininkams palankesnę tvarką įsigyti su jų žeme besiribojančius ar į ją įsiterpusius valstybinės žemės sklypus.

Seimui rudenį bus siūloma priimti pataisas, įpareigosiančias savivaldybes ir privačių valdų savininkus privalomai naikinti žmogaus sveikatai pavojingus augalus - Sosnovskio barščius. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad be griežtų sprendimų šių augalų plitimas nebus pažabotas. Todėl ketinama sudaryti naikinamų augalų sąrašą ir įpareigoti jų augimviečių savininkus juos naikinti.

  Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas siūlo kol kas nekeisti mokesčių lengvatų žemdirbiams. „Valstietis“ Andriejus Stančikas nori palaukti naujojo Europos Sąjungos (ES) finansinio laikotarpio, kuris prasidės 2020 metais, kai galbūt pasikeis ūkininkavimo sąlygos. Finansų viceministrė sako, kad apsisprendžiant dėl lengvatų ūkininkams likimo, bus įvertinama ir iš ES Lietuvos žemdirbius pasiekianti finansinė parama, palyginti su kitomis bendrijos šalimis.

Kilus ažiotažui dėl ūkininkų sumokamų nedidelių mokesčių, pasirodo, kad tokiomis lengvatomis naudojasi ir didžiules pajamas gavę Seimo nariai. Kai kurie deklaruoja gavę šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų pajamų, o mokesčiams atidavė vos kelis procentus. Tiesa, mokesčių ekspertas paaiškina, kaip iš tikro reikėtų traktuoti šią statistiką.  Finansų ministerija užsimojo peržiūrėti visas taikomas lengvatas, o tarp jų ir ūkininkams. O pastarųjų daugiau nei dvidešimt.

Politinėje arenoje kasdien verda debatai ir aistros. Pastaruoju metu daugumos akys nukrypusios į pirmą didesnį skandalą išgyvenančius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narius. Tačiau kritikos, vertinimų, nepatogių klausimų ir skandalų išvengia retas politikos veikėjas. Nors politikai yra vieši asmenys, žinantys, kokia viešumos kaina, jų šeimos nariams ir ypač vaikams, tenka ne ką mažesnė našta.

Penktadienio vakarą Plungėje, Senamiesčio aikštėje, įvairiaspalvėmis girliandomis ir „angelo sparnais“ suspindusi Kalėdų eglė suteikė džiaugsmo į jos įžiebimo šventę gausiai susirinkusiems miestiečiams. Natūraliomis eglės šakomis, kurias dovanojo miesto gyventojai, papuoštos metalinės konstrukcijos aukštis siekia virš 15 metrų.

Iš Pučkorių (Plungės r.) kilęs 54-erių metų ūkininkas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas yra tėvas-rekordininkas ne tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, bet ir tarp visų būsimų Seimo narių. Net 11-ka vaikų užauginęs politikas ir visuomenės veikėjas portalui tv3.lt atskleidė, kas laiko keturis kampus namuose ir kokias pagrindines vertybes skiepijo savo vaikams.

Per pirmąjį Seimo rinkimų turą į parlamentą daugiamandatėje apygardoje pateko dešimt savivaldybių tarybų narių, dar vienas per primąjį turą buvo išrinktas vienmandatėje apygardoje. Daugiausia jų – šeši – priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), tarp jų – ir Šiaulių vicemeras Stasys Tumėnas. Jis BNS sakė, kad nors Šiaulius palikti bus gaila, nedvejoja ir yra apsisprendęs dirbti Seime. „Dirbant miesto vicemeru paaiškėjo, kad dar daugiau galiu padaryti, jeigu dirbsiu Seime.

Norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į itin žemas pieno supirkimo kainas, gamintojai antradienį Vilniuje nemokamai dalija šviežią pieną. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sako, jog pieno dalybos nėra protestas, o tik noras atkreipti dėmesį į sunkioje padėtyje esančius pieno gamintojus. Akciją surengusios Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovė Jūratė Dovydėnienė sako, kad taip norima pranešti visuomenei, kokią galutiniam vartotojui parduodamo pieno kainos dalį gauna gamintojas.

Premjeras ir pieno perdirbėjai sutarė, kad šie vasarą nemažins pieno supirkimo kainos. Algirdas Butkevičius garantuoja, kad perdirbėjai laikysis savo žodžio, nors pieno gamintojai tuo netiki - jie tikino, kad ligšioliniai panašūs susitarimai su perdirbėjais buvo niekiniai. „Buvo susitarta, kad birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais perdirbėjai išlaikys kainą, kokia yra šiuo metu.

Politikai ilgus metus žemdirbiams pataikavo, atidėliojo valstybinio socialinio draudimo įteisinimą, dabar galiojanti tvarka yra nevykusi, tačiau ir įstatymo tobulintojai, regis, išklydo iš kelio. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skuba rengti žemdirbiams svarbų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą . O viena iš lietuviškų patarlių primena: „Greitus darbus vėjai renka.

 Artėjantis naujas Europos Sąjungos paramos periodas ir džiugina, ir neramina ūkininkus. Dabartinėje 2014-2020 metų kaimo plėtros programoje užverti visi keliai žemės ūkio technikos ir įrengimų įsigijimo finansavimui – ūkininkai nebegali įsigyjamos technikos užstatyti bankui, o lizingo išlaidos yra netinkamos finansuoti. Jau pusę metų valstybės įstaigų koridoriais ir kabinetais vaikšto raštai, raginantys spręsti tokią situaciją, tačiau kol kas iš mirties taško nepajudėta.

