Premjero pasiūlymą įteisinti laukinį kapitalizmą mainais į 50 Lt didesnę minimalią algą ūkininkai vadina pažangiu sprendimu, o opozicija – šantažu.
Žemės ūkio verslo lyderiai teigia, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo padidėjimas net ir iki 1 000 Lt nebūtų našta žemės ūkio sektoriui.
Premjero siūlymą vadina šantažu
Seimo opozicija šantažu vadina premjero Andriaus Kubiliaus siūlymą darbo santykius liberalizuoti mainais už tai, kad nuo liepos 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) didėtų ne 50, o 100 Lt.
„Tai, ką daro A.Kubilius, – neabejotinas šantažas, – įsitikinęs Seimo narys Algirdas Sysas. – Vyriausybė jau pusantrų metų negali padidinti MMA, nors dar 2011 metų kovo mėnesį darbdaviai ir profesinės sąjungos susitarė, kad didinti MMA reikia bent jau iki 900 litų.“
A.Sysas nekorektišku vadina A.Kubiliaus mėginimus sieti MMA padidinimą su darbo santykių liberalizavimu.
„Mūsų atlyginimai yra mažiausi Europoje, o kainų indeksas pastaraisiais metais buvo didžiausias ir siekė daugiau nei 20 proc. Reali darbo užmokesčio vertė sumažėjo 25 proc., todėl didėja žmonių įsiskolinimai komunalininkams, bankams“, – aiškino A.Sysas.
Be to, jo įsitikinimu, Vyriausybė faktiškai įteisino dalį liberalių darbo sąlygų, nors jos jokiais įstatymais nėra įteisintos. „Pavyzdžiui, pas mus darbuotojai masiškai neverčiami eiti nemokamų atostogų, bet valstybiniame sektoriuje tokia praktika pasitaiko“, – patikslino parlamentaras.
„Toks šantažas, kad minimalią algą kelsim 50 litų ar 100 litų tik tada, jeigu jūs sutiksite, yra pasijuokimas iš paprastų darbo žmonių, iš tų žmonių, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo“, – „Žinių radijui“ teigė Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė.
Pasak jos, darbo santykių liberalizavimas labai pablogintų darbuotojų situaciją: tuomet būtų galima lengviau juos atleisti, o išeitines kompensacijas jiems išmokėti per ilgesnį laiką.
„Galima dar suprasti, jeigu išeitinė yra 30 tūkst. litų, tačiau suprantu, kad gali dėstyti, siūlyti, kad per tris keturis mėnesius išmokėtų, bet jeigu 2 tūkst. litų, tai žmogus, jeigu gauna ir gyvena tik iš atlyginimo, jam iš kažko reikia gyventi ir kitą darbą reikia susirasti“, – teigė V.Baltraitienė.
Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 800 Lt arba 670 Lt atskaičius mokesčius. Pastarąjį kartą MMA 100 Lt buvo padidinta 2008-aisiais.
A.Stančikas: „Žemdirbiams visiškai tas pats.“
Diskusijoms dėl MMA padidinimo beveik abejingos liko žemės ūkio organizacijos.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas teigia, kad MMA nepadarys įtakos žemės ūkio verslui.
„Žemdirbiams visiškai tas pats, ar minimalus atlyginimas yra 800 ar 1 000 litų. Norėdamas ūkyje įdarbinti darbštų ir kvalifikuotą žmogų, ūkininkas jam vis tiek mokės gerokai daugiau nei minimalus atlyginimas“, – aiškino ŽŪR pirmininkas A.Stančikas.
Pašnekovas tikino, kad MMA padidinimas iki 850 arba 900 Lt nepadidins ir „šešėlio“ žemės ūkio sektoriuje.
„Šešėlyje“ esančius žmones reikėtų ištraukti iš jo, – šiek tiek ironizavo A.Stančikas. – Tai daryti valdžia privalo pirmiausia liberalizavusi įdarbinimą trumpalaikiams darbams.“
ŽŪR ne kartą siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) įtvirtinti vadinamąją vaučerių sistemą. Pagal ją, žemdirbys bulviakasiui ar kitiems trumpalaikiams darbams galėtų paprasčiau pasamdyti žmones. Jam beliktų išrašyti čekį ir sumokėti talkininkams už darbą.
„Tada laimėtų visi – ir ūkininkai, ir valstybė, ir talkininkai, nes dabar yra visiška netvarka. Dalis žmonių tiesiog sumoka grynaisiais, dėl to valstybė praranda mokesčius“, – sakė A.Stančikas.
Prieš samdydami žmogų tam tikrai dienai, ūkininkai priversti informuoti „Sodrą“. „Valdžia derina įdarbinimą tik tam tikrai dienai, bet jeigu tą dieną lyja, niekas nedirba, o kitai dienai leidimo žemdirbys neturi“, – patikslino A.Stančikas.
Tokiais atvejais Valstybinė darbo inspekcija per patikrinimą talkininkus konstatuotų kaip nelegaliai dirbančius asmenis.
Ūkininkas gali būti nubaustas 3–10 tūkst. Lt bauda. Už pakartotinį pažeidimą grėstų 10–20 tūkst. Lt bauda.
Visuotinai pripažįstama, kad apie 30 proc. Lietuvos ekonomikos yra „šešėlyje“.
Pritaria liberalesniam požiūriui
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas antrino A.Stančiko mintims.
„Kam čia tie minimalios algos didinimai ar mažinimai? Juk viską sureguliuoja rinka. Ir jei žmogus sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą nei 800 litų, tai problemos nematau“, – tvirtino J.Talmantas.