 Jau 80-ąjį kartą Berlyne surengta viena populiariausių pasaulyje parodų „Žalioji savaitė“ buvo išskirtinė, nes visi kalbinti jos dalyviai lyg susitarę pasakojo apie naujų rinkų paiešką. Pasiūla ir paklausa šioje parodoje milžiniška: net 32 didelėse salėse savo produktus bei paslaugas demonstravo apie 1 660 dalyvių iš 68 valstybių.

Investicijas į ūkius planuojantys ir europinės paramos laukiantys ūkininkai ir bendrovės priversti mindžikuoti vietoje – naujoji Lietuvos kaimo plėtros programa vis juda tarp Vilniaus ir Briuselio ir nėra vilčių, kad dar šiemet Europos Komisija ją palaimins. Žemdirbiai vylėsi, kad sudorojus derlių dar teks atsiraitoti rankoves ir ruošti bei teikti paraiškas gauti naujo finansinio laikotarpio paramą. Tačiau europinių lėšų dar teks palaukti.

 Pieno supirkimo sutartyse, kurios galios spalį, jau fiksuojamos šiek tiek didesnės pieno supirkimo kainos nei buvo rugsėjį, rašo „Verslo žinios“. „Dabar kaip tik vyksta derybos su perdirbėjais ir jau kalbame apie kainų pakėlimą. Tai nebus šuolis, tačiau bent šiek tiek daugiau nei rugsėjį. Kilimas natūralus.

 Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba .Lietuviai Velykų stalą vis dažniau puošia egzotiškais putpelių kiaušiniais. Augintojai sako, kad prieš didžiąsias metų šventes putpelių kiaušinių paklausa būna gerokai didesnė už pasiūlą. Netoli Elektrėnų, Vievininkų kaime gyvenantys verslininkai putpelių ūkį įkūrė prieš 17 metų. Dabar čia laikoma maždaug 5 tūkstančiai šių paukščių, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

„Baltijos traktorius“ - senas, sovietinis traktorius, simbolizuojantis nelygias ūkininkavimo sąlygas Europos Sąjungoje, - pirmadienį pajudėjęs iš Talino, penktadienį bus sutiktas Lietuvoje. Lietuvos ūkininkų atstovai traktorių ankstų rytą pasitiks Lietuvos-Latvijos pasienyje.

Europos Sąjunga Baltijos šalių žemdirbius diskriminuoja, mokėdama mažesnes tiesiogines išmokas už dirbamą žemę. Estijos, Latvijos ir Lietuvos ūkininkai su tokia neteisybe taikstytis nebenori, todėl vienijasi protestams Briuselyje, rašo „Respublika“. Nuo kitos savaitės „Baltijos traktorius“ iš Estijos pajudės per visą Europą iki Belgijos. Jo kelionę lydės žemdirbių mitingai.

Žemės ūkio paskirties žemė vis dažniau tampa ne gamybos priemone, o investavimo ir net spekuliavimo objektu. Dėl to žemdirbiai pagrįstai nerimauja. Premjero potvarkiu praėjusių metų liepos mėnesį sudaryta darbo grupė turėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų žemė supirkinėjama siekiant ją brangiau perparduoti ar perleisti užsieniečiams. Praėjus beveik metams, darbo grupė pagaliau pasidomėjo, ką apie tai galvoja ir patys žemdirbiai.

Premjero pasiūlymą įteisinti laukinį kapitalizmą mainais į 50 Lt didesnę minimalią algą ūkininkai vadina pažangiu sprendimu, o opozicija – šantažu. Žemės ūkio verslo lyderiai teigia, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo padidėjimas net ir iki 1 000 Lt nebūtų našta žemės ūkio sektoriui.

Genetiškai modifikuoti produktai (GMO) Lietuvoje yra draudžiami, tačiau ant vartotojų stalo patenka aplinkiniais keliais, pavyzdžiui, per GMO pašarus. Seime surengtoje spaudos konferencijoje diskutuota, kad GMO produktai sukelia įvairių genetinių ligų, tačiau yra pigesni, todėl verslui labiau patrauklūs.

Su ūkininkais susitikę perdirbimo įmonių atstovai negalėjo pasakyti nieko paguodžiančio. Žemės ūkio rūmuose surengtame pieno gamintojų susitikime su stambiausių pieno perdirbimo bendrovių vadovais aptarė kritišką ūkių situaciją. Tačiau perdirbėjai tik dar kartą pareiškė, kad didinti supirkimo kainų nėra jokių galimybių.

Žemos pieno supirkimo kainos, ore pakibęs investicijų į pieno ūkius klausimas, didėjantys įsiskolinimai šiandien neduoda ramybės visiems pieno rinkos dalyviams.

Lietuvos pieno gamintojai, įvertinę, kad jiems apsimoka patiems perdirbti pieną, pradėjo ieškoti produkcijos realizavimo galimybių. Plungės žemės ūkio kooperatyvas „Pieno gėlė“ suskaičiavo, kad patiems nugabenus pieną į vieną Lenkijos įmonę ir parsivežus ten pagamintus sūrius arba išpilstytą šviežią pieną, kooperatyvui būtų pelningiau, nei parduoti žaliavą vietos perdirbėjams.

Praėjusį penktadienį keletas mūsų krašto žemdirbių lankėsi Plungėje. Jie susipažino su prieš trejetą metų susikūrusia žemės ūkio kooperatine bendrove (ŽŪKB) "Pieno gėlė". Keliauti į kitą Lietuvos pakraštį kupiškėnus paskatino prieš porą savaičių Kupiškyje lankęsis Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Jonas Ramonas.