Jo teigimu, net ir padidinus MMA iki 900 Lt, žemės ūkio versle niekas nepasikeistų.
„Bent jau aš nežinau ūkininko, kuris darbuotojui mokėtų mažiau nei 800 litų. Jeigu jis norės išlaikyti darbuotoją, tai mokės jam gerokai daugiau nei MMA“, – aiškino J.Talmantas.
Jis taip pat pabrėžė, kad būtina liberaliau žvelgti į darbo sutarčių sudarymą, ypač talkų metu.
„Žemės ūkis yra specifinė sritis, kur vyrauja sezoniniai darbai, todėl reikėtų mažinti biurokratines kliūtis samdyti darbuotojus. Šiuo atveju visapusiškai palaikau A.Kubilių. Jo siūlymas labai sveikintinas“, – teigė LŪS vadovas J.Talmantas.
Prieš porą savaičių ŽŪR, LŪS ir Žemės ūkio ministerijos atstovai surengė bendrą pasitarimą SADM ir aptarė galimybę laisviau samdyti talkininkus.
J.Sviderskis: „Žmogus – ne bulvių maišas.“
Seimo narys A.Sysas prieštarauja išlygoms žemdirbiams, nes darbo santykių liberalizavimas pirmiausia pakenktų dirbantiesiems.
„Vis pasigirsta naujų siūlymų, kad socialinio draudimo išimtys būtų taikomos žemės ūkiui. Visa tai, manau, tam, kad būtų galima nuslėpti mokesčius“, – teigė A.Sysas.
Pasak jo, žemės ūkiui ES skiria didelę paramą, todėl šiame sektoriuje socialinio draudimo nuostatos turi galioti taip pat, kaip ir kitose ūkio šakose.
„Faktiškai visa „Sodros“ sistema yra elektroninė, todėl manau, jog ūkininkams teikiant prašymus elektroniniu būdu nekyla jokių problemų. Teiginiai, kad reikia sutvarkyti daug popierių, yra laužti iš piršto“, – neabejojo A.Sysas.
Augant ekonomikai, pasak pašnekovo, dirbantieji turi gauti ir didesnius atlyginimus be jokių „derybų“ dėl darbo sąlygų liberalizavimo.
„Europoje ir taip pirmaujame pagal atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų. Palyginus 20 proc. turtingiausių asmenų ir 20 proc. prasčiausiai gyvenančiųjų, paaiškėjo, kad tas pajamų skirtumas Lietuvoje siekia 7,3 karto“, – aiškino A.Sysas. Lietuvoje, pasak jo, 10 proc. žmonių tenka net 36,9 proc. BVP.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis irgi mano, kad nereikėtų lengvinti darbuotojų atleidimo, didinti viršvalandžių skaičiaus ir taikyti kitų darbo sąlygų liberalizavimo priemonių.
„Brangiausias turtas yra žmogus. Jeigu mes pradėsime jį tampyti kaip bulvių maišą, tai greitai neteksime ir tų, kurie dar gali dirbti“, – teigė J.Sviderskis.
Pasak jo, net rasti veterinarijos daktarą arba nusimanantį mechanizatorių jau yra didžiulė problema.
„Vien išmokti vairuoti 1 mln. litų kainuojantį traktorių arba kombainą – per maža. Reikia išmanyti techniką, ką ji gali ir kaip ja naudotis“, – sakė J.Sviderskis.
LŽŪBA nemano, kad būtų problema MMA padidinti net ir iki 1 000 Lt, nes asociacijos bendrovėse darbo užmokesčio vidurkis siekia 1 500–2 000 Lt per mėnesį.
Komentaras
Ūkininkai darbo santykius seniai „susiliberalizavo“
Rita Griguolaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė
Darbo santykių reguliavimas Lietuvoje toli gražu nėra liberalus. Pagal šalies Darbo kodeksą (DK), močiutė, kuri reguliariai ir nemokėdama mokesčių atsilygina kaimynei keliomis dešimtinėmis per savaitę už karvės pamelžimą, yra tikrų tikriausia nusikaltėlė, nes nelegaliai įdarbina žmogų. Tokie pakeitimai, kaip lengvesnis terminuotos darbo sutarties sudarymas, darbuotojų priėmimas ir atleidimas, darbo laiko apskaita, ypač svarbūs žemės ūkio sektoriui, veikiančiam sezoniškai ir pagal gamtos sąlygas. Šiuo metu dirbti leidžiama tik 8 val. per dieną, o jei dirbote viršvalandžius, tai už juos gali būti tik sumokėtas atlygis, bet jokiu būdu negalite susitarti, kad, tarkime, kitą dieną gautumėte ekvivalentų poilsio laiką. Žemės ūkyje dirbantys žmonės tikrai žino, kad darbas yra darbas ir jį reikia nudirbti. Jei visą dieną dirbus lieka keli arai nenušienautos pievos, mašinos nestabdomos todėl, kad po 17 valandos DK liepia skaičiuoti viršvalandžius ir už juos mokėti dvigubai. Kada avis atsives jauniklį, irgi nesukontroliuosi. Fermose žmonės būna tiek, kiek reikia. O kitą dieną dėl lietaus sustojus daugumai ūkio darbų, prieš tai dirbtos ilgesnės darbo valandos laukuose ar fermoje tiesiog natūraliai pamirštamos. Tad šia prasme ūkininkai savo darbo santykius jau seniai yra „susiliberalizavę“. DK pakeitimai tik atspindės jau esančią darbo santykių realybę, o didžiausia gero darbuotojo apsauga – geras jo darbas.
